Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjams advokatams Rimai Keblienei ir Sigitui Lukauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. ir nuteistojo L. V. gynėjos advokatės Rasos Čibirienės apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-02 ir 2009-02-09 nuosprendžiais bei 2009-03-31 nutartimi paskirta bausme, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas keturiems metams. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo nuo 2008-10-16 iki 2008-10-17 ir kardomojo kalinimo nuo 2008-10-31 iki 2009-02-02 laikas. L. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-02 ir 2009-02-09 nuosprendžiais bei 2009-03-26 nutartimi paskirta bausme, pridedant prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, dalį ankstesniais nuosprendžiais bei nutartimi paskirtos bausmės, ją keičiant vadovaujantis BK 65 str. 1 d. numatytomis taisyklėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. ir L. V. nuteisti už tai, kad 2009 m. gegužės 19 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) k., Pandėlio sen., Rokiškio r., veikdami bendrininkų grupėje, būdami T. A. N. gyvenamajame name, iš T. A. N. piniginės pagrobė 2750 litų, padarydami nukentėjusiajam T. A. N. 2750 litų žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliaciniais skundais neginčijama nuteistųjų M. J. ir L. V. kaltė bei veikos kvalifikacija, tačiau nesutinkama su teismo paskirtomis bausmėmis, teigiant, kad jos yra per griežtos. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir paskyrė nuteistiesiems bausmes bei nustatė jų dydžius. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis apie žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir nepagrįstai nepripažino tai nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.), todėl nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. J. ir L. V. bausmes, laikėsi BK 91 str. numatytų bausmės skyrimo principų, BK 64, 65 str. nuostatų ir jų nepažeidė. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – padarė tyčinį, nesunkų baigtą nusikaltimą nuosavybei (BK 11 str.). Taip pat atsižvelgė į nuteistųjų M. J. ir L. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos reikšmingumą – prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tačiau skirdamas bausmę nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad M. J. ir L. V. dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis. Todėl žalos atlyginimas pripažintinas nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Skirdamas bausmę teismas tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes – charakterizuojami neigiamai (b.l. 56, 84-85), teisiami trečią kartą (b.l. 45-48, 60-61). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis M. J. ankstesniais nuosprendžiais pripažintas kaltu padaręs trylika nusikalstamų veikų nuosavybei, L. V. – tris. Be to, M. J. ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu ir net du kartus paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas, o L. V. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (b.l. 86-97). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistieji naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio paskelbimo dienos, o tai rodo, jog jie yra linkę nusikalsti ir nekeičia susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos bei savo elgesio būdo, nenori taisytis. Nuteistieji nusikaltimą padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumus ir pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas, tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Todėl teismas, atsižvelgęs į nuteistųjų padidintą pavojingumą visuomenei, pagrįstai jiems skyrė laisvės atėmimo bausmes (BK 56 str. 1 d.). Su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi teisėjų kolegija visiškai sutinka. Teismas, nustatydamas nuteistiesiems bausmės dydį atsižvelgė į jų atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, bei į tai, kad abu nuteistieji yra jauno amžiaus ir jiems skyrė mažesnes nei sankcijos vidurkis bausmes. Tokios bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės taip pat negali būti laikomos aiškiai per griežtomis, nes bendrinant paskirtas bausmes teismas taikė palankesnį BK 64 str. numatytą dalinį bausmių sudėjimo būdą ir nuteistajam M. J. prie Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-02 ir 2009-02-09 nuosprendžiais bei 2009-03-31 nutartimi paskirtos trijų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik keturis mėnesius skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o L. V. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik du mėnesius Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-02 ir 2009-02-09 nuosprendžiais bei 2009-03-26 nutartimi paskirtos bausmės. Įvertinus nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padarytą veiką, nuteistųjų asmenybes, į tai, kad padarytas nusikaltimas nėra aiškiai atsitiktinis, daroma išvada, kad nuteistiesiems M. J. ir L. V. paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos ir adekvačios jų padarytam nusikaltimui. Kolegijos nuomone, skyrus kitokias bausmes, bausmės tikslai nebūtų pasiekti, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, taip pat nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, net apeliaciniam teismui ir pripažinus žalos atlyginimą atsakomybę lengvinančia aplinkybe, švelninti M. J. ir L. V. paskirtų laisvės atėmimo bausmių nėra pagrindo.

Skundu nuteistasis M. J. prašo taikyti jam BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remdamasis BK 62 straipsniu, teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nustatytos BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje. Tačiau ir nustačius, kad yra šiame straipsnyje numatytos sąlygos, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad nuteistajam M. J. taikyti BK 62 straipsnį nėra pagrindo, nes BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų būtinų sąlygų visumos, kuriai esant teismas gali paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę, šioje byloje nėra. Todėl apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, teismas jau įvertino skirdamas bausmes. Todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes ir remiantis jomis švelninti bausmes nėra pagrindo. Nuteistojo L. V. gynėjos advokatės Rasos Čibirienės skundo teiginiai, kad dėl netinkamo auklėjimo šeimoje L. V. nėra susiformavę reikiami moraliniai – doroviniai principai, dėl ko kyla pagrįsta abejonė nuteistojo socialiniu brandumu ir sugebėjimu įvertinti savo daromos veikos pavojingumą visuomenei yra tik deklaratyvūs. Tokių teiginių nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys, todėl skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto M. J. skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl atliekamos bausmės praras galimybę baigti mokslus, pradėti dirbti, būti su mama ir draugais jam buvo žinomos ir anksčiau, tačiau jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistųjų M. J. ir L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jie savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.