Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui priėmus ieškinį, atsakovui E. G. nustatytas 20 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui į ieškinį pareikšti. Atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. spalio 22 d. (b. l. 40). Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti suėjo 2019 m. lapkričio 11 d. įskaitytinai.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 20 d. atsakovas E. G. išdavė paprastąjį vekselį 78 777 USD (atitinkamai – 71 337 Eur) sumai ir įsipareigojo besąlygiškai iki 2014 m. gegužės 21 d. šią sumą sumokėti A. G. (b. l. 31). A. G. 2014 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarę L. M. su prašymu išsiųsti E. G. pranešimą dėl vekselio apmokėjimo (b. l. 32). A. G. (kreditorius) su ieškove UAB „Autodemas“ (naujasis kreditorius) 2019 m. rugsėjo 2 d. pasirašė Kreditorinių įsipareigojimų (skolų) perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teises pagal 2013 m. gegužės 20 d. atsakovo išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį perleido naujajam kreditoriui – ieškovei (b. l. 7).

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis); vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis, ieškovas yra praleidęs įstatyme nustatytus terminus vekselį pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį. Šią aplinkybę pripažįsta pats ieškovas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, kad yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019).

Ieškovas, teikdamas ieškinį, nurodė, kad ginčo vekselis buvo išduotas įforminant paskolą (paskolos teisinių santykių padarinys), ir kitokių faktinių aplinkybių, iš kurių galėjo kilti vekselyje įtvirtinta prievolė, nenurodė. Atsakovas, gavęs ieškinį, atsikirtimų į jį ir kitų procesinių prašymų teismui nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas ieškinyje nurodytas aplinkybes pripažįsta.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas išvadai, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 71 337 Eur skolą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, kurios nustatytos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, tačiau ši norma taikoma tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys. Šioje byloje atsakovas yra fizinis asmuo, iš kurio prašoma priteisti skolą, todėl taikytina CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata. Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, prievolė ieškovei nėra įvykdyta, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje taip pat yra tenkintinas, priteisiant jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 1333 Eur žyminio mokesčio bei 38 Eur – už atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 22, 44). Teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi sutiko su ieškovės atskiruoju skundu, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį panaikino ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Taigi, iš viso ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1371 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 3,54 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autodemas“ (juridinio asmens kodas 300617378) iš atsakovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71 337 Eur (septyniasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1371 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,54 Eur (tris eurus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti atsakovui E. G..

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.