- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-27
- Bylos Nr.
- eI3-4177-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00779-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V., E. V.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. V. ir V. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai E. V. ir V. V. su skundu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020-03-03 sprendimą Nr. 21R1-36(AG1-12/12-2020) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-12-20 sprendimą Nr. (33.205)2-3534 bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini)e.
Pareiškėjai skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas paaiškino, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) išnagrinėjo pareiškėjų skundą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, suformuojant žemės sklypą prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir jį nepagrįstai atmetė.
Nagrinėjamu atveju ginčo teritorijoje yra istoriškai suformuota posesija, kuri neturi būti dalijama. Be to, atsakovė nenurodė, kodėl planuojamas sklypas laikytinas per dideliu ir kokio teisės akto pagrindu pareiškėjai privalo savo lėšomis parengti dokumentus ne tik jų pastatui skirtam žemės sklypui, bet ir savivaldybės reikmėms skirtam atskiram valstybinės žemės sklypui suformuoti. Sprendime nėra jokių argumentų, kurie leistų įvertinti, kodėl atsakovė mano, kad prie pareiškėjų prašymo pateikta pasiūlymų schema, papildomi dokumentai leidžia spręsti, kad planuojamas apie 1445 kv. m žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra per didelis ir naudojamo valstybinio žemės sklypo dalį prie (duomenys neskelbtini)galima suformuoti kaip atskirą valstybinės žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 2.4 punkte nustatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Iš pateikto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti konkretus žemės sklypų dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į šių statinių tiesioginę naudojimo paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre. Šiuo atveju nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenustatė jokių konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis turi būti nustatytas valstybinės žemės sklypo dydis jame esančio statinio eksploatavimui. Taigi, šis klausimas turi būti vertinamas atskirai kiekvienoje individualioje situacijoje, priklausomai nuo faktinių aplinkybių.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini)e, yra trys pastatai: (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai), užstatytas plotas - 215 kv. m(duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai), užstatytas plotas -138 kv. m; taip pat pastatas - kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - pagalbinio ūkio, užstatytas plotas - 40 kv. m.
Sprendime nėra jokių motyvų, patvirtinančių, jog sklype esančių pastatų naudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį yra galimas tik suformavus gerokai mažesnį sklypą, nei siūlė pareiškėjai. Atsakovė nenurodė argumentų, paremtų teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurie pagrįstų atsakovės atsisakymą suformuoti sklypą pagal pareiškėjų parengtą projektą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendimas be motyvų neatitinka jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas. Taisyklių 12.2 punktas taip pat reglamentuoja, kad savivaldybės administracijos direktorius miestų teritorijose organizuoja projektų rengimą, išduoda projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 24 p.), derina parengtą projektą (Taisyklių 62 p.), yra projektą tvirtinantis subjektas (Taisyklių 68 p.). Būtent savivaldybės administracijos direktorius yra kompetentinga institucija spręsti ir vertinti projekto sprendinius, be to, pažymėtina, kad savivaldybės administracijos direktorius privalo vertinti planuojamas teritorijas kompleksiškai bei atsižvelgdamas į iniciatoriaus išreikštą tikslą.
Ginčo atveju pareiškėjos V. V. pateiktame prašyme nurodytas tikslas buvo formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šiuo adresu registruoti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiūlymų schema patvirtina, kad šie registruoti statiniai yra išsidėstę planuojamo sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini)gatve. Sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini)gatve jokių registruotų statinių nėra. Taigi, planuojamo žemės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini)gatve nėra užstatyta jokiais pareiškėjų valdomais registruotais statiniais ar jų dalimi, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas, o duomenų, kad šis plotas yra reikalingas ir būtinas registruotiems statiniams eksploatuoti, nebuvo ir nėra pateikta.
Pareiškėja 2019-11-15 kreipėsi į atsakovę, teikdama tokio pat turinio prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą suformuojant žemės sklypą prie statinių M(duomenys neskelbtini). Su pareiškėjos prašymu buvo pateikta ta pati pasiūlymų schema (parengta 2018 m.), kurioje pažymėtos preliminarios formuojamo žemės sklypo ribos ir plotas (apie 1486 kv. m), ir kuri buvo pateikta kartu su 2018-08-22 ir 2019-04-02 projekto iniciatoriaus DNSB (duomenys neskelbtini)prašymais.
Atsakovė pareiškėjų teisės inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą neginčija, tačiau turi išnagrinėti visus pateiktus dokumentus bei įvertinti, ar planavimo tikslai suderinami su teisės aktų reikalavimais. Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, jau yra priėmusi sprendimą šiuo klausimu, o pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų (2018-10-12 ir 2019-05-20) pagrįstumu, todėl nebuvo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą, atsižvelgiant į tas pačias faktines aplinkybes bei galiojant tokiam pačiam teisiniam reglamentavimui.
Taip pat pažymėjo, jog Taisyklių nuostatos numato konkrečias savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procese, tačiau nenumato funkcijos formuoti žemės sklypus, todėl prašė skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020-03-03 sprendimo Nr. 21R1-36(AG1-12/12-2020) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-12-20 sprendimo Nr. (33.205)R-353, kuriuo atsisakyta formuoti žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja V. V. 2019-11-15 kreipėsi į atsakovę, prašydama organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme nurodė, jog tikslas yra suformuoti apie 0,1486 ha žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto savivaldybės administracija 2019-12-20 sprendimu Nr. (33.205)R-3534 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nurodė, kad 2018-08-22 ir 2019-04-02 į savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie statinių (duomenys neskelbtini)kaip projekto iniciatorius kreipėsi daugiabučio namo savininkų bendrija DNSB (duomenys neskelbtini). Dėl šių prašymų 2018-10-12 priimtas sprendimas Nr. (33.200)R-2900 ir 2019-05-20 sprendimas Nr. (33.200)R-1389. Šie sprendimai yra analogiško turinio ir yra galiojantys. Prie pareiškėjos 2019-11-15 prašymo pateikta tokia pati pasiūlymų schema, kokia buvo pateikta kartu su DNSB (duomenys neskelbtini) prašymais, joje pažymėtos preliminarios formuojamo žemės sklypo ribos ir plotas. Savivaldybės administracijos nuomone, ji, kaip viešojo administravimo subjektas, yra priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu, o pareiškėja, 2019-11-15 pateikusi prašymą, nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Pateikta pasiūlymų schema, papildomi dokumentai leidžia spręsti, kad planuojamas apie 1486 kv. m žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra per didelis ir preliminarioje pasiūlymų schemoje pažymėto kaip formuojamo žemės sklypo dalį prie (duomenys neskelbtini)g. galima suformuoti kaip atskirą valstybinės žemės sklypą. Atkreiptas dėmesys, kad statiniai, prie kurių norima formuoti žemės sklypą, yra išsidėstę planuojamo sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini). gatve, sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini)gatve jokių registruotinų statinių nėra, duomenų, kad šis plotas reikalingas registruotiems statiniams eksploatuoti, nepateikta. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas dėl žemės sklypo prie pastato (lA2p) (duomenys neskelbtini)ir pastato (2A3p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo galės būti rengiamas tada, kai bus pateikta pasiūlymų schema, suderinta su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriumi, kurioje būtų nurodomas planuojamas sklypas prie registruotų pastatų (duomenys neskelbtini), ir būtų paliktas atskiras valstybinės žemės plotas prie (duomenys neskelbtini)gatvės.
Taigi, formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti konkretus žemės sklypų dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į šių statinių tiesioginę naudojimo paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre. Nei Žemės įstatyme, nei Taisyklėse nėra nustatyta jokių konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis turi būti nustatytas valstybinės žemės sklypo dydis jame esančio statinio eksploatavimo poreikiams. Šis klausimas turi būti vertinamas atskirai kiekvienoje individualioje situacijoje, priklausomai nuo faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog gali būti formuojamas ir parduotas tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susijęs su jame esančio statinio tikslinę paskirtį atitinkančiu realiu naudojimu (žr. civilines bylas Nr. 3K-3-428/2011, Nr. 3K-3-323/2014, Nr. 3K-3-640-611/2015).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), bei adresu (duomenys neskelbtini), yra trys pastatai: pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr(duomenys neskelbtini), pažymėtas plane lA2p), paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai), užstatytas plotas - 215 kv. m; pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2A3p), paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai), užstatytas plotas - 138 kv. m; pastatas - kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėtas plane 3I0B), paskirtis - pagalbinio ūkio, užstatytas plotas - 40 kv. m. Taigi, pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), užima 393 kv. m plotą, o norimas suformuoti žemės sklypo plotas yra beveik 4 kartus didesnis. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog sklype esančių pastatų naudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį yra galimas tik suformavus 4 kartus didesnį žemės sklypą nei pastatų užimamas plotas. Projekto pasiūlymo schemoje matyti, jog statiniai, prie kurių norima formuoti žemės sklypą, yra išsidėstę ties (duomenys neskelbtini)gatve, sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini)gatve jokių registruotinų statinių nėra, todėl pagrįstai nustatyta, jog žemės sklypo formavimas iki (duomenys neskelbtini)gatvės, nesant greta jos statinių, yra nepagrįstas.
Pareiškėjų skundo motyvas, jog sklypo plotas turėtų būti nustatytas pagal istoriškai suformuotą posesiją ir yra nedalomas, atmestinas. Žemės sklypai formuojami siekiant užtikrinti esamų statinių eksploatavimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o ne istoriškai susiformavusių posesijų įtvirtinimui. Be to, byloje nėra duomenų, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos būtų nurodęs neformuoti mažesnio žemės sklypo, nei galimai istoriškai susiformavusios žemės sklypo ribos.
Pareiškėjų skundo motyvas, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįstas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.
Teismas, įvertinęs skundžiamo akto turinį bei teisinį santykį reguliuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog pareiškėjai, gavę skundžiamą atsakovės sprendimą, galėjo suprasti atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo priežastis, jų teisė įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą pažeista nebuvo.
Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra jokio pagrindo juos naikinti, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), todėl ši skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.