- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- II-12-231/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00272-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Pažeidėjas
- A. A.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo atstovui advokatui D. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato 2018-09-20 nutarimo Nr. 28-ANR-N-1324-2018, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. teismui pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato 2018-09-20 nutarimo Nr. 28-ANR-N-1324-2018. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. nurodė, jog važiavo su automobiliu Audi A6, kuris priklauso pusbroliui, keliu Trakai-Semeliškės. Pripažįsta, jog važiavo išgėręs, kai jau reikėjo sukti į kairę, greitį sulėtino, parodė posūkį, iš galo įsitikino, kad automobilis iš galo jį praleidžia, kad jo niekas nelenkia, pradėjo manevrą įvažiuoti į šalutinį kelią. Nurodo, jog ženklų toje vietoje nebuvo. Pradėjęs manevrą, pajuto smūgį, į priekinę šoninę dalį, lenkusio automobilio greitis buvo didelis, mano, jog vairuotojas būtų pabėgęs, jeigu ne įvykio metu sugadinta padanga. A. A. mano, jog nepažeidė Kelių eismo taisyklių, priešingai, vairuotoja važiavusi iš paskos, negalėjo lenkti jo automobilio, nes jis jau buvo parodęs kairio posūkio signalą.
Jo atstovas advokatas D. S. prašė tenkinti skundą ir bylą A. A. atžvilgiu nutraukti.
Liudytoja N. S. teismo posėdyje nurodė, jog 2018-07-17 važiavo iš darbo automobiliu Toyota Yaris keliu iš Trakų į Semeliškes, kelias įprastas, daug metų juo važinėja. Tuo metu kelyje automobilių buvo, toje vietoje galima lenkti, aplenkė vieną automobilį (raudoną), grįžo į savo eismo juostą, pradėjo lenkti A. A. vairuojamą automobilį, o jis nerodydamas posūkio signalo, pradėjo manevrą į kairę ir tokiu būdu automobiliai susidūrė. Liudytoja nurodo, jog ženklų toje vietoje nebuvo, to šalutinio keliuko, į kurį mėgino A. A. pasukti, važiuojant iš Trakų pusės beveik nesimato, tik važiuojant iš Semeliškių tą keliuką galima pamatyti. Nurodo, jog važiavo leistinu (90 km/h) greičiu. Liudytojos nuomone, vairuotojas A. A. nerodė kairio posūkio signalo, priešingu atveju, ji būtų nelenkusi. Vairuotojo A. A. manevras buvo netikėtas. Atsitrenkusi į A. A. automobilį pasimetė, jos ratas sprogo, mašina pradėjo suktis, ji toje situacijoje stengėsi išlaviruoti automobilį, kad neapsiverstų. Automobiliui sustojus, pati išlipo iš automobilio, nurodo, jog A. A. ir kartu važiavęs asmuo keikėsi, ją kaltino dėl įvykio, aiškiai buvo neblaivūs. Nurodo, jog įvykio vietoje kelias eina nuokalniu, tačiau matomumas buvo geras, kelias toje vietoje neseniai buvo sutvarkytas, kelio žymėjimas nupieštas naujai.
Liudytoja R. Z. teismo posėdyje nurodė, jog 2018-07-17 važiavo kaip keleivė mėlynos spalvos automobiliu su sese J. C., kuri ir vairavo, keliu Trakai – Semeliškės. Priekyje važiavo du automobiliai: vienas raudonas, ir kitas, kuris aplenkė tą raudoną. Mano, kad ženklų toje vietoje nėra, bet yra įkalnė ir nuokalnė. Nurodo, jog N. S. automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su A. A. vairuojamu automobiliu. Liudytoja nurodo, jog raudonas automobilis nuvažiavo tolyn, o ji ir jos sesers vairuojamas automobilis po įvykio sustojo. Ar A. A. vairuojamas automobilis rodė posūkį, neatkreipė dėmesio. Kadangi tuo keliu dažnai važinėja, žino, kad už stotelės yra keliukas (žvyrkelis). Liudytoja matė patį susidūrimą, po jo sustojo. Liudytoja nurodo, jog ištisinės linijos toje vietoje nėra, yra punktyrinė linija, tačiau abejoja dėl iš priekio atvažiuojančio automobilio matomumo. Nurodo, jog N. S., aplenkusi raudoną automobilį, grįžo į savo eismo juostą, ir tik vėliau išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkdama A. A. vairuojamą automobilį.
Liudytoja J. C. teismo posėdyje nurodė, jog važiavo automobiliu Renault Megane tamsiai mėlynos spalvos kartu su seserims R. Z., matomumas buvo geras, šviesus paros metas. Nurodo, jog priekyje važiavo ryškiai raudonos spalvos automobilis, jis tiesiai tolyn nuvažiavo. Lenkimas įvyko 100 metrų iki Daugirdiškių stotelės, už tos stotelės yra keliukas – įvažiavimas į laukus. Nurodo, jog to automobilio, kurį lenkė nematė, lenkiančių automobilių markės neįsidėmėjo, atsimena, kad buvo tamsios spalvos. Nurodo, jog nematė, ar rodė automobilis, kurį lenkė, kairį posūkio signalą. Liudytojos nuomone, toje vietoje matomumas geras, iš priekio atvažiuojančius automobilius matyti, mano, jog galima daryti toje vietoje lenkimo manevrą, pati taip darytų. Nurodo, jog toje vietoje, jos nuomone, ženklų nėra. Nurodo, jog važiavo labai lėtai, pamačius susidūrimą, nežymiai pristabdė ir to pakako, kad sustotų. Liudytojos nuomone, lenkiančio automobilio greitis galėjo būti iki 70 km/h.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog skundą padavusį asmenį pažįsta, anksčiau dirbo kartu, dabar gyvena skirtinguose kaimuose, santykiai draugiški. Nurodo, jog įvykio metu tamsios spalvos automobiliu važiavo kartu su A. A. namo, nuo Trakų keliu link Semeliškių, vairavo A. A. Nurodo, jog nuo Trakų nuvažiavus maždaug 15 km, važiuojant pakalne, A. A. rodė kairį posūkį (girdėjo pypsėjimą), suko į kairę ir pajuto smūgį. Nurodo, jog ten buvo ženklas, nurodantis šalutinį kelią, priešpriešiais automobilio nebuvo. Suprato, kad įvažiavo iš paskos važiuojantis automobilis. Nurodo, kad jis tuo metu buvo išgėręs, bet aplinkybes prisimena. Liudytojas nurodė, kad vairuotojas A. A. prieš stotelę apie 100 metrų įjungė posūkio signalą, o pasukti į kairę reikėjo už stotelės apie 10 metrų. Liudytojo nuomone, A. A. įsitikino, kad sukti buvo saugu. Jo nuomone, vairuotoja, važiuodama iš paskos, viršijo greitį. Liudytojas paaiškina, kad jį A. A. pakeliui paėmė, kartu važiuodami negėrė. Nurodo, kad įvykio vietoje matomumas buvo nekoks (rūkas).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas – atsiliepime į skundą nurodo, jog nutarimas pagrįstas ir teisingas, priežasčių, dėl ko N. S. toje atkarpoje negalėjo lenkti nėra, tuo tarpu A. A. neįsitikino, jog sukti į kairę saugu, nepasižiūrėjo į veidrodėlius, nepamatė lenkiančio automobilio, tokiu būdu A. A. veika ir buvo priežastis, dėl ko kilo eismo įvykis (pasekmės). Institucijos nuomone, eismo įvykiui įtakos turėjo ir tai, jog atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, jam nustatytas sunkus girtumas – 2,82 promilės girtumas, dėl ko sulėtėja reakcija, susilpnėja dėmesio koncentracija, iškreiptas atstumo, kitų aplinkybių suvokimas, savo galimybių pervertinimas, rizikingesnis vairavimas. Institucija prašo A. A. skundo netenkinti, palikti priimtą nutarimą nepakeistu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, 3.2. punkte numatyta, jog duoti kelią – tai reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį; 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 101 punkte numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. A. 2018-07-17 vairavo transporto priemonę A6 kelyje Trakai-Semeliškės ir 12,5 kilometre, darydamas manevrą į kairę atsitrenkė į tuo metu jį lenkusį automobilį Toyota Yaris. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. A. turėjo tikslą iš pagrindinio kelio (Trakai – Semeliškės) pasukti į kairėje pagrindinio kelio pusėje esantį vietinės reikšmės kelią. Iš liudytojų parodymų matyti, jog to kelio, į kurį A. A. ketino pasukti, važiuojant kryptimi iš Trakų į Semeliškės gerai nesimato, nes priešais jį kairėje kelio pusėje yra Daugirdiškių autobusų stotelė, o taip pat nėra kelio ženklo, įspėjančio apie esantį šalutinį kelią. Dėl tokių priežasčių spręstina, jog asmuo, siekiantis iš pagrindinio kelio pasukti į kairėje kelio pusėje esantį mažos reikšmės kelią, kitiems eismo dalyviams apie ketinamą atlikti manevrą turi įspėti iš anksto, rodydamas kairio posūkio signalą, ir manevrą atlikti tiktai tada, kai yra visiškai įsitikinęs, jog kiti eismo dalyviai jo veiksmą suprato. Netikslu manyti, jog sukant iš pagrindinio kelio į kairę, pakanka vien parodyti posūkio signalą ir tokiu būdu laikyti, jog vairuotojas elgiasi apdairiai ir laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teismas sprendžia, jog konkrečioje situacijoje A. A. manevras į kairę buvo staigus, neapgalvotas, atliktas tinkamai neapsidarius, neįsitikinus, jog kitiems eismo dalyviams jo ketinimas keisti kryptį yra suprantamas ir aiškus.
Byloje nustatyta, jog iš paskos A. A. vairuojamo automobilio ta pačia kryptimi judėjo N. S. vairuojamas Toyota Yaris automobilis. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog N. S. prieš įvykusį eismo įvykį buvo aplenkusi ne vieną automobilį, kelias Trakai-Semeliškės jai puikiai pažįstamas, kasdien juo važiuoja, o konkrečiu atveju – lenkiant A. A. vairuojamą automobilį, lenkimo manevrą darė važiavusi leistinu greičiu leidžiamoje vietoje ir visiškai įsitikinus, jog tą daryti saugu. Tuo metu, kai A. A., judėdamas pagrindiniu keliu, pradėjo daryti manevrą į kairę, N. S. vairuojamas automobilis jau buvo priešpriešinėje eismo pusėje ir darė lenkimo manevrą. Akivaizdu, jog eismo įvykį nulėmė A. A. staigus manevras į kairę, neapsidarius ir tinkamai nesureagavus į jau kito eismo dalyvio – N. S. – atliekamą manevrą – lenkimą. A. A., dar prieš pradėdamas sukti į kairę, turėjo įsitikinti, jog tuo metu tą daryti saugu, jog joks automobilis nejuda priešpriešine eismo juosta, kurią turėjo kirsti, nei iš priekio, nei iš galo, o priešingu atveju – esant tokiai situacijai, duoti kelią.
Paminėtina, jog A. A. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas - 2,38 promilės girtumas). Nepaisant to, jog A. A. už vairavimą būnant neblaiviu jau nuteistas (Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1560-424/2018), tačiau teismas negali to nevertinti, spręsdamas jo, kaip vairuotojo, veiksmus įvykio dieną. Teismas įvertina tai, jog alkoholis turi didelį poveikį vairavimo įgūdžiams, tai, jog dėl alkoholio slopinančio poveikio vairuotojai gali neįvertinti savo galimybių bei tai, jog alkoholis daro įtaką vairuotojo reakcijos laikui, gebėjimui suprasti savo vairuojamo automobilio bei kitų eismo dalyvių padėtį kelyje, slopina gebėjimą priimti racionalius sprendimus, mažina gebėjimą greitai reaguoti į situacijas.
Teismas kritiškai vertina liudytojo A. R. parodymaus, nes jis yra gerai pažįstamas A. A., todėl jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jis taip pat buvo išgėręs, nors jis tvirtina, kad gerai atsimena , jog A. A. rodė kairį posūkį, tačiau teismas abejoja jo tokių parodymų tikrumu, nes jis teisme parodė, kad prisimena, jog toje vietoje buvo kelio ženklas ‚šalutinis kelias“ , nors kaip matyti iš įvykio schemos bei foto nuotraukų, tokio ženklo ten nėra. Todėl teismas nesiremia jo parodymais šioje byloje, o tiki kitų apklaustų liudytojų parodymams.
Teismo nuomone, dėl didelės alkoholio koncentracijos kraujyje pats A. A. negalėjo visiškai adekvačiai įvertinti paties vairuojamo automobilio padėties kitų eismo dalyvių atžvilgiu, nerodė, ar per vėlai įjungė kairio posūkio signalą, taip netinkamai įspėdamas kitus eismo dalyvius apie planuojamą manevrą, o taip pat netinkamai įvertino jį lenkiančio Toyota Yaris automobilio padėtį jo vairuojamo automobilio atžvilgiu.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog A. A. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, sudėtis. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. skundas netenkintinas, o 2018-09-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimas Nr. 28-ANR_N-1324-2018 paliktinas nepakeistu (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. A. skundo netenkinti.
2018-09-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimą Nr. 28-ANR_N-1324-2018 palikti nepakeistu.
Nutartis gali būti skundžiama paduodant apeliacinį skundą per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.