Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui N. M. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės ir darbo ministerijos, Panevėžio apskrities VTAS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės paaiškinimu, jie su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) d. ir turi gimusias dukras U., gim. (duomenys neskelbtini) d. ir I., gim. (duomenys neskelbtini) d. Kadangi atsakovas nuolat girtauja, nesirūpina šeima ir vaikais, triukšmauja, smurtauja, su juo kartu nebegyvena jau 8 mėnesius ir taip gyventi daug geriau, todėl prašo nutraukti jų santuoką dėl jo kaltės, nes bendras jų gyvenimas nebegalimas. Santuokoje įgyto nekilnojamojo ar registruoto kilnojamo turto ir kreditorių neturi. Prašo palikti ikisantuokinę pavardę. Vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti kartu su ja, nes vaikai su ja ir dabar gyvena, priteisti vaikams išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-01-01 iki jų pilnametystės, nes atsakovas jų išlaikymui lėšų neskiria. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ją.

Iš atsakovo jokių atsikirtimų ar prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys rodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) d. (b.l.4). Šalys turi gimusius du nepilnamečius vaikus: dukrą U., gim. (duomenys neskelbtini) d. ir I., gim. (duomenys neskelbtini) d. (b.l.5-6). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena jau 8 mėnesius laiko dėl to, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, triukšmauja, nesirūpina šeima bei vaikais, o ji yra kategoriškai apsisprendusi išsituokti, nes dabar, kai gyvena skyrium su atsakovu, jai gyventi daug geriau. Priešingų šiems įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Visa tai rodo, kad šalių santuoka yra iširusi ir jos išsaugoti nebėra jokios galimybės, dėl ko ji nutrauktina. Atsižvelgiant į visas virš nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str.).

Išlaikymo šalys viena iš kitos nereikalauja.

Santuokoje įgyto nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto šalys neturi, kreditorių neturi.

Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka ikisantuokinę pavardę - Kazlauskaitė.

Šalys turi gimusias dvi dukras, kurios yra nepilnametės ir kurių gyvenamąją vietą ieškovė prašo nustatyti kartu su ja, nes visą laiką vaikai gyvena kartu su ja. Šiam ieškovės reikalavimui neprieštarauja ir atsakovas, tai patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga, tam savo išvadoje pritaria ir VTAS (b.l.17-18), todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina (LR CK 3.174 str.).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikams nuo 2019-01-01 iki jų pilnametystės po 200 eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

LR CK 3.192 str. 2 d. reglamentuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., numatančioje, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Tuo tarpu pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, bet negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Be to, netinkamas tėvų pareigos vykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, o visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šalys nei viena nekilnojamojo ir kilnojamojo registruoto turto neturi (b.l.20-22). Atsakovas yra darbingas, (duomenys neskelbtini) nedirba, tačiau ieškovės paaiškinimu, žada išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), kur dirbo ir anksčiau (ši aplinkybė užfiksuota ir VTAS išvadoje). Ieškovė nedirba ir pragyvena iš socialinės pašalpos bei vaikams skiriamų išmokų (b.l.7-9). Nustatant išlaikymo dydį, teismas privalo pirmiausiai atsižvelgti į vaikų interesus ir, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą (LR CK 3.3 str. 1 d.). Atsakovas jokių prieštaravimų dėl priteistino vaikams išlaikymo dydžio ir formos teismui nepateikė, tačiau VTAS specialistams nurodė, kad neišsigalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo vaikams, o sutiktų mokėti iki 100 eurų. Todėl dėl visų šių byloje nustatytų aplinkybių ieškovės prašymas dėl išlaikymo vaikams dydžio – 200 eurų per mėnesį kiekvienai, atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, kad ieškovei tenka dar ir kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis jais, todėl iš atsakovo šių vaikų išlaikymui priteistina po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai, kadangi tokio dydžio išlaikymas tokio amžiaus vaikams leis tenkinti jų bendruosius poreikius ir nėra aiškiai per didelis, nes ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas vaikams išlaikymo visiškai nebeteikia, o priešingų šiems įrodymų atsakovas teismui nepateikė.

Išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.).

Kadangi santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, iš jo priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei (LR CPK 93 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Santuoką tarp N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka ikisantuokinę pavardę - K.

Nustatyti vaikų U. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir I. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina A. M. (K.), a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš N. M., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų U. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir I. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 eurų kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-01-01 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. M. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini) vaikams skirtų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 208 EUR žyminio mokesčio ir 7,16 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.