- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1621-823/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00519-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti teisme pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą prašydamas patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis valdo ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kad galėtų įregistruoti viešame registre šį pastatą nuosavybės teise. Nurodė, kad minėtą pastatą pirko 2002 m. rugsėjo 22 d. iš likviduojamos ŽŪB „Šauliai“ pagal kreditorių susirinkimo, vykusio 2002 m. rugsėjo 10 d., sprendimą bei 2003 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą-faktūrą GSA Nr. 4582039 ir kasos pajamų orderio kvitą LAC Nr. 3891289. Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ir 2011 m. kovo 4 d. sprendimu atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į ūkio pastatą, kadangi pastatai iki pardavimo momento nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre ir negali būti įregistruoti pateiktų dokumentų pagrindu. Gauti reikiamus dokumentus neįmanoma, nes ŽŪB „Šauliai“ yra likviduota ir išregistruota. Anksčiau pareiškėjas nežinojo, kad jam perkant pastatą, nebuvo sutvarkyti visi reikiami dokumentai, o pirkimo – pardavimo sandoris nėra įformintas tinkama forma. Pareiškėjas ūkinį pastatą valdo ir naudoja nuo 2002 m. rugsėjo 23 d. ir ketino šį juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėti pateiktais rašytiniais dokumentais ir liudytojų parodymais.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme. Nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka yra kompetentingas nustatyti tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas gali būti patvirtinamas tik remiantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56). Kreipdamasis į teismą pareiškėjas nurodė, jog tarp jo ir pardavėjo nebuvo tinkamai įforminta turto pirkimo-pardavimo sutartis, o tai reiškia, kad sutartis nebuvo sudaryta ir sandoris neįvyko. Neįvykus sandoriui, pareiškėjas negalėjo įgyti ir neįgijo nuosavybės teisės į ūkinį pastatą. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybės teises į pastatą ar yra turėjęs nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir jie yra dingę, nėra. Tai reiškia, kad pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme, kadangi nėra visų būtinų sąlygų tokio fakto nustatymui.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai taikė CPK 111, 113 ir 137 straipsnių nuostatas. Jo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, o pareiškėjas neturi notariškai patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. 2002 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimu ŽŪB „Šauliai“ likviduota dėl bankroto ir išregistruota, todėl nėra jokių galimybių gauti reikiamus dokumentus. Yra visos sąlygos, numatytos CPK 444 ir 445 straipsniuose, kad teismas galėtų spręsti klausimą dėl juridinio fakto nustatymo, pateiktas pareiškimas turiniu ir forma atitinka CPK 443, 445 ir 447 straipsnių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Kreipdamasis į teismą su pareiškimu apeliantas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Savo nuosavybės teises į paminėtą pastatą pareiškėjas kildina iš pirkimo – pardavimo teisinių santykių, ir nurodo negalintis gauti nuosavybės teises patvirtinančio dokumento, kadangi pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo įtvirtintas tinkama forma, pardavėjas – ŽŪB „Šauliai“, šiuo metu yra likviduotas dėl bankroto.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai pažymėjo, kad CPK 444 straipsnio nustatyta tvarka teismas gali nustatyti tik tuos faktus, kurie realiai egzistuoja, turi juridinę reikšmę, o juos patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali gauti kitu būdu. Teismas negali nustatyti fakto, kuris neegzistuoja. Tam, kad nuosavybės teisės į daiktą atsirastų pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu, šis sandoris turi būti įvykęs. Nustačius, kad pirkimo sandoris neįvyko, kartu nėra galimybės nustatyti faktą, kad šio sandorio pagrindu asmuo yra įgijęs nuosavybės teises ir būtent nuosavybės teisėmis valdo tam tikrą daiktą.
Iš paties pareiškėjo pateikto pareiškimo turinio matyti, kad pirkimo – pardavimo sandoris, iš kurio savo teises kildina pareiškėjas, nebuvo sudarytas įstatymo reikalaujama forma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsniu, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Vadovaujantis CK 6.181 straipsnio 4 dalimi, jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, įstatymų reikalaujamos notarinės sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi šiuo atveju notarinės nekilnojamojo turto (sandėlio) pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo faktas reiškia tai, kad ši sutartis niekada nebuvo sudaryta, tuo pačiu paminėto sandorio pagrindu pareiškėjo nuosavybės teisė neatsirado. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismas negali nustatyti pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis ginčo pastatą valdo nuosavybės teise. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją vadovaujantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.