- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- e2-2367-1022/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00375-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – L. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iš atsakovo A. R. priteisti 460,08 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. tarp ieškovės ir L. D. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis TIA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko – ir nuo užpylimo vandeniu. 2016 m. rugsėjo 15 d. įvykis, kuomet vandeniu buvo užlietos minėto buto koridoriaus grindys ir sienos, virtuvės lubos ir sienos, kambario sienos, vonios kambario lubinis šviestuvas, pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, vykdydama su L. D. sudarytos būsto draudimo sutarties sąlygas, nustatė įvykio metu padarytos žalos dydį ir išmokėjo draudėjai 460,08 Eur draudimo išmoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), esantis virš aplietojo buto Nr. 58, nuo 2015 m. birželio 22 d. nuosavybės teise priklausė V. R., tačiau 2016 m. birželio 16 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1147-1022/2016 minėtas butas po santuokos nutraukimo nuo 2016 m. liepos 27 d. asmeninės nuosavybės teise atiteko ir draudžiamojo įvykio metu priklausė atsakovui A. R.. Byloje duomenų apie tai, kad žala būtų atlyginta, nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Civilinei atsakomybei už padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju buto Nr. 58 užpylimo šaltinis buvo virš jo esantis butas (duomenys neskelbtini). Žalos dydis įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (2016 m. rugsėjo 20 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir jo priedais – foto nuotraukomis, 2016 m. spalio 4 d. draudimo išmokos apskaičiavimu bei turto remonto sąmata, 2016 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11191004, 2016 m. spalio 11 d. viešosios įstaigos „Akmenės būstas“ pranešimu apie tai, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. minėto daugiabučio namo bendrojo naudojimo vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynuose gedimų nebuvo). Esant šių aplinkybių visumai bei vadovaujantis formuojama teismų praktika, yra pagrindas išvadai, jog nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 460,08 Eur žalos atlyginimas (CK 6.246 – 6.249, 6.263, 6.1015 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 460,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos pašto išlaidos nesudaro 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834:
– 460,08 Eur (keturių šimtų šešiasdešimties eurų 8 ct) žalos atlyginimą;
– 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 460,08 Eur (keturių šimtų šešiasdešimties eurų 8 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 20 d. d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
– bylinėjimosi išlaidas –15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 70,08 Eur (septyniasdešimties eurų 8 ct) išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.