- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- 1S-108-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19486-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- J. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 3 mėnesiais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką išskaičiuota bausmės dalis atlikta pagal kitus nuosprendžius – 2 metai 3 mėnesiai 24 dienos.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. spalio 22 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 28 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. gruodžio 17 d.) – 1 metai 9 mėnesiai 11 dienų.
3. Komisija 2020 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė J. G. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 74 balai, kuri nuo pradžioje atlikto vertinimo sumažėjo nuo 107 balų, baustas nebuvo, skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad J. G., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti nuteistajam J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo J. G. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis J. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo, kad charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
5.2. Apeliantas nurodo, kad jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos bausmės dalį, OASys atitinka 74 balus, sumažėjo nuo 87 balų, neturi galiojančių nuobaudų, dirbantis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir siekį taisytis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroras prašo nuteistojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti 2021 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. G. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai ar kai padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Nuteistasis skunde nurodė, kad apylinkės teismas neįvertino jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 74 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.
10. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – įsidarbino pataisos namuose, tęsė mokslus ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, išklausė paskaitų kursą, skirtą alkoholio vartojimo prevencijai, palaiko socialinius ryšius. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis J. G. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu J. G. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir kriminogeninių veiksnių: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugeba surasti tinkamų alternatyvų, neapgalvoja veiksmų pasekmių) ir nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas, tačiau nesilaikė keliamų reikalavimų ir įpareigojimų). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Socialinio tyrimo išvadoje kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo J. G. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 74 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (55 balų), bet ir reikšmingas skaičius (19 balų) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis J. G., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.
12. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, J. G. yra teistas 10 kartų. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis savo elgesio nepakeitė, jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Paminėtos aplinkybės rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą J. G. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog J. G. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nors nuteistasis tris kartus yra skatintas, tačiau yra ir du kartus pažeidęs pataisos įstaigos vidaus taisykles, paskutinį kartą jau po Komisijos priimto nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ir nors šiuo atveju drausminė nuobauda skirta nebuvo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, kaip asmenį nelinkusi nuosekliai laikytis pataisos įstaigos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Teismo vertinimu, nuteistojo veiksmai nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad J. G., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.
14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis J. G. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo J. G. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.