Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-761/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-16
Bylos Nr.
2K-761/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aldona Rakauskienė (pirm.), Vytautas Piesliakas, Antanas Klimavičius (pran.)
Nuteistasis
R. P., M. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K–761/2007Procesinio sprendimo kategorija 2.2.5.4.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant D. Cicėnienei,dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,nuteistojo R. P. gynėjui advokatui D. Svirinavičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. L. ir R. P. kasacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio.

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – penkiasdešimčiai parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė M. L. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. R. P. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – penkiasdešimčiai parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Kauno teritorinei ligonių kasai solidariai iš M. L. ir R. P. priteista 2419,60 Lt, A. D. – 1001,64 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei už advokato paslaugas – 500 Lt, taip pat G. D. – 290,50 Lt, o R. K. civilinis ieškinys dėl 500 Lt priteisimo atmestas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendis pakeistas: M. L., pritaikius BK 63 straipsnio 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punkto, 6 dalies nuostatas, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams ir nurodyta, kad R. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams – skirti apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo R. P. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį M. L. nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 18 d., apie 6.00 val., iš atviros pastogės, esančios prie namo Kauno r., (duomenys neskelbtini), pagrobė R. Š. priklausantį 5000 Lt vertės automobilį „Audi 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip padarė nukentėjusiajam R. Š. 5000 Lt žalą.

Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį M. L. ir R. P. nuteisti už tai, kad 2005 m. liepos 21 d., apie 23.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iššovus iš šaunamojo ginklo į nukentėjusiojo A. D. automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. D., t. y. sudavė ne mažiau kaip vienuolika smūgių rankomis bei spyrė kojomis į įvairias kūno vietas ir taip padarė odos nubrozdinimus kaktoje, kairėje momeninėje srityje, viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstos dešinėje, dešiniame žaste, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinės ausies kaušelyje, lengvą galvos sukrėtimą, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą; tuo pačiu metu M. L. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. K., t. y. sudavė ne mažiau kaip tris smūgių rankomis bei spyrė į įvairias kūno vietas ir taip padarė nukentėjusiajam R. K. muštines žaizdas lūpose, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą trečio danties srityje, pirmo ir antro dantų išmušimą apatinio žandikaulio kairėje ir pirmo danties vainiko lūžį viršutinio žandikaulio kairėje, sukėlusius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą; tuo pačiu metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. K., t. y. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis bei spyrė į įvairias kūno vietas; tuo pačiu metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagrobė nukentėjusiojo A. D. 800 Lt vertės kompaktinių mini diskų grotuvą „Sony“ ir padarė A. D. 800 Lt turtinės žalos.

Be to, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį jie nuteisti už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, plėšimo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iššovus iš šaunamojo ginklo į nukentėjusiojo A. D. 290,50 Lt vertės automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą šį sugadino ir taip padarė nukentėjusiajam A. D. 290,50 Lt turtinės žalos.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistieji M. L. ir R. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Skunde kasatoriai nurodo, kad jų apeliaciniai skundai atmesti remiantis formaliais ir deklaratyviais bendro pobūdžio argumentais. Apeliacinis teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinis ir esminis kasatorius kaltinantis įrodymas – A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo prieštaringi. Nukentėjusysis A. K. 2005 m. liepos 26 d. apklausoje nurodė, kad gali atpažinti tik vieną asmenį, būtent jį, nukentėjusįjį, mušusį įvykio metu, tačiau, praėjus dešimčiai mėnesių po šios apklausos, 2006 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu jis neva atpažino du asmenis (kasatorius), užpuolusius ne jį, o jo draugus. Taigi A. K. pakeitė savo parodymus, nes pirmiau nurodė, kad įsidėmėjo tik asmenis, užpuolusius jį, o iš jų galėjo atpažinti tik vieną. Tokie šio asmens parodymai ne tik prieštarauja jo parodymams, duotiems jį apklausiant prieš atpažinimą, bet ir duotiems teisminio nagrinėjimo metu. Teismai šių prieštaravimų nepašalino, o apeliacinis teismas apskritai nepasisakė dėl šio apeliaciniame skunde nurodyto motyvo. Skunde kasatoriai taip pat ginčija 2006 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo teisėtumą. Nuteistieji atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 192 straipsnio 5 dalyje nurodyta viena išimtis, kada asmens atpažinimas gali būti atliekamas pagal jo nuotrauką, t. y. tik tada, kai šio asmens negalima parodyti. Tačiau kasatoriai tvirtina, kad byloje nenustatyta, jog 2006 m. balandžio 25 d. ar kokiu nors kitu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galima A. K. parodyti kasatorių kaip atpažintinų asmenų, todėl įstatyme nurodyta išimtimi tyrėja pasinaudojo nepagrįstai, o teismai atitinkamai negalėjo vadovautis 2006 m. balandžio 25 d. protokolo duomenimis. Kasatoriai taip pat mano, kad tyrėja, atlikdama asmens atpažinimą pagal jo nuotrauką, taikė BPK 194 straipsnį, nes atpažinimo metu buvo pateiktos kartotekinės nuotraukos. Tačiau nuteistieji mano, kad tyrėja nesilaikė 194 straipsnio 1 dalies reikalavimų: įtariamieji buvo žinomi tyrėjai, todėl ji negalėjo pateikti atpažinti kartotekinių kasatorių nuotraukų tarp kitų asmenų kartotekinių nuotraukų. Be to, nuteistieji tvirtina, kad tyrėja, vykdydama atpažinimą pagal BPK 194 straipsnį, nesilaikė ir šio straipsnio 2 dalies reikalavimų: prieš pateikdama atpažinti kartotekines nuotraukas, neapklausė nukentėjusiojo apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo kasatorius, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti juos. Dėl to buvo iš esmės pažeistas BPK 194 straipsnis. Anot kasatorių, ir dėl šio esminio pažeidimo nebuvo galima vadovautis 2006 m. balandžio 25 d. protokolo duomenimis. Kasatorių nuomone, atpažinimai turėjo būti vykdomi vadovaujantis BPK 192 straipsnio 1 dalies reikalavimais, bet to nebuvo padaryta. Taip pat skunde nuteistieji nurodo, kad apeliacinis teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde minimo BPK 194 straipsnio pažeidimo, todėl skundas nebuvo išnagrinėti taip, kaip reikalaujama pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį. Tai taip pat yra esminis BPK pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. L. ir R. P. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl M. L. ir R. P. parodymų atpažinti pagal nuotrauką teisėtumo, nukentėjusiojo A. K. parodymų vertinimo ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Viena tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kolegija neturi pagrindo manyti, kad teismai rėmėsi prieštaringais nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2005 m. liepos 26 d. A. K. nurodė, kad matė, kaip iš atvažiavusių automobilių išlipo apie dvylika vaikinų, matė ir girdėjo, kaip jie pasakė: „<...> ką, dabar jau čia ereliai būsite, <...> čia jums už stiklą“. Taip pat nukentėjusysis atsiminė, kad vaikinai po šūvio susėdo atgal į automobilius ir išvažiavo. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad vieną iš trijų jį mušusių vaikinų gali atpažinti. 2006 m. balandžio 25 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. K. atpažino M. L. ir R. P., t. y. du iš dvylikos vaikinų, kuriuos matė įvykio metu. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis atpažino kitus du vaikinus, kurie mušė ne jį, o jo draugus, nereiškia, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra iš esmės prieštaringi, nes įvykio metu jis matė ir kitus vaikinus, o apklausos metu užsiminė, kad gerai įsidėmėjo būtent jį žalojusį vaikiną.

Nuteistojo R. P. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliaciniame skunde buvo užsiminta apie nukentėjusiojo A. K. parodymų prieštaringumą, jų prieštaravimą kitai bylos medžiagai, motyvuojant tuo, kad jis nurodė daug įtariamųjų, bet daugeliui asmenų baudžiamosios bylos buvo nutrauktos, neįrodžius jų kaltės ir dalyvavimo muštynėse. Apeliacinės instancijos teismas dėl nukentėjusiojo parodymų prieštaringumo būtent šiuo aspektu pasisakė, nurodydamas, kad tai nėra pagrindas abejoti nukentėjusiojo A. K. parodymų patikimumu, ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.

Kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti, kad 2006 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai netenkina teisėtumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad asmens parodymas atpažinti buvo atliekamas vadovaujantis BPK 194 straipsnio reikalavimais. 2006 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai patvirtina, kad asmenų atpažinimai buvo atliekami iš nukentėjusiajam pateiktų nuotraukų, vadovaujantis BPK 179, 191, 192, 195 straipsniais. Atpažinimas buvo daromas pagal asmens nuotrauką, kuri buvo parodyta kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Nukentėjusiajam nebuvo parodytos ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų kartotekos.

BPK 192 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Taigi iš šios normos turinio matyti, kad ji nėra imperatyvi ir suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką.

Kolegija laiko, kad 2006 m. balandžio 25 d. asmenų (M. L. ir R. P.) parodymai atpažinti pagal jų nuotraukas buvo pasirikti ir atlikti teisėtai. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką ir, išskyrus du atvejus, t. y. kai parodyti asmens negalima arba kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti, konkrečiai nenurodo, kada asmuo gali būti atpažįstamas pagal jo nuotrauką. Kolegijos nuomone, asmenų atpažinimas pagal jų nuotraukas buvo pasirinktas pakankamai tikslingai ir racionaliai, ypač atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. K. ir nuteistieji M. L. bei R. P. gyvena gretimuose miesteliuose, yra panašaus amžiaus ir ateityje jiems gali tekti bendrauti. Be to, praėjus ilgesniam laiko tarpui (šiuo atveju – daugiau nei devyniems mėnesiams po įvykių), žmogus gali nebeatpažinti atpažintino asmens. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų M. L. ir R. P. nukentėjusiajam A. K. parodymai atpažinti pagal jų nuotraukas, kurių metu nukentėjusysis A. K. atpažino M. L. ir R. P. kaip asmenis, mušusius jo draugus, atlikti laikantis BPK 192 straipsnio reikalavimų. Šio tyrimo veiksmo protokolai taip pat surašyti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Taigi kolegija neturi pagrindo manyti, kad M. L. ir R. P. parodymai atpažinti buvo atlikti pažeidžiant BPK. Kasaciniuose skunduose taip pat nepagrįstai argumentuojama, kad apeliacinis teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde ginčijamo atpažinimo proceso ydingumo. Teismas dėl šių skundo motyvų, nors ir glaustai, tačiau pasisakė, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadas.

Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistųjų M. L. ir R. P. kasacinius skundus.

Teisėjai Aldona RakauskienėVytautas PiesliakasAntanas Klimavičius