- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2-2058-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00068-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Karolis Kubilevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo metu nepadalinto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo padalinti R. S. ir V. S. santuokos metu įgytą, bet po santuokos nutraukimo nepadalytą 4 200,00 Eur vertės nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: ieškovei R. S. priteisti 3 000,00 Eur vertės turtą – negyvenamąją patalpą – rūsio patalpą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 22,55 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui V. S. priteisti 1 200,00 Eur vertės turtą – žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 0,0600 ha, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui V. S. 900,00 Eur kompensaciją iš ieškovės R. S. už jai tenkančią didesnę turto dalį, priteisti iš atsakovo V. S. 1 244,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės R. S. naudai.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto liaudies teisme buvo priimtas sprendimas (toliau – ir Sprendimas) dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo. Tuo metu galiojusio Lietuvos tarybų socialistinės respublikos santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnis numatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Nei ieškovė, nei atsakovas to nepadarė, todėl santuoka nepasibaigė. Visą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovė toliau bandė vystyti bendrą ūkį su atsakovu. Tuo tikslu 2004 m. ieškovė su atsakovu įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – rūsio patalpą ir žemės sklypą. Tapus aišku, jog ieškovė ir atsakovas nebegali kartu vesti bendro ūkio, (duomenys neskelbtini), pasikreipus į (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyrių, buvo išduotas ištuokos liudijimas, pagal kurį konstatuota, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta (duomenys neskelbtini). Kadangi ginčo turtas buvo įgytas po Sprendimo, o ištuokos liudijimas išduotas Sprendimo pagrindu, susidarė tokia situacija, kai ginčo turtas taip ir liko nepadalintas. Iki šios dienos nei ieškovė, nei atsakovas, po ištuokos liudijimo išdavimo (tiek keli metai iki ištuokos liudijimo išdavimo), kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir nesiekia kartu valdyti bendro turto.
1.2. (duomenys neskelbtini) nutraukus tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką, liko nepadalytas šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa – rūsio patalpa, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 22,55 kv. m, esanti (duomenys neskelbtini), kurios vertė, ieškovės nuomone, yra 3 000,00 Eur, bei žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 0,0600 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė, ieškovės nuomone, yra 1 200,00 Eur. Ieškovė teismo prašo padalyti ginčo turtą sekančiai: ieškovei atitenka rūsys, o atsakovui atitenka žemės sklypas. Tokiu būdu, ieškovei būtų priteista atsakovo ½ rūsio dalis, o atsakovui būtų priteista ieškovės ½ žemės sklypo dalis. Kadangi ginčo turtą padalijus tokiu būdu ir atėmus iš ieškovei tenkančios atsakovo rūsio ½ dalies vertės (1 500,00 Eur) atsakovui tenkančią ieškovės žemės sklypo ½ vertės dalį (600,00 Eur) susidaro 900,00 Eur skirtumas, šią sumą ieškovė prašo teismo priteisti kaip kompensaciją iš ieškovės atsakovui. Iki šios dienos rūsiu naudojasi, rūsį prižiūri bei apmoka rūsio išlaikymo sąnaudas (nekilnojamojo turto mokestis, renovacijos sąnaudos) tik ieškovė. Ieškovė rūsio išlaikymu faktiškai rūpinasi jau nuo santuokos nutraukimo (t. y. (duomenys neskelbtini)). Todėl būtent ieškovės prašomas ginčo turto padalijimo būdas būtų teisingas tiek ieškovės, tiek atsakovo atžvilgiu.
1.3. Nagrinėjamu atveju, teismui patenkinus ieškovės reikalavimą ir priteisus jai rūsį (atsakovo valdomą ½ dalį), o atsakovui žemės sklypą (ieškovės valdomą ½ dalį), susidarys situacija, kai nei ieškovė, nei atsakovas nebebus vienas kito atžvilgiu bendrasavininkai. Tokiu būdu, kiekviena šalis valdys jiems asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra bei bus užkirstas kelias ginčams ateityje, kylantiems tarp bendraturčių jiems įgyvendinant savo teisę į kartu valdomą turtą. Pažymėtina, kad parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Nagrinėjamu atveju, rūsio nėra galimybės padalyti natūra, kadangi rūsys yra viena bendra patalpa, todėl rūsį padalijus natūra, šalys būtų priverstos papildomai patirti pinigines sąnaudas, siekiant faktiškai padalyti rūsį. Tuo labiau, iki šios dienos nėra aišku ar apskritai yra galimi papildomi statybos darbai rūsyje (norint rūsį padalyti į dvi dalis), siekiant nepažeisti bendros pastato, kuriame yra rūsys, konstrukcijos.
1.4. Iki šios dienos nekilnojamojo turto registre ginčo turto teisinis statusas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl šios priežasties, prievolės ir prievolių neįvykdymo pasekmės susijusios su ginčo turtu (areštai, renovacijos išlaidos) yra taikomos bendrai visam ginčo turtui, o ne proporcingai ieškovei ir atsakovui, jų turimoms ginčo turto dalims. Prievolės ir prievolių neįvykdymo pasekmės apima: atsakovui pritaikyti areštai, dėl ko buvo areštuotas ginčo turtas (aplinkybę, jog areštai pritaikyti atsakovui, patvirtina iš antstolių gauti atsakymai, kuriuose nurodyta, jog ieškovė jokio įsiskolinimo neturi); ieškovės gaunamos bendros sąskaitos – faktūros, už atliktus daugiabučio, kuriame yra rūsys, renovacijos darbus. Atitinkamai, iki šios dienos ieškovė atsiduria tokioje situacijoje, kai ji ne tik viena turi išlaikyti ginčo turtą (mokėti nekilnojamojo turto mokesčius, rūsio renovacijos išlaidas), nes atsakovas neprisideda prie ginčo turto išlaikymo, bet taip pat negali pilnai valdyti ginčo turto, nes dėl atsakovo įsiskolinimų iki šios dienos jis yra areštuotas (įskaitant ieškovės dalį).
Atsiliepimas
2. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsakymą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis sutinka. Pažymėjo, jog su ieškove R. S. ištuokos sprendimą įregistravo tik (duomenys neskelbtini), todėl santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas liko nepadalintas. Rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojasi ir prižiūri ieškovė R. S., todėl patikslintame ieškinyje nurodytas nepadalinto turto padalinimo būdas yra teisingas. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad rūsiu nuo santuokos nutraukimo įregistravimo ir iki tol rūpinosi ieškovė. Rūsys yra tame pačiame daugiabutyje, kur gyvena ieškovė, ji turi galimybes rūsiu naudotis. Tuo tarpu žemės sklypas yra išimtinai prižiūrimas atsakovo. Ginčo turto padalinti natūra nėra galimybės, kadangi tai yra viena maža patalpa, nedidelis praėjimas. Turtą padalinus prašomu būdu, ieškovė ir atsakovas nebūtų bendrasavininkiais. Turto vertę nustatė atsižvelgiant į panašaus pardavinėjamo turto vertę. Poreikio išdėstyti kompensacijos mokėjimą nėra.
4. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, ją atstovauja atstovas, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl teismas bylą nagrinėja atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
6. Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto liaudies teisme buvo priimtas sprendimas dėl santuokos, užregistruotos (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. S. ir atsakovo V. S. nutraukimo. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriaus buvo išduotas ištuokos liudijimas, kuriame nurodyta, jog santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Pagal 2021 m. rugpjūčio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nekilnojamasis turtas, dėl kurio padalijimo pateiktas ieškinys, t. y. negyvenamoji patalpa – rūsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. S. ir R. S., įregistravimo pagrindas – 2004 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ASR7509. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. S. ir R. S., įregistravimo pagrindas – 2004 m. rugsėjo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AŠR1673.
7. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos ir anksčiau galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) normos reglamentuoja (reglamentavo) sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). SŠK 40 straipsnis numatė, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Vertinant ginčo turto teisinį režimą nustatyta, jog tiek SŠK, tiek ir šiuo metu galiojančio CK nuostatos numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).
8. Taigi, nors ieškovė ir atsakovas santuoką teisminiu būdu nutraukė (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo faktas metrikacijos įstaigoje buvo užregistruotas tik (duomenys neskelbtini), kuomet yra išduotas (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriaus ištuokos liudijimas, ir santuoka laikoma nutraukta (duomenys neskelbtini). Rūsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigyta 2004 m. gruodžio 29 d., o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytas 2004 m. rugsėjo 1 d., t. y. abu nekilnojamojo turto objektai įgyti iki santuokos nutraukimo fakto įregistravimo (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), todėl laikomi sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
9. Ieškovė nurodė, kad rūsio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), vertina 3 000,00 Eur, o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vertina 1 200,00 Eur. Kaip nurodo ieškovė, bendra dalintino turto vertė sudaro 4 200,00 Eur. Teismas pažymi, kad byloje atsakovas neginčijo ieškovės nurodomos turto vertės, todėl teismas sprendžia, kad nurodoma turto vertė gali būti laikoma realia, atitinkančia protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje neabejotinai lieka reikšminga ir bendroji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).
10. Byloje ieškovė prašo turtą padalinti lygiomis dalimis, kas atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Atsižvelgiant į ieškovės poziciją nagrinėjamoje byloje, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.
11. Ieškovė prašo jos naudai priteisti ieškovei 3 000,00 Eur vertės turtą – negyvenamąją patalpą – rūsio patalpą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 22,55 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovui prašoma priteisti 1 200,00 Eur vertės turtą – žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 0,0600 ha, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašoma atsakovui priteisti 900,00 Eur kompensaciją iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį. Su šiais reikalavimais atsakovas sutiko.
12. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.).
13. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė mokėjo už rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus, nekilnojamojo turto mokestį, ieškovė nurodo, kad iki šios dienos rūsiu naudojasi ir planuoja naudotis ateityje, jį prižiūri ir apmoka rūsio išlaikymo sąnaudas, be to, nesant aišku, ar rūsio patalpą galima padalinti natūra, ieškovei paliktinos prašomos priteisti 3 000,00 Eur vertės rūsio patalpos. Tuo tarpu atsakovui yra pagrindas priteisti 1 200,00 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Su nurodytu turto padalijimo būdu, pateikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį atsakovas sutiko, prieštaravimų nepateikė. Taip pat pažymėtina, jog, minėtiems nekilnojamojo turto objektams esant suvaržytiems arešto dėl atsakovo turimų skolų, ieškovei skolų neturint (nurodyti duomenys matomi antstolių ieškovei teiktose pažymose), toks turto padalijimo būdas atitinka teisingumo bei sąžiningumo reikalavimus.
14. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti turto lygiomis dalimis. Ieškovei priteisus rūsio patalpą, o atsakovui – žemės sklypą, kurio vertė yra mažesnė, atėmus iš ieškovei tenkančios atsakovo rūsio patalpos ½ dalies vertės (1 500,00 Eur) atsakovui tenkančią ieškovės žemės sklypo ½ vertės dalį (600,00 Eur), susidaro 900,00 Eur skirtumas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priteisiama mažesnė turto dalis, ieškovė įpareigotina atsakovui sumokėti 900,00 Eur kompensaciją. Teismo vertinimu, atsižvelgiant tiek į šalių poziciją, tiek į nekilnojamojo turto vertę, toks turto padalijimo būdas būtų tinkamiausias. Atsakovui gavus kompensaciją, jis be kita ko galėtų atsiskaityti ir su savo kreditoriais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
16. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 34,00 Eur už patikslintą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (ieškovė pateikdama pradinį ieškinį iš viso sumokėjo 85,00 Eur) bei 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, viso priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma – 1 244,00 Eur.
17. Tuo tarpu 51,00 Eur žyminio mokesčio permoka (85,00 Eur – 34,00 Eur) grąžintina ieškovei.
18. Šioje byloje teismas patyrė 8,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Padalinti šalių santuokos metu įgytą, bet po santuokos nutraukimo nepadalytą nekilnojamąjį turtą ir ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti negyvenamąją patalpą – rūsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (3 000,00 Eur vertės), o atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 200,00 Eur vertės).
Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 0 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
Priteisti ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 244,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,18 Eur (aštuonis eurus 18 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Grąžinti ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,00 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 0 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 24 d. UAB „Medicinos bankas“ Raseinių klientų aptarnavimo poskyryje, permoką. Žyminį mokestį remiantis teismo sprendimu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.