Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, ir nuteistas 30 (trisdešimt) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. P. skirta arešto bausmė 20 (dvidešimčiai) parų, ją atliekant areštinėje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo T. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas T. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. balandžio 13 d. 05.26 val. iki 2014 m. balandžio 13 d. 11.30 val. (1 para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 13 d., apie 5.16 val., Šiauliuose, Purienų g. 48, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, pristatytas dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo, tyčia išplūdo įvairiais žmogaus orumą žeminančiais žodžiais: „jūs mentai ožiai, pyderai, urodai, kurvos, bledės“ Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiąjį patrulį A. S. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vyresnįjį patrulį A. B., nusimovęs kelnes jiems demonstravo savo lytinius organus bei atsisukęs į policijos pareigūnus sakė: „Visi čiulpsite“ ir taip įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, policijos pareigūnus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiąjį patrulį A. S. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vyresnįjį patrulį A. B..

Skunde išreiškiama nuomonė, kad teismas padarė klaidingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatant žemiau vidurkio. Apelianto nuomone, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Teismas apelianto atžvilgiu parinko antrą pagal griežtumą iš BK 290 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių, areštą, tai yra susiję su jo laisvės suvaržymu, patalpinimu į areštinę. Nurodo, kad yra neteistas, administracinių nuobaudų neturi, dėl veikos padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, gali sumokėti baudą. Taip pat nurodoma, kad veika truko neilgai, buvo padaryta komisariato patalpose, o ten negalėjo patekti pašaliniai asmenys, nusikalstamus veiksmus lėmė pykčio proveržis, susikaupęs iš skausmo ir nevilties.

Be to, skunde nurodoma, kad paskirta arešto bausmė sukels ir socialines pasekmes, kadangi nuteistasis nebegalės mokytis profesinio rengimo centre, ten užsiėmimai vyksta kiekvieną dieną, todėl praras galimybę įgyti profesiją. Taip pat nuteistasis nurodo, kad yra registruotas darbo biržoje ir jam bet kuriuo metu gali būti pateiktas darbo pasiūlymas, kuriuo dėl paskirtos arešto bausmės negalės pasinaudoti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas adv. M. Šatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras A. Karjakinas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas T. P., kuris nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta bausme dėl jos rūšies.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. P. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnis už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmą kartą teisiamam T. P. už nesunkų nusikaltimą, teismas nepagrįstai paskyrė arešto bausmę. Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas vertino tai, kad T. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), atsižvelgė į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę. Iš prie apeliacinio skundo pridėtos 2014 m. balandžio 4 d. Trišalės profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarties matyti, kad nuteistasis dalyvauja profesinio mokymo programoje, ją baigęs įgis galimybę įsidarbinti. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis T. P. ir jo gynėjas patvirtino, kad nuteistasis turi santaupų ir gali baudą susimokėti. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į nuteistojo elgesį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jo nuoširdų gailestį ir siekimą atsiprašyti nukentėjusiųjų. Nors ši aplinkybė įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti, ji taip pat parodo, kad nuteistasis suprato savo veiksmų priešingumą teisei ir moralei, nepateisina jo. Įvertinus minėtas aplinkybes, kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismo skirta BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto vidurkio nesiekiančio arešto bausmė yra per griežta, neatitinkanti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti:

T. P., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, paskirti 30 MGL (3900 litų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę T. P. paskirti 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką visiškai įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. balandžio 13 d. 05.26 val. iki 2014 m. balandžio 13 d. 11.30 val. (1 parą), prilyginant ją 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.