Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-15 · Administracinė byla Nr. I-2464-414/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
I-2464-414/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00275-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
M. D., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2464-414/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00275-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui M. D. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui A. A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. D. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų kalinimo sąlygų už laikotarpį nuo 2005 metų spalio mėnesio iki 2006 metų vasario mėnesio pabaigos. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) jis buvo laikomas antisanitarinėse sąlygose, kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis plotas negu nustatytas minimalus plotas teisės aktais vienam asmeniui – t.y. 3,6 kv.m. Pažymėjo, kad priėmimo-paskirstymo kratų atlikimo kambaryje turėdavo išsirengti iki apatinių drabužių, drabužius reikėdavo mesti į nešvarias dėžes arba ant grindų, kol vykdavo krata pareiškėjas šalo. Taip pat pabrėžė, kad kamerose visos lovos būdavo užimtos, todėl reikėdavo miegoti ant grindų, o čiužinį laikyti po lova, kur pilna dulkių ir visokių nešvarumų. Tokiomis sąlygomis nepatenkinami higieniniai poreikiai, nusilpsta imuninė sistema, greitai apsergama, o tinkamas gydymas nesuteikiamas. Tokios kalinimo sąlygos lėmė fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12-14) nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu skundą atmesti. Atstovas nurodė, kad Kauno TI duomenys apie asmenų skaičių kamerose išliko nuo 2006 metų lapkričio mėnesio, nes ankstesnės patikrinimų knygos yra sunaikintos. Pažymėjo, kad Kauno TI pradėjo veikti 2004 metais, todėl kameros buvo aprūpintos būtinu inventoriumi, jose pastoviai buvo palaikoma higienos normose nustatyta temperatūra, veikė natūrali ir priverstinė ventiliacija. Pareiškėjui buvo suteikta lova, išduota patalynė, kiekvieną dieną buvo teikiamas karštas maistas, suteikiama teisė kiekvieną dieną nustatytą laiką pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje. Pabrėžė, kad tardymo izoliatoriuje atliekant kratas daiktai dedami ant stalų, patalpos šildomos ir reguliariai valomos. Atvykusių į Kauno TI asmenų krata ir daiktų patikrinimas buvo atliekamas Kauno TI priėmimo paskirstymo skyriuje. Krata vykdoma pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintas taisykles, kurių 52 punkte nustatyta, kad priimti į tardymo izoliatorių kalinamieji ir nuteistieji iškratomi, o jų turimi daiktai patikrinami. Atliekant asmens kratą apžiūrimi kratomojo drabužiai, patikrinamos kišenės, apavas, galvos apdangalai, jo turimi daiktai. Esant reikalui ir siekiant surasti slepiamus daiktus, gali būti apžiūrimas ir kratomojo kūnas (plaukai, ausys, burna ir t.t). Asmenys darydami kratą, gali pasikviesti ir medicinos specialistą. Jis padeda apžiūrėti kūną, subintuotas vietas, protezus ir pan. Krata daroma tik tos pačios lyties asmenims. Papildomai akcentavo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia tik abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai kilusius dėl jo laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Kauno TI sąlygomis.

Skundas netenkinamas.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas Kauno TI patalpose buvo laikomas nuo 2005 metų spalio mėnesio iki 2006 metų vasario mėnesio pabaigos. Skunde jis reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo laikymo šiuo laikotarpiu netinkamomis sąlygomis.

Iki 2009-06-10 galiojusių Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 178 11.1 punkte buvo nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameros gyvenamojo ploto norma asmeniui turi būti ne mažiau kaip 5 kv.m. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad skunde nurodytu laiku, praleistu Kauno TI, atskirais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 5 kv. m. kameros plotas, nes Kauno TI duomenys apie asmenų skaičių kamerose išliko tik nuo 2006 metų lapkričio mėnesio. Tačiau vėlesniu laikotarpiu, dėl kurio pareiškėjas jokio ginčo nekelia, jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. kameros plotas (b.l. 18-20). Iš to spręstina, kad nuo 2005 metų spalio mėnesio iki 2006 metų vasario mėnesio pabaigos taip pat buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto, t. y. valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškė prašymą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą ir skundą dėl to atmesti.

Pagal CK 1.124 straipsnį ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2005 metų spalio mėnesio iki 2006 metų vasario mėnesio pabaigos, kai, jo teigimu, buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir dėl antisanitarinių sąlygų, tačiau skundą teismui jis išsiuntė tik 2015 m. kovo 5 d. (b.l. 6), t.y. praėjus daugiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo paskutinės tardymo izoliatoriuje buvimo dienos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui ir dėl antisanitarinių sąlygų. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo arba turėjo galimybių sužinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), yra pagrindas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2005 metų spalio mėnesio iki 2006 metų vasario mėnesio pabaigos, ją taikyti ir skundą tuo pagrindu atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Konkrečiu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis