- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- I1-405-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02291-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas, ir A. L.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas, ir pataisos įstaiga) priteisti 38 400 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 3-ajame būryje netinkamomis sąlygomis Tvirtino, kad buvo neužtikrinta sveikatai saugi aplinka, nes buvo kalinamas su nuteistaisiais, rūkiusiais tabako gaminius gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Pareiškėjas teigė, kad ištisą parą patalpų oras buvo stipriai užterštas rūkomo tabako ir narkotinių medžiagų dūmais, todėl jis, kaip nerūkantis asmuo, turėjo pastoviai kvėpuoti užterštu oru. Kvėpavimas užterštu oru turėjo neigiamos įtakos sveikatai, kadangi jis serga uždaros formos tuberkulioze, astma, širdies aritmija, nuo užteršto oro kildavo alergija, prasidėdavo kvėpavimo takų spazmai, pasireiškiantys dideliu dusuliu, oro trūkumu, trikdavo širdies ritmas. Pareiškėjas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtos specialiai rūkymui skirtos patalpos ir įspėjančių ženklų, kad draudžiama rūkyti. Į lauką būrio nuteistiesiems buvo leidžiama išeiti tik 3 valandoms per dieną, kitu laiku patalpos buvo rakinamos, todėl nuteistieji rūkydavo patalpose. Dėl tokių netinkamų sąlygų žodžiu ir raštu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, tačiau ji pasiūlė šią problemą išspręsti pačių nuteistųjų susitarimu. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo perspėjimų nerūkyti patalpose kiti nuteistieji jam grasindavo, todėl dėl nuolatinių ginčų ir konfliktų dar labiau pablogėjo sveikata. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negalėjo ramiai miegoti, tapo dirglus, jautė padidėjusią fobiją aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės (b. l. 1–2).
Teismo posėdyje A. L., iš esmės pakartojęs skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti skundą. A. L. paaiškino, kad į Pravieniškių PN-AK atvyko 2018 metų gegužės mėnesį ir informavo pataisos įstaigos administraciją, kad yra nerūkantis, tačiau jo pareiškimo buvo nepaisyta, jis buvo apgyvendintas kartu su rūkančiais nuteistaisiais. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK, teismui teikdami duomenis, rėmėsi 2006 metais jo asmens byloje padarytais įrašais. Paaiškino, kad didžioji dalis 3-iojo būrio nuteistųjų yra rūkantys, tik trys nuteistieji iš viso būrio yra nerūkantys, jis ne kartą kreipėsi į rūkančiuosius ir prašė nerūkyti, tačiau sulaukdavo neigiamo atsako. Nurodė, kad pataisos įstaigos pareigūnai, atsakydami į jo prašymus, žadėdavo, kad bus įrengtos atskiros rūkymui patalpos, tačiau jų neįrengė. Pareiškėjas paaiškino, kad jam, kaip sirgusiam tuberkulioze ir sergančiam astma bei skrandžio susirgimais, turinčiam širdies sutrikimų, ypatingai jautėsi neigiamas pasyvaus rūkymo poveikis. Dėl pasyvaus rūkymo neigiamos įtakos sveikatai kreipėsi į medikus, tačiau mano, jog gydytoja, žinodama, kad jis kreipsis į teismą dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo, jo asmens sveikatos kortelėje sąmoningai nurodė neteisingą informaciją, jog dusulys atsirado dėl bronchito.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Pravieniškių PN-AK apie posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pravieniškių PN-AK prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant (b. l. 18).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą prašė A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas jau anksčiau buvo kreipęsis į teismą analogišku skundu dėl jo kalinimo su rūkančiais asmenimis, todėl mano, kad jis piktnaudžiauja savo teisėmis. Nurodė, kad A. L. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 3-iojo būrio paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. direktoriaus įsakymu buvo perkeltas į lengvąją grupę. Teigė, kad pataisos įstaigoje yra įrengtos ir specialiu lipduku pažymėtos rūkymo vietos lokalinio sektoriaus kiemelyje, kuriame nuteistieji gali būti nuo dienotvarkėje numatyto kėlimosi iki miego laiko arba pasivaikščiojimo kiemeliuose dienotvarkėje numatytu pasivaikščiojimo laiku tais atvejais, kai nuteistieji atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad nuteistieji, skiriant juos į gyvenamąsias patalpas ar kamerų tipo patalpas, nėra skirstomi į rūkančius ar nerūkančius. Teigė, jog pataisos įstaigos pareigūnai kontroliuoja, kad gyvenamosiose patalpose nebūtų rūkoma, už rūkymą tam neskirtose vietose skiriamos nuobaudos. Nurodė, kad jeigu nuteistieji nustatytos tvarkos nesilaikė ir rūkė tam neskirtose vietose, pareiškėjas turėjo apie tai informuoti pataisos įstaigos pareigūnus.
Be to, nurodė, kad pareiškėjas Laisvės atėmimų vietų ligoninės Pirminio asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – ir LAVL) gydytojams apie kitų asmenų rūkymą patalpose bei dusulį, susijusį su tabako gaminių vartojimu, ginčo laikotarpiu nesiskundė. Nuteistasis dusuliu skundėsi du kartus, vieną kartą buvo nustatytas stenoneurotinis sutrikimas (2020 m. kovo 10 d.) ir jis buvo gydytas vitaminais bei valerijono tabletėmis, kitu atveju dusulys buvo ūmaus bronchito simptomas, peršalus (2020 m. gegužės 5 d.). Vertino, kad nuteistajam dusulys galėjo atsirasti dėl galimų širdies ir kraujagyslių susirgimų, dėl kurių nuteistasis 2019 m. sausio 28 d. planine tvarka buvo siunčiamas tirtis į LAVL gydytojo kardiologo konsultacijai, tačiau šios konsultacijos raštu atsisakė. Nurodė, kad dusulys pareiškėjui galėjo atsirasti ir dėl liekamųjų reiškinių plaučiuose po 2006 metais persirgtos plaučių tuberkuliozės. Teigė, kad 2006 m. sausio 16 d. atliktos pirminės apžiūros metu nuteistasis pats rūkė, o ar nuteistasis šiuo metu rūko, Pravieniškių PN-AK duomenų neturi.
Atsakovės atstovas nurodė, kad dėl analogiškų pareiškėjo nusiskundimų Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams yra pateiktos pažymos, kuriose nurodyta, jog pareiškėjas nuolat išsako nusiskundimus, neatitinkančius objektyvios apžiūros duomenų; į priėmimą pas gydytojus registruojasi ir ateina kiekvieną savaitę arba du kartus savaitėje (kiekvieną kartą kai yra registracijos laikas nuteistojo būriui). Pažymėjo, kad, pagal pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraštį, pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra pirkęs tabako, todėl, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas yra rūkantis ir pats savo valiniais veiksmais kenkė savo sveikatai, jo argumentai dėl sveikatos sutrikimų, kurie kilo dėl kvėpavimo dūmais, kitų nuteistųjų rūkymo, tūrėtų būti vertinami kaip nepagrįsti (b. l. 15-18).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo kalinimo kartu su rūkančiais asmenimis.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-836-423/2020 pagal A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, kurioje buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos, kildinamos iš to, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 18 d. – 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir 2019 m. kovo 21 d. – 2019 m. lapkričio 5 d. laikotarpiais buvo kalinamas kartu su rūkančiais nuteistaisiais Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 17 d. priimtu sprendimu skundą tenkino iš dalies.
Išanalizavus skunde nurodytas faktines aplinkybes, sprendžiama, kad jame aiškiai apibrėžtas naujas neturtinės žalos kilimo, o tuo pačiu – ir ginčo, laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Taigi, dėl šiuo laikotarpiu galimai atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo ginčas teisme nebuvo išnagrinėtas.
Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad jis, kaip nerūkantis asmuo, Pravieniškių PN-AK bausmę atliko kartu su rūkančiais asmenimis ir buvo priverstas bendrai naudojamose patalpose kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas nuoseklus aiškinimas, kad įkalinimo įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019).
Bylos duomenimis, pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2018 m. gegužės 29 d. ir pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į Pirmojo sektoriaus 3-iojo būrio 1-ąją gyvenamąją patalpą. Pareiškėjas 2020 m. sausio 1 d. - 2020 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad yra nerūkantis.
Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistieji, skiriant juos į gyvenamąsias patalpas ar kamerų tipo patalpas, nėra skirstomi į rūkančius ar nerūkančius, o 2006 m. sausio 16 d. atliktos pirminės apžiūros metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas rūkė, tačiau ar ginčo laikotarpiu pareiškėjas rūko, duomenų neturi, pripažino, kad, pareiškėjo teigimu, jis šiuo metu nerūko.
Sprendžiant dėl Pravieniškių PN-AK argumento, jog pareiškėjo sveikatos istorijoje yra užfiksuota, kad jis rūko, atsižvelgiama į tai, kad atsakovės atstovas rėmėsi ne ginčo laikotarpio, o 2006 metais pareiškėjo atliktos apžiūros duomenimis. Vertinant pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio duomenis, pagal kuriuos, pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra pirkęs tabako gaminių (2020 m. sausio 9 d. - už 8,80 Eur, 2020 m. rugpjūčio 6 d. – už 4,40 Eur ir 2020 m. birželio 2 d. – už 0,56 Eur (b. l. 29-31), daroma išvada, kad vien tik tabako gaminių pirkimo faktas nėra pakankamas įrodymas, kad pareiškėjas įsigytus tabako gaminius rūkė pats, be to, tabako gaminiai buvo įsigyjami nepastoviai ir nesistemingai, jų kiekis buvo nedidelis.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė objektyvių duomenų, neginčijamai paneigiančių pareiškėjo teiginį, kad ginčo laikotarpiu jis buvo nerūkantis asmuo.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad Pravieniškių PN-AK administracija turėjo pareigą imtis priemonių, skirtų įgyvendinti tabako gaminių vartojimo ribojimą bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir taip užtikrinti, kad pareiškėjas būtų apsaugotas nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių.
Atsakovės atstovas atsiliepime tvirtino, kad pataisos įstaigoje rūkymo vietos nuteistiesiems įrengtos ir specialiu lipduku pažymėtos lokalinio sektoriaus kiemelyje, kuriame nuteistieji gali būti nuo dienotvarkėje numatyto kėlimosi iki miego laiko arba pasivaikščiojimo kiemeliuose dienotvarkėje numatytu pasivaikščiojimo laiku tais atvejais, kai nuteistieji atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose. Be to, atsakovės atstovas teigė, jog nuteistuosius prižiūrintys pataisos įstaigos pareigūnai kontroliuoja, kad gyvenamosiose patalpose nebūtų rūkoma, o už rūkymą tam neskirtose vietose skiriamos nuobaudos.
Įvertinęs byloje nustatytus duomenis, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, įskaitant ir aplinkybę, jog 3-iojo būrio gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo vidaus patalpose yra iškabinti rūkyti draudžiantys įspėjamieji ženklai.
Pareiškėjas tvirtino, kad į lauką 3-iojo būrio nuteistiesiems buvo leidžiama į lauką išeiti tik 3 valandoms per dieną, kitu laiku patalpos buvo rakinamos, todėl nuteistieji rūkydavo patalpose.
Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnio 7 dalį, pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose užrakinami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 15 punktą, pataisos namuose laikomi nuteistieji užrakinami gyvenamuosiuose aukštuose, gyvenamosiose patalpose (kamerose) arba palatose laikantis nustatytų reikalavimų. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji užrakinami tik nakčiai, o paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei tai būtina jų laikymui atskirai užtikrinti arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, arba jei tai būtina teisės ir režimo pažeidimų prevencijos tikslais; iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla (17.10 punktas).
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog 3-iojo būrio patalpos buvo atrakinamos tik pasivaikščioti kiemelyje skirtam laikui, o užrakinus patalpas, rūkantys nuteistieji, negalėdami išeiti į lokalinio sektoriaus kiemelyje esančią rūkymui skirtą vietą, rūkydavo bendrose patalpose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, vertinant, ar pataisos įstaiga vykdė pareigą imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).
Atsakovės atstovas teismui nepateikė pareiškėjo pataisos įstaigos administracijai ginčo laikotarpiu teiktų prašymų ar skundų dėl sveikatai saugių sąlygų užtikrinimo. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė jam adresuotą Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 23 d. atsakymą Nr. 7-1999 „Dėl prašymų“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 23 d. raštas), kurio turinys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas 2020 m. kovo 30 d. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių būryje nėra įrengtas rūkymui kambarys, nes nuteistieji rūko visose būrio patalpose (b. l. 3). Teismo vertinimu, šis pareiškėjo Pravieniškių PN-AK administracijai teiktas prašymas patvirtina, kad jis ginčo laikotarpiu skundėsi dėl neįgyvendinamų Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad Pravieniškių PN-AK disponavo LAVL Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje parengta pažyma Nr. PPV-PPN-AK9I)-160, kurioje buvo pateikti duomenys apie 2019 m. rugpjūčio 12 d. medicinos specialistui pareiškėjo išsakytą nusiskundimą dėl jį apimančio dusulio, atsirandančio užėjus į patalpas, kuriose rūko kiti nuteistieji (b. l. 38).
Įvertinus tai, kad, bylos duomenimis, Pravieniškių PN-AK nuteistųjų rūkymas organizuotas tik lauko teritorijose, bei atsakovės atstovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad pataisos įstaigos 3-iojo būrio gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra iškabinti rūkyti draudžiantys įspėjamieji ženklai ir kad šiose patalpose yra įrengta speciali rūkymui skirta patalpa, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK nevykdė teisės aktų nustatyto įpareigojimo užtikrinti, jog nerūkantieji nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, ir taip ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui sveikatai saugios gyvenamosios aplinkos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo argumentas, kad jis Pravieniškių PN-AK 3-iajame būryje buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, laikomas pagrįstu.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas nurodė, kad jog dėl pataisos įstaigos neteisėtų aktų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, psichologiniu sukrėtimu, emocine depresija, pablogėjusia sveikata, savijauta, sumažėjusiu pasitikėjimas savimi, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu ir socialiniais įgūdžiais, negalėjimu ramiai miegoti, dirglumu, padidėjusia fobija aplinkai, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis.
Nustačius, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 3-iojo būrio patalpose A. L. buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, daroma išvada, jog pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, skausmą, papildomą fizinį ir dvasinį diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Pareiškėjas prašė priteisti 38 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, CK 1.138 straipsnio 6 ir 8 punktais, sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT, gindamas Konvencijos įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime irgi yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą B. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą H. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02, ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, ir ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’K. prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99, ir kt.). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį byloje Nr. A146-601/2013, 2017 m. vasario 1 d. nutartį byloje Nr. A-376-662/2017, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018 ir kt.).
LAVL Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje parengtoje 2020 m. spalio 12 d. pažymoje Nr. PPN-AK(1)-423 (toliau – ir 2020 m. spalio 12 d. pažyma) nurodyta, kad pareiškėjas LAVL Pirminio asmens sveikatos priežiūros skyriaus gydytojams apie kitų asmenų rūkymą patalpose bei dusulį, susijusį su tabako gaminių vartojimu, ginčo laikotarpiu nesiskundė; ginčo laikotarpiu pareiškėjas dusuliu skundėsi du kartus: 2020 m. kovo 10 d. pareiškėjui buvo nustatytas stenoneurotinis sutrikimas, skirtas gydymas vitaminais ir valerijono tabletėmis, 2020 m. gegužės 5 d. pareiškėjui nustatytas dusulys buvo ūmaus bronchito simptomas, peršalus. Be to, gydymo įstaigos pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui dusulys galėjo atsirasti ir dėl galimų širdies ir kraujagyslių susirgimų, dėl kurių nuteistasis 2019 m. sausio 28 d. planine tvarka buvo siunčiamas gydytojo kardiologo konsultacijai, tačiau jos atsisakė, bei dėl liekamųjų reiškinių plaučiuose po 1996 metais persirgtos plaučių tuberkuliozės (b. l. 33). Pareiškėjo pateikto Pravieniškių 2-ųjų PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2011 m. rugpjūčio 21 d. medicininio pažymėjimo duomenimis, pareiškėjui dar iki ginčo laikotarpio buvo diagnozuota įvairių susirgimų, tarp jų – ir bronchinė astma (remisija), astenija, somatoforminė autonominė disfunkcija (b. l. 4).
Atsižvelgus į nurodytus medicininių dokumentų duomenis, sprendžiama, kad byloje nėra nustatyta objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjui 2020 m. kovo 10 d. ir gegužės 5 d. diagnozuotas dusulys kilo išimtinai tik dėl to, kad jam teko būti patalpose, kurių oras būdavo užterštas tabako dūmais. Teismas neturi pagrindo netikėti medicinos įstaigos pateiktais duomenimis, kad pareiškėjui diagnozuoto dusulio atsiradimui įtakos galėjo turėti ir galimos širdies ligos, liekamieji reiškiniai po 1996 metais persirgtos tuberkuliozės ir kitos pareiškėjo turimos lėtinės ligos.
Vertindamas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, byloje nustatyti duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad dėl nuo tabako dūmų kvapo kildavusio dusulio jo sveikata ilgai neatsistatydavo, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo nurodytų neigiamų pasekmių sveikatai sunkumu. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo rūpestingas savo sveikatos atžvilgiu, kadangi, kaip nurodyta LAVL Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje 2020 m. spalio 12 d. pažymoje, jis yra atsisakęs vykti į LAVL kardiologo konsultacijai (b. l. 38-39). Pažymėtina, jog nustatyta aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas yra pirkęs tabako gaminių, leidžia spręsti, kad pareiškėjas, net jei pats šių gaminių nevartojo, prisidėjo prie jų vartojimo (b. l. 29-31).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį bei nustačius, kad jo poveikis ginčo laikotarpiu nukentėjusiojo sveikatai ilgalaikių ir gilių pasekmių nesukėlė, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl sprendžiama, kad pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais nėra, o kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą laikomas nuteistojo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad A. L. (A. L.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, neužtikrinus, kad nuteistasis nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, buvo pažeista nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.