Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K., 2026 m. kovo 13 d., apie 14.45 val., prie Vydūno al. 25A, Kaune, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0172, patikros sertifikato Nr. 2428623, jam nustatytas 3,73 promilių neblaivumas.

Tokiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymu ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo E. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagrįstumu.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis E. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, jo nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis E. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, paskyrus kaltinamajam švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje keliami bausmės tikslai, kadangi, kaip minėta, kaltinamasis nedirba, tad neturi ir jokio pajamų šaltinio, nesumoka baudų už administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu antstolių kontorose yra vykdoma net 15 priverstinių skolų išieškojimų. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti skirtina 45 parų arešto bausmė.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. K. teisiamas pirmą kartą, dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas ilgesnis nei minimalus, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, paskiriant draudimus ir įpareigojimus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju paminėtina ir tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. K. pripažino visiškai, teisiamas pirmą kartą, tačiau jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas didesnis nei minimalus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. K. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso M. G.. M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad buvo išnuomojęs automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam E. K., nežinojo, jog šis jam priklausančią transporto priemonę vairuos būdamas neblaivus.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Įvertinus tai, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o M. G., kuris nežinojo apie kaltinamojo daromą nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgus į BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, iš kaltinamojo E. K. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma - 3950 eurų (b. l. 45)

BK 72⁵ straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

E. K. kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamajam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį vartojo kelias dienas iki įvykio. Siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, būtina taikyti priemones, nukreiptas į kaltinamojo nusikalstamo elgesio priežasčių šalinimą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos, taip pat į tai, kad nusikalstama veika susijusi su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, darytina išvada, jog tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, orientuotą į socialinių įgūdžių stiprinimą ir žalingų įpročių koregavimą. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje buvo gauta 2026 m. kovo 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-03673 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei teikiant antrinę teisinę pagalbą E. K. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 104,17 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Šiuo atveju gynėja Alvyda Rima Medišauskienė buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto (nagrinėjant bylą teisme pagreitino proceso tvarka) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, kadangi byla perduota su pareiškimu bylą nagrinėti pagreitino proceso tvarka, įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš E. K. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajam E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui M. G., paliktinas M. G. nuosavybėje;

– kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 31), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant E. K. pradėti dirbti, tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, 72⁵ straipsniu, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis teise (įgyti teisę) vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2026 m. kovo 24 d.;

– išieškoti iš E. K. konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 950 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų);

– įpareigoti E. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. K. nepriteisti.

Kaltinamajam E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkui M. G., palikti M. G. nuosavybėje;

– kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 31), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.