Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą privataus kaltinimo tvarka kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2013 m. vasario 18 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dėl galimo BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėjai K. A. (dabar – (duomenys neskelbtini) išaiškinta teisė dėl šmeižto kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. liepos 24 d. buvo gautas pareiškėjos K. S. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma pripažinti N. P. kaltu padarius BK 154 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir skirti įstatymuose nustatytą bausmę; priteisti iš N. P. 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) medžiagą.

Pareiškėjos manymu, apygardos teismas neteisingai sprendė, kad jos skundas neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas tokios išvados nedarė ir surengė tris taikinamuosius posėdžius. Pareiškėja nurodo, kad apygardos teismas taip pat neteisingai konstatavo, jog iš bylos duomenų neaišku, kas yra apšmeižtas.

Pareiškėjos manymu N. P. interviu atliktas tiesiogine tyčia, siekiant apšmeižti pareiškėją, sumenkinti jos reputaciją, kad žmonės netikėtų jos straipsniais. Apygardos teismas, anot pareiškėjos, neteisus teigdamas, kad kaltininkas nesuvokia dėl ko traukiamas atsakomybėn. Prie bylos prijungtas prokuratūros nutarimas, straipsniai, apklausų protokolai.

Skunde taip pat nurodoma, kad vyko trys taikinamieji posėdžiai, kaltininkui atsisakius taikytis turi būti paskirtas teisiamasis posėdis ir kreipiamasi į (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos tai, kad įvyko taikinamasis posėdis rodo, kad skundas buvo priimtas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos K. S. skundas tenkinamas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyriaus nuostatos. BPK 412 str. 2 d. apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys – skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, t.y. jei nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, – pareiškimą pasirašo nukentėjusiojo teisėtas atstovas. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

BK 154 str. 1 d. nurodyta, kad šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų paskleidimas, kai tokia informacija gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 str. 2 d. numatyta atsakomybė už asmens šmeižimą, neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą motyvuodamas tuo, kad ji nelaikytina nukentėjusiąja, kadangi jos nurodomi teiginiai yra apie jos tėvą, o pareiškėja nepateikė teismui BPK 408 str. 2 d. numatytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, taip pat duomenų apie suteiktus įgaliojimus ir pan. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nepateikė konkrečių teiginių, kurie neatitinka tikrovės, nenurodė, kodėl tie teiginiai ją niekina ar žemina, pakerta pasitikėjimą ja. Remdamasis šiais argumentais teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų ir negali būti priimtas.

Vilniaus apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada yra nepagrįsta. Nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas, tačiau toks skundui keliamas reikalavimas nereiškia, jog kaltinimas šiame procesiniame dokumente turi būti suformuluotas preciziškai. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja ją šmeižiančia informacija laiko 2012-06-22 (duomenys neskelbtini) publikuotame straipsnyje (duomenys neskelbtini) išsakytus teiginius, kad pareiškėjos tėvas „apsišvietęs“ KGB agentas“; taip pat, kad laikraštis (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirbo, neva per Prezidentės patarėją įtakojamas Valstybės saugumo departamento. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje (duomenys neskelbtini) esančio pilno publikuoto straipsnio turinio matyti, kad pareiškėjos nurodyti teiginiai yra nukreipti būtent jos, o ne jos tėvo atžvilgiu. Straipsnyje nurodomas pareiškėjos vardas ir pavardė, užimamos pareigos, kalbama apie būtent jos laikraščiui (duomenys neskelbtini) parašytą straipsnį, jo reikšmę, taip pat aptariamos straipsnio autorės – pareiškėjos – politinės pažiūros pažymint, kad pareiškėjos tėvas – „apsišvietęs KGB agentas“, o laikraštis, kuriame publikuotas pareiškėjos straipsnis – įtakojamas Valstybės saugumo departamento. Dėl šių priežasčių taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nenurodė konkrečių teiginių, kurie galimai ją paniekino, pažemino ar pakirto pasitikėjimą ja, nes tokie konkretūs teiginiai jos skunde privataus kaltinimo tvarka buvo nurodyti, jie taip pat yra aiškiai identifikuojami pagal ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) surinktą medžiagą.

Apygardos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja skunde privataus kaltinimo tvarka nenurodė aptariamų teiginių publikavimo pasekmių jai, t.y. nenurodė kodėl šie teiginiai ją niekina, žemina ar pakerta pasitikėjimą ja, nes iš pateikto skundo matyti, kad tokias pasekmes pareiškėja įvardijo. Skunde privataus kaltinimo tvarka nurodoma, kad aptariami (duomenys neskelbtini) publikuoti teiginiai pareiškėjos manymu sumenkino jos reputaciją, sudarė klaidingą įspūdį apie jos šeimą, dėl to nukentėjo ji pati ir jos šeimos nariai, dėl publikuotų teiginių jai teko keisti gyvenamąją vietą, sumažėjo bendravimo galimybės, ji patyrė didžiulį pažeminimą, jaučiasi persekiojama. Ar apie pareiškėją paskleista informacija yra tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti pareiškėją arba pakirsti pasitikėjimą ja, turi būti nustatyta bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka, todėl šių aplinkybių teismas nevertina.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skunde privataus kaltinimo tvarka nurodyti (duomenys neskelbtini) publikuoti teiginiai yra nukreipti jos atžvilgiu, skunde šie teiginiai yra pacituoti ir aiškūs, pareiškėja taip pat nurodė šių teiginių publikavimo pasekmes jai, pareiškėja laikytina tinkamu subjektu pateikti skundą privataus kaltinimo tvarka dėl galimo BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jos skundas šiais aspektais atitinka BPK 412 str. 2 d. numatytus reikalavimus.

Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad pareiškėja kartu su skundu turėtų pateikti spaudos leidinius, kuriuose paskleisti ginčijami teiginiai, skunde turi būti nurodyta informacija apie liudytojus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti skunde nurodomas aplinkybes. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skunde privataus kaltinimo tvarka teismo prašė išreikalauti ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) medžiagą, kurioje yra visa ši apygardos teismo reikalaujama informacija, tokios informacijos skunde nepateikimas negalėtų būti pagrindu nepriimti pareiškėjos skundo. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad teismui turi būti pateikti mažiausiai du skundo egzemplioriai, nors BPK 412 str. tokio įpareigojimo pareiškėjui nenumato, taigi dėl šios priežasties atsisakyti priimti pareiškėjos skundą taip pat nėra pagrindo.

Apeliacinis teismas, remdamasis BPK 412 str. 2 d., nenustatė pareiškėjos skundo privataus kaltinimo tvarka trūkumų, todėl pareiškėjos skundas turi būti priimtas ir perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti klausimui dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos K. S. skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti. K. S. 2015 m. liepos 21 d. skundą priimti ir perduoti jį pirmosios instancijos teismui spręsti klausimui dėl proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.