- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- 2-308-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02053-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- B. J.
- Trečiasis asmuo
- S. B.
- Skolininkas
- UAB „Miškinsa“
- Ieškovas
- Vilniaus kreditas UAB „Miškinsa“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6152-619/2015 pagal ieškovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovui B. J. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Miškinsa“, S. B.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo esmė
Ieškovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Miškinsa“ direktoriaus B. J. priteisti 103 000 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Miškinsa“ yra ieškovės skolininkė, iš kurios išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Antstolio patvarkymu vykdomojoje byloje buvo areštuota transporto priemonė su priekaba, šis turtas buvo įkainotas ir jam realizuoti paskelbtos varžytynės. Tačiau po turtui pritaikyto arešto UAB „Miškinsa“, atstovaujama direktoriaus B. J., neturėdama ieškovo sutikimo, dėl areštuoto turto su trečiaisiais asmenimis sudarė vežimo paslaugų ir vairavimo paslaugų sutartis. Vykdant šias sutartis, trečiasis asmuo S. B. vairavo areštuotą transporto priemonę su priekaba ir pateko į eismo įvykį, kurio metu transporto priemonei ir priekabai buvo padaryta žymi žala. Atsakovo veiksmai, kai jis, neturėdamas ieškovės sutikimo, UAB „Miškinsa“ vardu sudarė minėtas sutartis su trečiaisiais asmenimis ir pagal jas perdavė areštuotą transporto priemonę su priekaba trečiajam asmeniui, lėmė tai, kad ieškovė patyrė žalos. Dėl atsakovo veiksmų pablogėjo skolininkės UAB „Miškinsa“ turtinė padėtis, pasunkėjo jos skolos ieškovei grąžinimo (išieškojimo) galimybės.
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą 103 000 Eur sumai, o šio turto esant nepakankamai, areštuoti lėšas ar pritaikyti kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) išvardytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo B. J. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 103 000 Eur sumai, o šio turto nesant ar nepakankant, lėšas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones tenkino, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus ir į didelę ieškinio sumą. Teismas, vadovaudamas ekonomiškumo principu, pirmiau areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai ir atsakovo lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė, t. y. sumažino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi taikytą turto arešto mastą nuo teismo nutartimi nustatytos 103 000 Eur sumos iki 58 832 Eur sumos. Kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Teismas pritaikytų laikinųjų apimtį sumažino, nes ieškovė sumažino ieškinio sumą. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ši nutartis atskiruoju skundu nebuvo apskųsta, todėl yra įsiteisėjusi.
Apeliantas (atsakovas) B. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skirti ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos paskiriant atsakovui.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio sumos, nes į bylą nebuvo pateikti duomenys apie padarytos žalos dydį. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų dėl žalos dydžio, ieškinys negalėtų būti tenkinamas. Atsakovas už UAB „Miškinsa“ prievoles savo turtu atsako tik tuo atveju, jei ieškovė savo reikalavimo nepadengia iš bendrovės turto. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie UAB „Miškinsa“ turto vertę, todėl preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, jog ieškovės ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami visa apimtimi ir kad yra poreikis taikant ieškinio įvykdymo užtikrinimą areštuoti atsakovo turtą ieškinyje nurodytai sumai. Ieškovas, teikdamas nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Ieškovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atsakovo atskirojo skundo.
Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Ieškovė pateikė pakankamai duomenų, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalos. Delsimas iki vykdymo procese bus nustatyta tiksli sugadinto turto rinkos vertė būtų lėmęs tai, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Šiuo atveju patirtos žalos įvertinimas sugadinto turto rinkos verte yra pagrįstas. Gavusi papildomų įrodymų ieškovė nedelsdama kreipsis į teismą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo ir papildomų įrodymų pateikimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala nepadaryta ar kad ji yra mažesnė.Atsakovas nepateikė įrodymų, kad skolininko turimo turto pakaks padengti skolą ieškovei. Ieškovė su ieškiniu pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas didelės vertės turtas, kuris turi esminės reikšmės skolininkės skolai grąžinti. Ieškovė su atskiruoju skundu teikia papildomus duomenis, kad skolininkės turto nepakanka skolai grąžinti.Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, siekdamas užtikrinti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimo įvykdymą, areštavo atsakovui priklausantį turtą.
Atsakovas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas nustatė abi sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Pastarąją sąlygą teismas nustatė atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą. Atsakovė, nesutikdama su teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirajame skunde įrodinėja, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.
Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali būti suprantamas kaip ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų išsami analizė, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ir pan. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovės ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nes ieškovė tikėtinai nepagrindė žalos dydžio. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, yra akivaizdu, kad tik nagrinėjant ieškovės ieškinį iš esmės bus aiškinamasi, ar ieškovės pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio pakanka ieškinio reikalavimams tenkinti, todėl klausimas dėl žalos ir jos dydžio yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinyje ieškovė įrodinėja civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir žalos padarymo faktą, pateikia žalos apskaičiavimą, t. y. ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, o pastarieji – įrodymais, todėl ieškovės reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Be to, pateikdamas patikslintą ieškinį, ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo sumažino iki 58 832 Eur, pateikė papildomus įrodymus dėl žalos ir jos apskaičiavimo. Šio patikslinto ieškinio pagrindu jau po atskirojo skundo pateikimo Vilniaus apygardos teismas sumažino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 103 000 Eur iki 58 832 Eur. Visi šie pirmiau nurodyti duomenys neleidžia daryti priešingos nei padarė pirmosios instancijos teismas išvados, t. y. kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas papildomi pažymi, kad atskirajame skunde atsakovas teikia argumentus ne dėl žalos padarymo fakto apskritai, o tik dėl žalos dydžio, atačiau jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl jo atsakomybės dydžio taip pat sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Be to, atsakovas neteikia duomenų, kad UAB „Miškinsa“ ir po transporto priemonės ir priekabos sugadinimo turi pakankamai turto tam, kad patenkintų reikalavimus savo kreditorei (ieškovei). Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo proceso metu areštuoto turto vertė yra mažesnė už bendrą UAB „Miškinsa“ įsiskolinimo ieškovei sumą. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus papildomus duomenis, nes poreikis jiems pateikti iškilo dėl atskirajame skunde atsakovo išdėstytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų (CPK 314 straipsnis).
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Atsakovas atskirajame skunde taip pat prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šis atsakovo prašymas netenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos sąlygos, nustatytos CPK 95 straipsnyje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.