Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-170-124/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
2A-170-124/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15097-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
R. Ž.
Ieškovas
K. Ž.
Trečiasis asmuo
S. Ž.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-170-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15097-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1711-375/2013 pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž., trečiajam asmeniui S. Ž. dėl paramos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. Ž. ieškiniu (18–20 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 300 litų paramą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 1 d. iki kol mokysis (duomenys neskelbtini) fakultete, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai.

Ieškovė nurodė, kad 2012 m. įstojo mokytis į V. D. (duomenys neskelbtini) dieninį skyrių. Už mokslą moka po 3800 Lt per metus. Pinigų duoda seneliai, mama. Ji nedirba ir jokių pragyvenimo lėšų neturi. Savo vardu neturi jokio registruotino turto ar sąskaitų banke. Niekur nedirba, nes tai trukdytų tinkamai studijuoti. Prie jos išlaikymo turi prisidėti ir tėvas. Jis ne tik visiškai nusišalino nuo bendravimo su ja, dalyvavimo auklėjime, tačiau ir visiškai nesidomi jos poreikiais, nors turi pastovias pajamas. Atsakovas turi dar vieną vaiką iš antros santuokos. Mama turi nekilnojamąjį turtą – namų valdą, tačiau turtas įgytas pagal banko kreditą ir mamai tenka mokėti kreditą, draudimą. Jos gaunamos pajamos apie 3000 Lt, tačiau sumokėjus kreditą pragyvenimui lieka apie 1600 Lt.

Neskaitant jai skirtų išlaidų maistui, mokslams, higienos reikmenims ir kt., mama privalomai moka komunalinius mokesčius, apmoka keliones į darbą ir namus (gyvena Jonavos rajone, o dirba Kauno mieste). Ieškovė studijuoja Kaune, todėl užsitęsus užsiėmimams, tenka nakvoti pas senelius. Dažnai joms tenka važiuoti į Kauną skirtingu laiku, todėl išlaidos per mėnesį yra didelės, dėl to būtina atsakovo parama. Jo turtinė padėtis dėl to nepablogės. Pinigai reikalingi minimaliems poreikiams tenkinti: maistui, knygoms, pravažiavimui ir kt.

Atsiliepimas

Atsakovas R. Ž. atsiliepime į ieškinį (32–34 b. l.) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji yra pažangi ir sąžininga studentė, o taip pat duomenų, kad ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos mokymuisi bei gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti. Atsakovas neturi jokių galimybių teikti ieškovei paramą. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kurie neleidžia patvirtinti pakankamų atsakovo pajamų ar turto, kas leistų daryti prielaidas dėl realios išlaikymo galimybės. Atsakovo gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro 832 Lt, nekilnojamojo turto neturi, gyvena sutuoktinės motinos bute, kurio išlaikymas per mėnesį kainuoja vidutiniškai 600 Lt. Jo sutuoktinės darbo užmokestis nesiekia net 800 Lt per mėnesį. Priteisus iš atsakovo paramą ieškovei, būtų pažeistos atsakovo nepilnamečio sūnaus A. Ž. teisės turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, ieškovės savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkelta tėvui, kuris jos atžvilgiu nebeturi tėvo valdžios.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu (132–135 b. l.) ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovei K. Ž. išlaikymą po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2012-10-01 iki ieškovė mokysis V. D. (duomenys neskelbtini) fakultete, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 m.

Teismas nurodė, kad ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino turto, niekur nedirba, mokosi universiteto pirmame kurse dieninėje programoje, ieškovė rudens ir pavasario semestrus baigė laiku, be akademinių skolų, praktinius užsiėmimus lankė ir atsiskaitė laiku. Ieškovė pirmame kurse buvo priimta į valstybės nefinansuojamas studijas, todėl už mokslą privalėjo mokėti. Studijoms apmokėti ieškovė paėmė 3500 Lt paskolą. Teismas padarė išvadą, jog ji išnaudojo visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir gauti studijoms būtiną valstybės paskolą. Aplinkybė, jog nuo šių mokslo metų ieškovė yra pervesta į valstybės finansuojamas studijas rodo, jog ji visas jėgas ir laiką skiria geriems mokslo rezultatams pasiekti, todėl neturi galimybių susirasti nuolatinį pilnos darbo dienos darbą ir taip užsidirbti sau pragyvenimui. Ieškovės pažangumo vidurkis yra 6,243. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovė yra pakankamai rūpestinga, vykdydama savo pareigą mokytis, todėl turi teisę į paramą. Ji didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, studijų lankymui. Ieškovei, besimokančiai universitete, neabejotinai reikalingos lėšos mokymosi priemonių įsigijimui bei maistui ir aprangai, neabejotinai reikalingas kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis mokslams. Važinėdama mokytis į Kauną, patiria nemažas transporto išlaidas. Užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant aukštojoje mokykloje jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės.

Atsakovas savo vardu neturi registruotino turto, išskyrus transporto priemones. Jo darbo užmokestis nėra didelis, tačiau atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus žmogus. Be ieškovės jis turi dar ir nepilnametį sūnų Augustą, kurį taip pat privalo išlaikyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (140–145 b. l.) atsakovas R. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba sumažinti išmokų dydį iki 100 Lt per mėnesį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovo darbo užmokestis yra nepakankamas teikti išlaikymą ieškovei pilnametei K. Ž.. Atsakovas R. Ž. neturi galimybių teikti paramą savo pilnametei dukrai, nes jis gauna 832 Lt dydžio atlyginimą.

2. Jeigu atsakovas kiekvieną mėnesį turės mokėti 300 Lt ieškovei, nukentės kitų jo šeimos narių turtinė padėtis, ypač nepilnamečio sūnaus A. Ž.. Vienintelė galimybė ieškovei teikti išlaikymą, tai atsakovui gauti paskolą šiam tikslui. Teismo sprendime neišlaikyta pusiausvyra tarp pareigos išlaikyti ieškovę bei pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir šeimą.

3. Atsakovo sveikatos būklė neleidžia jam dirbti sunkesnį, bet geriau apmokamą darbą. Kad yra priešingai, byloje įrodymų nepateikta. Teismas klaidingai nurodė, kad R. Ž. sveikatos būklė leidžia dirbti kitokį darbą. Tokia išvada neparemta jokiais įrodymais, nes sveikatos būklė bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama.

4. Ieškovei už studijas mokėti nereikia, nes ji yra perkelta į valstybės finansuojamą vietą, taigi, jos išlaidos yra minimalios. Ieškovei nereikia per metus mokėti 3800 Lt už studijas, taip pat nereikia imti paskolos studijų apmokėjimui.

5. Ieškovės išlaidos, skirtos mokslui ir pragyvenimui, nėra tiek didelės, jog reikėtų priteisti išlaikymą iš mažas pajamas gaunančio tėvo.

6. Ieškovė, būdama pilnamete, nepakankamai rūpinasi, kad pati gautų pajamų. Ieškovė net ir vasaros atostogų metu neieškojo darbo, kuris pagerintų jos finansinę padėtį. Žinodama, kad neturės lėšų pragyvenimui ir studijoms, ieškovė galėjo stoti į neakivaizdžias studijas, kurių kaina mažesnė už semestrą ir kurias galima derinti su darbu.

7. Ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų - stipendiją. Ieškovė, nors už 2012 m. rudens semestrą skolų neturi, tačiau mokosi nepakankamai pažangiai, tad jai nemokama stipendija. Ieškovės pastangos yra per mažos dėl geresnės savo finansinės padėties, nors ji teigia, kad visas jėgas skiria mokslui. Ieškovė laisvu nuo paskaitų laiku, gali dirbti ir užsidirbti.

8. Teismas neįvertino pačios ieškovės visiško abejingumo pasirūpinti pajamomis savarankiškai, be jokio pagrindo teismas priteisė visą ieškovės prašomą sumą, taip pažeidė teisių ir pareigų pusiausvyrą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (148–51 b. l.) ieškovė K. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodė, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nesibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi ir jam reikalinga parama. Ieškovė, baigusi J. J. gimnaziją, užsiregistravo darbo biržoje, tikėdamasi gauti darbo ir užsidirbti pragyvenimui, o tuomet pasirinkti vakarines ar neakivaizdines studijas. Deja susirasti darbo nepavyko, todėl po metų pateikė dokumentus (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovė perkelta į valstybės finansuojamą vietą, neabejotinai liudija, kad jos mokymosi rezultatai yra pakankami. Stipendijai gauti tokio rezultato nepakanka. Atsižvelgiant į studijų apimtis, paskaitų tvarkaraštį, dirbti nelieka laiko ir galimybių. Ieškovė nesiekia pabloginti atsakovo šeimos materialinės padėties, tačiau pažymi, jog daugelį metų iš atsakovo gaudavo tik minimumą. Atsakovui buvo siūloma pasirašyti taikos sutartį, ieškovė būtų sutikusi su mažesniu paramos dydžiu (250 Lt), tačiau ieškovas jokio kompromiso neieškojo ir net nebandė tai daryti. Atsakovas turi ne tik teises, bet privalo prisiimti ir pareigas, neperkeldamas visos naštos ieškovės motinai ar seneliams.

Trečiasis asmuo S. Ž. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (153–155 b. l.) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi jis yra teisėtas, išsamiai motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo R. Ž. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. Ž. yra atsakovo R. Ž. ir trečiojo asmens S. Ž. pilnametė dukra, kuri šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) dieniame skyriuje ( 5 b. l.). Ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, ieškovę išlaiko jos mama S. Ž. (22–23 b. l.). Suėjus ieškovės pilnametystei, atsakovas teikė išlaikymą po 300 Lt, kol ieškovė mokėsi J. J. gimnazijoje, vėliau atsakovas ieškovei paramos nebeteikė.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas turi galimybių teikti paramą pilnametei savo dukrai, ieškovė nepasinaudojo galimybe pačiai dirbti ir gauti pajamų, be to, jis augina nepilnametį sūnų A. Ž., o priteisus ieškovės prašomo dydžio paramą, nukentės nepilnamečio sūnaus interesai bei atsakovo šeima. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausiai tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ 2 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė K. Ž. 2012-08-26 buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pirmo kurso valstybės nefinansuojamas studijas (96 b. l.). 2013-07-04 studijų prorektoriaus įsakymu, vadovaujantis „Valstybės finansuojamo studento ir jo kurso studijų rezultatų palyginimo tvarkos aprašu“, patvirtintu 2013-06-12 VDU Senato nutarimu Nr. 4-4, ieškovė buvo pervesta į laisvą valstybės finansuojamą studijų vietą. 2012/2013 m. m. rudens ir pavasario semestrus K. Ž. baigė laiku, be akademinių skolų (96 b. l.). Iš 2013-09-04 VDU Akademinės pažymos matyti, kad ieškovė 2012 m. rudens semestrą baigė turėdama 6,423 balų vidurkį, o 2013 m. pavasario semestrą – turėdama 6,536 balų vidurkį (97 b. l.). Studento teisinio statuso specifiškumas lemia, kad dieninio skyriaus studentas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko savarankiškam užduočių atlikimui ir siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo S. Ž., šiuo metu išlaikanti dukrą K, dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį gauna 3000 Lt darbo užmokestį (po mokesčių atskaitymo), nuosavybės teise turi žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, garažą, kiemo rūsį ir kt. statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (24, 114, 100 –104 b. l). Ieškinyje nurodyta, kad trečiasis asmuo S. Ž. nekilnojamąjį turtą įsigijo bankui suteikus paskolą, todėl kiekvieną mėnesį turi vykdyti įsipareigojimus bankui, drausti turtą. Tačiau ieškovė nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nenurodė kokio dydžio sumą S. Ž. turi sumokėti bankui.

Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad 1997-06-27 jis yra sudaręs naują santuoką, joje augina nepilnametį sūnų A., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymas ir priežiūra yra atsakovo prioritetinė pareiga nepilnamečio vaiko atžvilgiu (41–42 b. l.). Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės (106, 120 b. l.). Atsakovas iki 2013 m. kovo 20 d. dirbo(duomenys neskelbtini), darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1000 Lt (neatskaičius mokesčių), nuo 2013 m. liepos 29 d. jis dirba (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis per mėnesį sudaro 832 Lt (po mokesčių atskaitymo) (109–111 b. l.). Atsakovo sutuoktinės L. Ž. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, ji turi individualią įmonę „M.“ , kurioje gauna 850 Lt atlyginimą per mėnesį (37 b. l.). Butas, kuriame gyvena atsakovo R. Ž. šeima, nuosavybės teise priklauso Ž. V. V. A., L. Ž. motinai (123, 124 b. l.). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad už komunalines paslaugas atsakovas per mėnesį moka nuo 500 iki 800 Lt (38–40, 72–73 b. l.). Atsakovas išlaiko nepilnametį sūnų A., kuriam teikia išlaikymą.

Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra tėvų prioritetinė pareiga, todėl šis faktas (sūnaus A. išlaikymas) neabejotinai sumenkina apelianto finansines galimybes teikti paramą pilnametystės jau sulaukusiai ieškovei, tačiau visiškai tokios pareigos nepanaikina. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, laiko tikėtinais apelianto paaiškinimus, jog pilnametei ieškovei išlaikyti priteisus po 300 Lt, jo trijų asmenų šeimai tektų pragyventi tik iš atsakovo žmonos L. Ž. gaunamo darbo užmokesčio, kuris sudaro 850 Lt. Nors ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji mokosi ir jai reikalinga parama, tačiau jos poreikių tenkinimas šiuo atveju nebegali būti vien tėvų atsakomybė. Iš tėvų gali būti reikalaujama tiek, kiek jie išgali teikti paramą.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė, būdama pilnamete, nepakankamai rūpinasi, kad pati gautų pajamų. Šį apeliacinio skundo argumentą paneigia ieškovės pateikta Darbo ieškančio asmens atmintinė (152 b. l.), iš kurios matyti, kad K. Ž. nuo 2011-11-03 buvo registruota Kauno teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriuje kaip darbo ieškantis asmuo, tačiau ieškovės teigimu, susirasti darbo jai nepavyko. Iš 2012-11-07 Valstybės remiamos paskolos studentams sutarties Nr. 12-057911-PI matyti, kad ieškovė yra paėmusi paskolą studijų kainai apmokėti, taigi, yra pasinaudojusi galimybe pačiai pasirūpinti pajamomis.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovei už studijas mokėti nereikia, nes ji yra perkelta į valstybės finansuojamą vietą.

Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 300 Lt dydžio paramą, motyvuodama tuo, kad už studijas per metus ji turi mokėti po 3800 Lt. Tuo tarpu byloje pateikta 2013-09-04 VDU pažyma „D. K. Ž. studijų“ patvirtina, kad ieškovė 2013-07-04 studijų prorektoriaus įsakymu buvo pervesta į laisvą valstybės finansuojamą studijų vietą (96 b. l.). Vadovaujantis šia pažyma, konstatuotina, kad ieškovei mokėti už studijas nebereikia, todėl darytina išvada, kad jos patiriamos išlaidos ženkliai sumažėjo, o tai leidžia mažinti priteistos paramos dydį.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad vaiko siekis turėti išsilavinimą, įgyti profesiją, leisiančią ateityje turėti nuolatinį pragyvenimo šaltinį, turi būti remiamas jo tėvų, sudarant sąlygas vaikui įgyvendinti šį tikslą. Priteisdamas pilnamečiam vaikui paramą, pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į šį vaiko interesą, tačiau nustatydamas paramos dydį nepakankamai įvertino atsakovo realias galimybes teikti 300 Lt dydžio paramą. Apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti įrodymus, atsižvelgdamas ir į tą aplinkybę, kad ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sutiko, kad atsakovas teiktų 200 Lt dydžio paramą, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos paramos dydį mažina iki 200 Lt per mėnesį (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Apeliaciniame skunde apeliantas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl apeliantas įgyja teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymą (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 108 Lt žyminio mokesčio ir 44 Lt pašto išlaidų. Patenkinus ieškinį 66,66 proc. iš atsakovo priteistinas 72 Lt žyminis mokestis ir 29,33 Lt pašto išlaidų. Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 108 Lt žyminį mokestį, patenkinus apeliacinį skundą 66,66 proc. iš ieškovės atsakovui priteistinas 36 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo R. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nuo 300 Lt iki 200 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2012-10-01 iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) , bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 m.

Priteisti iš atsakovo R. Ž. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 72 Lt žyminio mokesčio, 29,33 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas VMI prie LR FM į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbankas‘ kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės K. Ž. atsakovui R. Ž. 36 Lt sumokėto žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė MatiukienėVilija Valantienė