Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-933-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
1-933-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
D. S.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-933-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-06877-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 1.2.14.1.3; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),prokurorui Linui Silevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), viduriniojo išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2020 m. vasario 16 d. apie 14.40 val. D. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos centre „Ozas“, esančiame Ozo g. 18, Vilniuje, esančioje UAB „Peek&Cloppenburg“ valdomoje parduotuvėje nuo lentynos paėmė vieną 179,99 eurų vertės vyrišką megztinį „Boss PJ9TJS1/321“, kurį apsirengė bei išėjo pro parduotuvės kasas nesumokėjęs už prekę, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi už kasų jį sulaikė apsaugos darbuotojai.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu D. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie 15.00-15.30 val. ketindamas pasimatuoti drabužius jis užėjo į parduotuvę. Į parduotuvę atėjo būdamas apsirengęs kelnes, megztinį ir striukę. Paėmęs 3-4 drabužius jis nuėjo į persirengimo kabiną, kur nusirengęs savo megztinį matavosi pirmą, antrą megztinį, t. y. jis pasimatavo visus drabužius. Paskutinį jis apsirengė megztinį „Boss“, po ko, pamiršęs, kad jis yra apsirengęs parduotuvės megztinį, ant viršaus jis apsivilko savo megztinį. Prieš tai savaitgalį jis šventė, gal nebuvo dar atsigavęs. Išėjęs iš matavimosi kabinos jis pasivaikščiojo po parduotuvę, po ko išėjęs pro parduotuvės vartus jis išgirdo pypsintį vartelių signalą. Jis apsižiūrėjo, pagalvojo, kodėl pypsi varteliai. Jam paėjus du žingsnius prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris parodė savo dokumentą ir pakvietė eiti kartu. Paklaustas, kokia problema, apsaugos darbuotojas atsakė, kad pypsi vartų signalas, todėl reikia jį patikrinti. Jis neketino vogti megztinį – jis tiesiog pamiršo minėtą megztinį nusirengti. Jis žino, jog parduotuvę stebi apsaugos darbuotojai, kiekvienas drabužis turi žymeklį ir praėjus su megztiniu pro parduotuvės išėjimo/įėjimo vartelius pastarieji pypsi. Tai buvo klaida, o ne vagystė. Megztinio jis nenusipirko, nes iš karto buvo iškviesta policija. Įvykio metu jis turėjo 30 – 40 eurų. Megztinis kainavo 150 – 160 eurų. Jis į parduotuvę užėjo tik pasimatuoti drabužių. Prie megztinio prisegtas žymeklis nekliudė apsirengus jam jaustis komfortabiliai.

3. UAB „Peek&Cloppenburg“ 2020 m. vasario 16 d. bei 2020 m. vasario 17 d. pareiškimuose nurodyta, kad 2020 m. vasario 16 d. apie 14.50 val. UAB „Peek&Cloppenburg“ valdomoje parduotuvėje, esančioje prekybos centre „Ozas“, esančiame Ozo g. 18, Vilniuje, apsaugos darbuotojai M. K. ir J. S. už kasų sulaikė D. S., kuris praėjo pro kasą nesumokėjęs už prekę. Atlikus D. S. daiktų apžiūrą pas D. S. surastas vyriškas megztinis „Boss PJ9TJS1/321“, kurio vertė 179,99 eurų. D. S. buvo pastebėtas per vaizdo kameras. Prekė nesugadinta ir grąžinta prekybos centrui (b. l. 4, 6).

4. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad 2020 m. vasario 16 d. apie 14.30 val. jis atėjo į parduotuvę „Peek&Cloppenburg“, esančią prekybos centre „Ozas“, nes jis norėjo pasižiūrėti sau drabužių. Užėjęs per pirmojo aukšto įėjimą jis pavaikščiojo po parduotuvės salę, kurioje yra vyriškų drabužių skyrius, nieko konkretaus jis neieškojo. Nuo skirtingų lentynų paėmęs kelis rūbus (kiek pamena, tai buvo megztiniai, marškinėliai), tame tarpe ir juodos spalvos megztinį „Boss“, atsegamą sagomis, su minėtais rūbais jis nuėjo į matavimosi kabiną, kur jis pasimatavo visus paimtus rūbus. Matavimosi kabinoje jis praleido apie 10 minučių. Paskutinį jis matavosi megztinį „Boss“, kurį jis apsivilko ant savo megztinio. Tuomet jis ant viršaus apsivilko savo striukę, o rūbus, kuriuos prieš tai buvo atsinešęs į kabiną, jis paliko kabinoje. Išėjęs iš kabinos jis dar pavaikščiojo po parduotuvės salę ir pro vartelius išėjo iš parduotuvės. Kiek jis pamena, varteliai supypsėjo, o jam nuėjus kelis metrus nuo vartelių prie jo priėjo du apsaugos darbuotojai, kurie jam pasakė, kad reikia grįžti į parduotuvę, nes supypsėjo varteliai. Apsaugos darbuotojai, nuvedę jį į savo patalpas, liepė jam atsisegti striukę. Atsisegęs striukę jis pamatė, kad jis yra su megztiniu „Boss“, kurį prieš tai jis matavosi. Nusivilkęs megztinį pastarąjį jis atidavė apsaugos darbuotojui . Jis negali paaiškinti, kaip jis išėjo iš parduotuvės su minėtu megztiniu už pastarąjį nesumokėjęs. Tikslo vogti jis neturėjo (b. l. 32-34).

5. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. paaiškino, kad jis dirba prekybos centre „Ozas“, esančiame Ozo g. 18, Vilniuje, esančioje parduotuvėje „Peek&Cloppenburg“. 2020 m. vasario 16 d. apie 14.34 val. būdamas darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kameras, įrengtas minėtoje parduotuvėje, jis pastebėjo vyriškį, kuris pasiėmė juodos spalvos megztinį „Boss“, kurio vertė 179,99 eurų, kurį paslėpė po kitu pigesniu megztiniu, po ko pasiėmė dar keletą prekių ir nuėjo į matavimosi kabiną. Po kažkiek laiko minėtas vyriškis išėjo iš kabinos ir nuėjo link išėjimo iš parduotuvės. Jo kolega M. K. nuėjo į matavimosi kabiną patikrinti, ar visos prekės, kurias pasiėmė minėtas vyriškis, yra paliktos viduje, ir pamatė, kad trūksta minėto megztinio „Boss“. M. K. išėjo iš parduotuvės paskui minėtą vyriškį, po pusės minutės jis irgi paliko savo darbo vietą ir nuėjo paskui M. K.. Minėtas vyriškis buvo sustabdytas prekybos centro koridoriuje už parduotuvės ribų. Jie paprašė minėtą vyriškį grįžti į parduotuvę. Kartu su minėtu vyriškiu grįžę į parduotuvės į tarnybines patalpas jie paprašė minėto vyriškio pakelti striukę. Vyriškiui pakėlus savo striukę po pastarąja matėsi minėtas megztinis „Boss“. Paprašytas nusivilkti striukę ir minėtą megztinį minėtas vyras tai padarė, po ko buvo sulaikytas bei apie įvykį buvo pranešta policijai (b. l. 12-14).

6. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus J. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktą kompaktinę plokštelę (b. l. 20) nustatyta, kad kompaktinėje plokštelėje užfiksuoti vaizdo įrašai, daryti parduotuvėje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Vaizdo įraše „CAM5“ užfiksuota, kaip parduotuvės salėje su drabužiais tarp lentynų vaikšto apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, tamsių plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striukę su kapišonu, tamsios spalvos kelnėmis. Vyras paima nuo lentynų keletą drabužių, kuriuos pasideda ant kairės rankos ir eina persirengimo kabinų link. Po keturių minučių vyras išeina iš kabinos, jokių daiktų rankose neturi, vaikšto tarp lentynų, apžiūrinėja prekes, lėtai eina išėjimo iš parduotuvės link, praeina pro vartelius ir išeina iš parduotuvės. Bendrame koridoriuje prie vyro prieina du vyrai, po ko visi kartu grįžta į parduotuvę. Vaizdo įraše „CAM9“ užfiksuota parduotuvės salė su drabužiais, po kurią vaikšto minėtas vyras, kuris su paimtais nuo lentynų drabužiais užeina į matavimo kabiną ir išeina iš jos. Vaizdo įraše „CAM12“ užfiksuota patalpa, į kurią ateina trys vyrai, vienas iš kurių nusivelka striukę ir tamsios spalvos megztinį, po kuriuo yra dar vienas megztinis. Vyras nusivelka ir kitą megztinį, kurį paduoda kitam vyrui. Du vyrai apžiūrinėja paduotą megztinį, o minėtas vyras apsivelka megztinį, kurį nusiėmė pirmą, apsivelka striukę, po ko visi trys vyrai išeina iš patalpos (b. l. 21-22).

7. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir ištirtus duomenis teismas pažymi, kad neginčijamai nustatyta, jog D. S. pro parduotuvės kasas praėjo nesumokėjęs už megztinį, kurį jis buvo apsivilkęs po savo megztiniu. Ginčas kyla tik dėl D. S. tyčios: D. S. neigia turėjęs tyčią pagrobti svetimą prekę, teigdamas, kad pro parduotuvės kasas apsirengęs parduotuvės megztinį jis išėjo per nesusipratimą, to nesuvokdamas dėl blogos savijautos. Vertindamas duomenis, pagrindžiančius arba paneigiančius D. S. tyčią pagrobti svetimą turtą, teismas įvertina tai, kad, kaip matyti iš išrašų iš duomenų bazių, D. S. ne kartą tiek Lietuvoje, tiek įvairiose užsienio valstybėse yra baustas už vagystes: Lietuvoje 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. liepos 31 d. D. S. bandė pavogti prekes iš parduotuvių (b. l. 41-42), 2015 m. birželio 25 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. D. S. buvo teistas dėl vagysčių iš parduotuvių Didžiojoje Britanijoje, 2017 m. kovo 29 d., 2017 m. spalio 5 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d. D. S. buvo teistas dėl vagysčių Nyderlandų Karalystėje, 2018 m. gruodžio 18 d. D. S. buvo teistas dėl vagystės Švedijoje (b. l. 44-48). Teismas taip pat pažymi, kad D. S. teiginio, esą besivilkdamas savo megztinį ant parduotuvės megztinio „Boss“ jis nesuvokė ką darantis, nes jis blogai jautėsi po savaitgalinio šventimo, nepatvirtina jo tikrinimo alkotesteriu rezultatai: alkoholio matavimo prietaiso „Alcotest 6810“, Nr. ARAA 0133, duomenimis, 2020 m. vasario 16 d. 15.25 val. D. S. buvo visiškai blaivus (b. l. 26). Teismas taip pat įvertina ir tai, kad parduotuvės matavimosi kabinose kabo dideli veidrodžiai, kuriuose neįmanoma nematyti, kad savo megztinis rengiamas ne ant trumparankovių marškinėlių, o ant parduotuvės megztinio ilgomis rankovėmis. Pažymėtina ir tai, kad neįmanoma nejausti diskomforto esant apsivilkus dvejus ilgarankovius drabužius po striuke gerai šildomoje parduotuvėje, taip pat nuo parduotuvės megztinio esant nenuimtam kietam apsauginiam žymekliui ir drabužio etiketėms. Galiausiai apsaugos darbuotojas J. S. apklausos metu nurodė atkreipęs dėmesį į kaltinamąjį ne po to, kai suveikė magnetiniai apsaugos varteliai kaltinamajam išeinant pro vartus, bet kaltinamajam dar vaikščiojant po parduotuvę ir renkantis prekes: įtarimą sukėlė tai, kad brangų megztinį „Boss“ rinkdamasis prekes kaltinamasis paslėpė po anksčiau pasirinktais rūbais: teismo vertinimu, neturint jokių nusikalstamų ketinimų natūralu vėliau paimtą drabužį uždėti ant anksčiau paimto drabužio viršaus, renkantis vieną po kito prekes matavimuisi. Vaizdo kameromis užfiksuoti įrašai patvirtina, kad D. S. veiksmai buvo stebimi tikslingai, sekant jį kamera, priartinant vaizdą. Teismo įsitikinimą, kad D. S. turėjo tyčią pagrobti svetimą turtą, tvirtina ir tai, kad D. S. išsirinko matavimuisi brangią prekę, kuriai įgyti realiai jis pripažino lėšų neturėjęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. S. pripažino girdėjęs pypsinčius vartelius jam išeinant pro šiuos, tačiau jis pats nesustojo, negrįžo ir nebandė aiškintis, kodėl apsaugos mechanizmas reaguoja į jį, ką tokioje situacijoje darytų sąžiningas pirkėjas. Tai, kad D. S. nebandė nuo drabužio nuimti saugos priemonės, nepaneigia D. S. tyčios, nes, pirma, bandant nuo drabužio nuimti saugos priemonę be atitinkamų priemonių galima pažeisti pačią prekę, tokiu būdu sumažinant jos vertę; antra, apsaugos darbuotojai dideliame prekybos centre objektyviai negali būti prie kiekvienos parduotuvės kiekvieno išėjimo ir laiku sureaguoti į vartų signalą. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad D. S. paėmė svetimą prekę, pastarąją paslėpė ir išėjo už ją nesumokėdamas turėdamas tiesioginę tyčią pagrobti svetimą turtą, taigi baudžiamojo proceso metu surinkti ir ištirti duomenys – J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. vasario 16 d. apie 14.40 val. D. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos centre „Ozas“, esančiame Ozo g. 18, Vilniuje, esančioje UAB „Peek&Cloppenburg“ valdomoje parduotuvėje nuo lentynos paėmė vieną 179,99 eurų vertės vyrišką megztinį „Boss PJ9TJS1/321“, kurį apsirengė bei išėjo pro parduotuvės kasas nesumokėjęs už prekę, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi už kasų jį sulaikė apsaugos darbuotojai.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

8. D. S. iš parduotuvės prekybos salės paėmė svetimą UAB „Peek&Cloppenburg“ priklausančią prekę, su kuria, neketindamas už ją mokėti, paslėpęs ją užsivildamas po savo drabužiais, išėjo iš prekybos salės už ją nesumokėjęs, tačiau minėta preke disponuoti (valdyti bei naudoti) neturėjo galimybės, kadangi su preke buvo sulaikytas, t. y. D. S. tiesiogiai pradėjo daryti nusikalstamą veiką, tačiau ši veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Prekės, kurią buvo pasikėsinta pagrobti, vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, taigi D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. Spręsdamas dėl D. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. S. tyčia pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų rūšiai. D. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaip nurodyta išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, D. S. už nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasi į nuosavybę, padarymą užsienyje teistas šešis kartus (b. l. 43-48), išraše iš administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad D. S. daro administracinius nusižengimus, tame tarpe ir susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei interesais (b. l. 41-42). Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad D. S. nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų: D. S. traukimas atsakomybėn paskutinius trejus metus užsienyje, pakartotinis traukimas teisinėn atsakomybėn Lietuvoje, patvirtina jo polinkį nusikalsti. D. S. baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių jis nemoka, taip pat jis nedirba, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad D. S. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, D. S. jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti bausmės tikslai. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. S. paskyrus trečią pagal švelnumą – laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su teisėtu pajamų gavimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, šios bausmės terminą nustatant lygų šios bausmės vidurkiui ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą D. S. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., įsidarbinti, o neįsidarbinus ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

10. D. S. nuo 2020 m. vasario 16 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 18 d. 08.50 val., kas atitinka dvi dienas, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 24, 35), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, D. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Procesinės prievartos priemonės

11. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36) kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti D. S. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., įsidarbinti, o neįsidarbinus ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į D. S. skirtą bausmę įskaityti D. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – dvi paras, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

Išaiškinti D. S., kad:

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas