Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. PK-778-923/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-18
Bylos Nr.
PK-778-923/2014
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00015-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Nukentėjusysis
E. S.
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Diana Ingrida Vinklerytė
Baudžiamoji byla Nr. PK-778-923/2014;Proceso Nr. 1-69-3-00015-2014-2;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.2; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant privačiai kaltintojai nukentėjusiajai E. S., jos atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, kaltinamajai V. K., jos gynėjoms advokatėms: Odetai Ragauskienei, Karinai Račkauskienei, teismo medicinos ekspertei M. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1965-06-08 Kelmės r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbanti VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotyje slaugos specialiste, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2013-12-11, apie 07.10 val., VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties tarnybinėse persirengimo patalpose, (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė du smūgius E. S. į veidą ir galvos sritį, po ko pastaroji galva atsitrenkė į spintelę, tuo nukentėjusiajai padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairiame skruoste, pereinančia į žandą bei odos nubrozdinimu viršugalvyje.

K. V. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010 metais įsidarbino Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotyje. Girdėjo, kaip E. S. ją apkalba, šmeižia, jautė nusiteikimą prieš ją. Įvykio išvakarėse E. S. rašė SMS žinutes jos vyrui, todėl 2013-12-11 ryte, grįžus po pamainos į persirengimo patalpas, ji nutarė paklausti nukentėjusiosios, kodėl ji taip darė. Persirengimo patalpose buvo trise: ji, E. S. ir A. V.. Paklausus nukentėjusiosios, kodėl ji rašinėjo žinutes jos vyrui, pastaroji atsakė, kad ne tavo reikalas, pasipylė E. S. kaltinimai, kad automobilį apgadinome, kad skelbimus dėjau. Apsižodžiavimas truko apie 2-3 minutes, aiškinosi ramiu tonu, niekas nešaukė. Kadangi skubėjo pradėti darbą, po apsižodžiavimo susirinko savo daiktus ir iš patalpos išėjo, fizinio smurto E. S. atžvilgiu nenaudojo.

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2013-12-11 ryte, Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties persirengimo patalpose buvo ji, V. K. ir A. V.. V. K. patempė ją už rankos ir jai atsisukus, trenkė kumščiu 4-5 kartus į veidą, paskutinis smūgis buvo į kairį skruostą, nuo smūgio ji galva atsitrenkė į persirengimo spintelę. Smūgiavimo metu V. K. jai pasakė: ,,tylėk, kodėl vyrui paviešini mano santykius“. A. V. jos nemušė, nors V. K. sakė jai: ,,duok ir tu už save“. Kažkuriuo momentu priėjo K. K., sakė tylėt ir nieko nesakyti, nes užmuš ir akis išplikys. Po V. K. suduotų smūgių pajuto galvos svaigulį, skausmą ir karštį veide. Nuo to, kad galva atsitrenkė į spintelę, buvo nubrozdintas viršugalvis. Iš karto po įvykio ji nuėjo pas slaugos administratorę V. J. bei stoties vyr. gydytoją N. G.-B., papasakojo apie įvykį ir parašė tarnybinį pranešimą.

Liudytoja A. V. parodė, kad 2013-12-11 buvo Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties persirengimo patalpose, kur įvyko žodinis konfliktas tarp V. K. ir E. S.. Šį pokalbį pradėjo V. K. dėl jos vyrui parašytų SMS žinučių. V. K. prašė jų nerašyti, o E. S. sakė, kad tai ne jos reikalas, jei nori – tai ir rašo. Iš pradžių jos kalbėjosi ramiu tonu, po to pakeltu, pokalbis truko 1-2 minutes. Nematė, kad V. K. imtųsi fizinių veiksmų, tačiau girdėjo, kad E. S. kvietė policiją, pranešdama, kad ją sumušė. Ji nematė visko nuo pradžios iki E. S. skambučio policijai, nes kažkuriuo metu buvo išėjusi iš patalpos.

Liudytojas K. K. parodė, kad po budėjimo į Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotį grįžo kartu su E. S.. Pastaroji pirma įėjo į tarnybines patalpas, o jis atėjo vėliau, už 10-15 minučių. Tuo metu persirengimo kambaryje buvo A. V. ir E. S., jokio veiksmo nevyko, E. S. telefonu kvietė policiją, pranešdama, kad ją sumušė. Sužalojimų ant jos kūno nematė.

L. N. G.-B. parodė, kad 2013-12-11, apie 08.00 val. atvykus į darbą, pas ją į kabinetą atėjo E. S.. Pastaroji verkė, vienas skruostas buvo labiau paraudęs, pasakė, kad darbe įvyko konfliktas ir parašė tarnybinį pranešimą. Ji, būdama Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja, dėl šio įvykio pavedė atlikti vidaus tyrimą, buvo sušauktas Etikos komisijos posėdis.

L. V. J. parodė, kad 2013-12-11 prieš 08.00 val., pas ją į kabinetą atėjo E. S., kuri verkė, sakė, kad ją persirengimo patalpose sumušė V. K.. Matė, kad E. S. sumuštas kairys skruostas, jis buvo paraudęs, patinęs.

L. R. B. parodė, kad matė, kaip E. S. kartu su K. K. grįžo po pamainos ir nuėjo į persirengimo kambarį. Po to pamatė, kad atvažiavo policija. Ji pasiteiravo pareigūnų, dėl ko šie atvažiavo į jų darbovietę. Pareigūnai atsakė, kad įvyko muštynės. E. S. jai nieko nesipasakojo, tačiau matė, kaip pastaroji verkė, buvo sugniuždyta, matėsi sumušimas, paraudimas palei akį.

Liudytoja D. Z. parodė, kad ryte po budėjimo grįžo į persirengimo patalpas, kuriose buvo E. S., ši verkė, jos skruoste buvo hematoma su kraujosruva. Už minutės atvyko policijos pareigūnai. Girdėjo, kaip E. S. pareigūnams paaiškino, jog buvo sumušta V. K..

Liudytojas A. R. parodė, kad matė, kaip į Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotį buvo atvykusi policija, nes, kaip girdėjo, buvo konfliktas tarp V. K. ir E. S.. Konflikto priežasties nežino.

Liudytojas J. G. parodė, kad 2013-12-11 ryte atėjus į persirengimo patalpas jose buvo: A. V., V. K. ir E. S.. Matė ir girdėjo, kaip E. S. plūdo koleges, sakydama: ,,va dabar jums bus“. Persirengimo kambaryje užtruko 1-1,5 minutę, per tą laiką jokio smurto nebuvo. Dar iki įvykio buvo atsisakęs dirbti kartu su E. S., nes ji nevengia aptarinėti kitų kolegų asmeninius gyvenimus.

L. R. Ž. parodė, kad praėjusių metų gruodžio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, truputį po 08.00 val. pas ją į kabinetą atėjo E. S.. Pastaroji buvo susijaudinusi, sakė, kad ją sumušė V. K.. Matėsi, kad jos kairys žandas sumuštas.

Liudytoja D. D. parodė, kad įvykio dieną atėjus į persirengimo kambarį, matė ant kėdės sėdinčią E. S. paraudusiu kairiu žandu. Ji pasisveikino, tačiau E. S. jai nieko neatsakė, ji atrodė nusiminusi. Tose pačiose patalpose buvo ir A. V.. Po to matė, kaip į kiemą atvažiavo policijos automobilis.

Liudytojas D. S. parodė, kad mama grįžo iš darbo apie 08.30 val. Ji buvo apsiverkusi, matėsi mėlynė po akimi. Jam paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad sumušė bendradarbė, įvardino ją, tačiau priežasties, dėl ko ją sumušė, mama tą kartą nepasakė. Kadangi mamai svaigo galva, jis ją vežė pas teismo medicinos ekspertą, pas šeimos gydytoją ir į Kauno klinikas.

2013-12-11 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. S. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame skruoste, pereinanti į žandą, odos nubrozdinimas viršugalvyje, padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Tokie sužalojimai atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 5).

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertė M. K. patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasekoje, nes ji nustatė du sužalojimus. Kraujosruva iš karto gali būti mėlynos spalvos, jei ji rausvai melsva, daroma išvada, kad ji yra šviežia. Viršugalvis yra viršutinės galvos dalies susidūrimas su pakaušiu ir kaktos sritimi, atsitrenkus į spintelę, gali atsirasti sužalojimas viršugalvyje.

VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties sudarytos dvišalės komisijos 2013-12-16 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) aktas patvirtina, jog komisija, ištyrusi 2013-12-11, 07.10 val. įvykį pagal skubios medicinos pagalbos specialistės E. S. tarnybinį pranešimą, nustatė, kad incidento motyvai yra asmeninio pobūdžio ir nesusiję su darbu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimo 1118 12 punktą įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos aktas nesurašomas (b.l. 114-128).

VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties Etikos komisija neeiliniame 2013-12-18 posėdyje nusprendė: E. S. ir V. K. tarpusavio nesutarimus aiškintis už įstaigos ribų, teisinėse institucijose (b.l. 85-88).

Kaltinamoji V. K. pateikė į bylą SMS žinučių išklotines, siųstas iš abonento Nr. + (duomenys neskelbtini) nenurodytam adresatui ir nenurodyto abonento SMS žinutes siųstas abonentui Nr. +(duomenys neskelbtini) (b.l. 70-81).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. K. nežymiu E. S. sveikatos sutrikdymu pasitvirtino.

Kaltinamoji savo kaltės nepripažino ir teisiamajame posėdyje paaiškino, jog su nukentėjusiąja aiškinosi, kodėl ši siuntinėja SMS žinutes jos vyrui, tarp jų įvyko tik apsižodžiavimas, viskas truko 2-3 minutes, fizinio smurto E. S. atžvilgiu nenaudojo. Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. S. parodymais, jog prieš ją smurtavo ir jos sveikatą sutrikdė būtent V. K., kadangi juos patvirtina liudytojų: N. G.-B., V. J., R. Ž., D. S. parodymai, jog po įvykio nukentėjusiosios kairys skruostas buvo paraudęs, patinęs, sūnus matė mėlynę paakyje, ji verkė, sakė, kad ją sumušė V. K.. Liudytojų: D. Z., D. D. ir R. B. parodymai patvirtina, jog matė verkiančią nukentėjusiąją su mėlyne paakyje, paraudusiu žandu, D. Z., girdėjo, kaip E. S. policijos pareigūnams paaiškino, kad ją sumušė V. K., o liudytojos D. D. ir R. B. matė į jų darbovietę atvykusius policijos pareigūnus. Liudytojo A. R. parodymai patvirtina, jog jis matė atvykusius policijos pareigūnus ir girdėjo, jog jie atvyko dėl E. S. ir V. K. konflikto darbe. Liudytojai A. V., K. K. ir J. G. teigė sužalojimų ant E. S. kūno nematę, tačiau liudytojai A. V. ir K. K. patvirtino, jog E. S. persirengimo patalpose kvietė policiją, pranešdama, kad ją sumušė, liudytojas J. G. parodė, jog persirengimo patalpose buvo V. K., A. V. bei E. S. ir girdėjo pastarąją sakant kolegėms: ,,va dabar jums bus“. Visi šie parodymai patvirtina, kad VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos tarnybinėse persirengimo kambaryje įvyko asmeninis konfliktas tarp V. K. ir E. S. (šią aplinkybę patvirtina ir VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties sudarytos dvišalės komisijos 2013-12-16 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties Etikos komisijos išvada), kad konflikto iniciatorė buvo V. K. priekaištaudama E. S. dėl jos vyrui parašytų SMS žinučių, kad konflikto metu V. K. smurtavo E. S. atžvilgiu. Tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, pagrindžia ir 2013-12-11 teismo medicinos specialisto išvada, teismo medicinos ekspertės M. K. paaiškinimai. Padaryti sužalojimai, pasireiškę poodine kraujosruva kairiame skruoste, pereinanti žandą, odos nubrozdinimas viršugalvyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Teismo medicinos specialisto išvada bei ekspertės paaiškinimai taip pat patvirtina ir priežastinį ryšį tarp V. K. neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nežymaus E. S. sveikatos sutrikdymo. Nors nukentėjusioji E. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog V. K. sudavė 4-5 smūgius į veidą ir galvos sritį, įvertinus įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. K. nukentėjusiajai sudavė du smūgius į veidą ir galvos sritį, kaip kad yra nurodyta E. S. privataus kaltinimo skunde bei tokį smūgių skaičių patvirtina ir teismo medicinos ekspertės konstatuoti sužalojimai. Kaltinamoji ir gynėja kėlė abejonės dėl sužalojimo viršugalvyje, nukentėjusiajai po smūgio atsitrenkiant galva į persirengimo spintelę, tačiau tokį sužalojimą ir sužalojimo mechanizmą teisiamajame posėdyje patvirtino teismo medicinos ekspertė M. K., todėl abejonių dėl viršugalvio sužalojimo teismui nekyla. Iš įrodymų visumos nustatyta, kad smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu V. K. naudojo veikdama tiesiogine tyčia, nes suduodama smūgius kumščiu į veidą ir galvos sritį, ji suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad tokiu būdu gali sužaloti nukentėjusiąją ir to norėjo.

T. V. K. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.

K. V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Vertinant V. K. asmenybę, pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą (b.l. 28), administracinėn atsakomybėn patraukta nebuvo (b.l. 28), priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neįrašyta (b.l. 23, 26), dirba, ištekėjusi, augina nepilnametį vaiką.

LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. yra dirbanti, netikslinga skirti viešųjų darbų bausmę. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant artimą vidurkiui dydį, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai.

Nukentėjusioji E. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį 2402,41 litų turtinei ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti (b.l. 2, 50). Įvertinus tai, kad E. S. žalą patyrė dėl nusikalstamų V. K. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (BPK 109 str.).

Kaltinamajai panaudojus fizinį smurtą, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, dėl šios priežasties ji buvo nedarbinga, kreipėsi į gydymo įstaigas ir, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, turėjo išlaidų: už 100 litų pirko vaistų (tepalų, nuskausminamųjų, plečiančiųjų ir galvos svaigimą mažinančių bei raminamųjų), už apžiūrą teismo medicinos tarnyboje sumokėjo 44 litus, dėl sužalojimo būdama nedarbinga tris savaites, negavo darbinių pajamų: iš VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties negavo 1341,70 Lt priskaityto darbo užmokesčio, iš VšĮ Jonavos rajono greitosios medicinos pagalbos stoties negavo 916,71 Lt išmokėtino darbo užmokesčio (b.l. 66-67), iš viso patyrė 2402,41 Lt turtinę žalą.

Nors nukentėjusioji nepateikė į bylą objektyvių duomenų, kokius vaistus ji pirko sužalojimo gydymui, tačiau teismui nekyla abejonių, jog sužalojimus patyręs asmuo priverstas pirktis medikamentus ir laikytina, kad nukentėjusiosios turėtos 100 litų išlaidos vaistų įsigijimui, neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Tai, kad nukentėjusioji turėjo 44 litų išlaidas atliekant tyrimą teismo medicinos tarnyboje, patvirtina sąskaitos išrašas (b.l. 64), kad nukentėjusioji dėl nedarbingumo iš VšĮ Jonavos rajono greitosios medicinos pagalbos stoties negavo 916,71 Lt darbo užmokesčio, patvirtina VšĮ Jonavos rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pažyma (b.l. 67). Atsižvelgiant į tai, kad šias išlaidas nukentėjusioji turėjo dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir kad išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau tik iš dalies, priteisiant iš V. K. 1060,71 Lt. Nukentėjusiosios reikalavimas priteisti 1341,70 Lt dėl nedarbingumo laikotarpiu negautų pajamų iš VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties, atmestinas, kadangi nukentėjusioji iki įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė pažymos apie išmokėtino darbo užmokesčio dydį iš minėtos darbovietės.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl V. K. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą, E. S. patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes jos atžvilgiu buvo smurtauta jos pačios darbovietėje, jautė gėdą prieš bendradarbius, sumažėjo kolegų bendravimas su ja, pablogėjo jos reputacija kolektyve, taip pat patyrė išgyvenimus dėl sužaloto veido (konstatuota kraujosruva kairiame skruoste, pereinanti į žandą), Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 5000 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, padarytos turtinės žalos dydį, į V. K. kaltę, į tai, kad nukentėjusiąją ji sužalojo veikdama tiesiogine tyčia, kad yra dirbanti, gaunanti reguliarias pajamas, ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios E. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusioji ir jos atstovė prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamosios priteisti E. S. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagrindžiančius, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1200 litų (b.l. 68). Atsižvelgiant į civilinio ieškinio pareiškimo surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, jos išieškotinos iš kaltinamosios (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai.

Kardomosios priemonės V. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. K. priteisti 1060,71 litų turtinei ir 1300 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. K. išieškoti 1200 litų nukentėjusiosios atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 25-At-01418-13 grąžinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Lina Lesinskienė