- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-905-508-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-3-00012-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Rimas Švirinas
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Nuteistasis
- J. B.
- Civilinis ieškovas
- V. K.
- Advokatai
- Stanislovas Raulušaitis, Odeta Ragauskienė
Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-905-508-2013
Teisėja: D. Žilionis Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00012-2012-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.8.1; 2.4.7.
2013 m. gruodžio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant nukentėjusiajai V. K., jos atstovui advokato padėjėjui Stanislovui Raulušaičiui, nuteistosios J. B. gynėjai advokatei Odetai Ragauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteista paskiriant jai laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais J. B. skirti teismo įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šį įpareigojimą vykdyti vienerius metus; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš J. B. priteista civilinei ieškovei V. K. aštuoniasdešimt septyni litai trisdešimt keturi centai turtinės žalos atlyginimo, du tūkstančiai šeši šimtai litų neturtinės žalos atlyginimui ir du šimtai litų išlaidų nukentėjusios – privačios kaltintojos atstovo advokato padėjėjo teiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, viso 2887,34 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. pagal BK 140 str. 1 d. nuteista už tai, kad mušdama žmogų, nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2012 m. spalio 13 d. apie 22 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Varėnos rajone Gudžių kaime, (duomenys neskelbtini), A. B. ir J. B. gyvenamojoje patalpoje (gyvenamajame name) dėl tarpusavio asmeninių paskatų, tyčia, vieną kartą sudavė žarstekliu V. K. į veido sritį, ko pasėkoje jai buvo padaryta muštinė žaizda nosies kairėje pusėje, tuo nukentėjusiajai V. K. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistoji J. B. apeliaciniu skundu nesutinka su Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašo jį panaikinti bei bylą nutraukti. Apeliantės nuomone nuosprendis priimtas vienašališkai, objektyviai neįvertinus visų byloje reikšmingų aplinkybių, dėl to ji buvo pripažinta kalta ir nuteista. Nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja duotiems liudytojų parodymams, teismas vadovavosi tik V. K. palankiais parodymais.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde nurodo, kad 2012-10-13, kai buvo švenčiamas jos sutuoktinio A. B. gimtadienis, ji iš balsų suprato, jog į namus jis parėjo ne vienas, o būtent su V. K., L. D., R. D.. Tuo metu apeliantė buvo savo kambaryje ir niekur iš jo nėjo. Policija buvo atvykusi, nuraminti dėl per garsiai leidžiamos muzikos, apeliantė girdėjo, kaip baliaus dalyviai eina į virtuvę rūkyti, triukšmauja, tačiau ji iš savo kambario nebuvo išėjusi, o vėliau, triukšmui nutilus, užmigo, todėl niekaip negalėjo sužaloti V. K.. Apeliantės paaiškinimą patvirtina ir pati nukentėjusioji, kuri parodė, kad buvo tamsu, ji atsidarė durys ir pajuto smūgį į nosį. Kas sudavė smūgį nematė. Taigi, nenustatyta aplinkybė, jog būtent apeliantė sudavė smūgį, nes būdama neblaivi V. K. galėjo susižaloti ir į ant sienos kabėjusią pakabą. Teismas ignoravo policijos pareigūnų parodymus, kad visi šventės dalyviai buvo neblaivūs. Teismas taip pat neatsižvelgė į prieštaringus liudytojų parodymus, nes vienaip aplinkybes aiškina A. B., o kitaip L. D., dar kitaip R. D.. Tačiau nė vienas iš liudytojų nepatvirtino matęs, kad būtent apeliantė sudavė smūgį žarstekliu nukentėjusiajai. Kiti liudytojai: R. J., G. Ž., G. G. nedalyvavo įvykyje ir jo aplinkybių nematė, todėl jų parodymai nėra esminiai. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į liudytojo G. G. parodymus, kurie yra neteisingi, nes liudytojas nurodo, kad apeliantė jam sakiusi, jog ji sumušė nukentėjusiąją, nes pastaroji neva bučiavosi su jos buvusiu sutuoktiniu, tačiau apeliantė neigia tai sakiusi liudytojui. Apeliantės nuomone, V. K. sužalojimo aplinkybės nėra nustatytos ir įrodytos faktais, nes nėra tiksliai nustatytas įvykio laikas, pilnai ir visapusiškai neištirtos įvykio aplinkybės (nepašalintos esančios abejonės), be to, 2012-11-02 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų LR BK 284 str. Nėra pateiktas apžiūrai ir tariama sužalojimo priemonė, be to, neapžiūrėta ir pati įvykio vieta. Taip pat, nors ir buvo prašyta teismo posėdžio metu paskirti ekspertizę nustatyti neva esamo V. K. veide rando, teismas to nepadarė, nes akivaizdžiai matėsi, kad jokio rando nėra, o dėl V. K. netinkamo gyvenimo būdo (jai apribotos teisės į vaikų priežiūrą), pastarosios veide yra ne vienas randas.
Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių apeliantės kaltę, nebuvo nustatyta ir tyčia, o nenustačius paties įvykio fakto, negalima konstatuoti, jog veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo padaryta, todėl pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas (BPK 3 str. l d. l p.).
Apeliantė taip pat nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, nes niekada nebuvo teista, turi tik galiojančią nuobaudą už nedidelį chuliganizmą. Nėra įrašyta psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose, ieško darbo ir pastoviai registruojasi Darbo biržoje, taip pat nėra apibūdinama neigiamai.
Apeliantė nesutinka ir su turtinės bei neturtinės žalos priteisimu. Kadangi apeliantė neigia padariusi nusikalstamą veiką, todėl turtinė žala negalėjo būti priteista. Apeliantė nurodo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos specialisto 2012-11-12 išvada Nr. G 1063/12(06) nurodo „jog žaizda nosies kairėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodyto laiko ir aplinkybių", tačiau nepatvirtina, kad būtent 2013-10-13, o visos abejonės turi vertinamos kaltinamojo naudai. Dėl neturtinės žalos priteisimo apeliantė taip pat nesutinka, kadangi nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas ne apeliantės veiksmais, bet jie nepagrįsti jokiais medicininiais dokumentais. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad jos turtine padėtis yra patenkinama, nes ji padaryta neįsigilinus į visas aplinkybes ir apskritai nevertinus apeliantės parodymų.
Apeliantės teigimu, jokių nepatogumų nukentėjusiajai ji negalėjo sukelti, juolab, padaryti nuostolių, nes remtis ir vadovautis tik teismo medicinos specialisto ir ekspertizės akto išvadomis nėra teisinga, protinga ar sąžininga. Nebuvo nustatytos aplinkybės, jog nukentėjusioji patyrė emocinę depresiją, nes nesutarimai yra nevienkartinio pobūdžio, būtent V. K. rašo nepagrįstus skundus, siekdama pažeminti ir kenkti apeliantės reputacijai. Teismas ganėtinai formaliai atsižvelgė į žalos dydžio nustatymo kriterijus, bei netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Be to, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju (tai nustačius) turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymą, sunkumas, kaip tai darė teismas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, o pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2012, 2K-117/2010; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3d. teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.1; 10.3 punktai).
Apeliantė prašo, vadovaujantis BPK 106 str. nuostatomis, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, priteisti jos patirtas papildomas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms pateikiant apeliacinį skundą, apmokėti.
Nukentėjusioji-privati kaltintoja V. K. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, nes jis priimtas išsamiai atskleidus nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikius įstatymus, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nukentėjusioji prašo iš apeliantės priteisti 500 litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms už atsikirtimo paruošimą, apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiąją V. K. ir jos atstovą advokato padėjėją Stanislovą Raulušaitį, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistosios J. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai J. B. nuteisė pagal BK 140 str. 1 d., teisingai išsprendė turtinės ir neturtinės žalų, proceso išlaidų klausimus.
J. B. apeliaciniame skunde neigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, iš esmės ginčija teismo konstatuotas faktines aplinkybes ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigia nukentėjusiajai smūgių nesudavusi. Tačiau šiuos apeliantės skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais ji neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai paneigia apeliantės skundo argumentus.
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad vakarojo pas J. B. buvusį sutuoktinį A. B. šventė jo gimtadienį. J. B. tą vakarą jiems buvo iškvietusi policiją neva dėl triukšmo, tačiau pareigūnai išvažiavo tik perspėję netriukšmauti. Vėliau nukentėjusiajai ir A. B. bei kartu buvusiems L. D. ir R. D. einant parūkyti, nukentėjusiajai išėjus į neapšviestą koridorių, ji pajuto smūgį į nosį. A. B., kuris išėjo pirma nukentėjusios, uždegus šviesą, visi pamatė, kad koridoriuje prie durų padėtas žarsteklis, kuriuo ir buvo suduota. Nors nukentėjusioji tiesiogiai nematė, kas jai sudavė smūgį, tačiau įsitikinusi, jog tai padarė J. B., kadangi jų santykiai yra blogi, nuteistoji ją pastoviai persekioja, jai grasina, šmeižia, įžeidinėja. Tą patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai L. ir R. D.. Be to, namuose daugiau nieko, be J. B. ir šventusios kompanijos, nebuvo. L. D. iškvietė policijos pareigūnus, kurie rekomendavo V. K. vykti į gydymo įstaigą. Nukentėjusioji dar tą patį vakarą kreipėsi į gydytojus ir tai patvirtina Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pranešimas. Taigi apeliantės skunde išsakytas motyvas, jog nukentėjusioji į gydytojus kreipėsi tik po ganėtinai ilgo laiko, nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka, kad sužalojimas galėjo būti padarytas žarstekliu, nes dėl neapšviesto koridoriaus nukentėjusioji galėjo susižaloti ir kitu būdu. Tačiau šis argumentas taip pat atmestinas. Nors apeliantė teigia, kad nebuvo patenkintas jos prašymas skirti nukentėjusiajai ekspertizę, tačiau 2012-02-12 Teismo medicinos ekspertizės aktas tai paneigia. Aktas patvirtina, kad muštinė žaizda V. K. nosies kairėje pusėje padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nutartyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Mažai tikėtina, kad žaizda nosies kairėje pusėje galėjo būti padaryta krentant ir atsitrenkiant į baldus ar grindis. Tikėtina, kad sužalojimas nukentėjusiajai padarytas suduodant metaliniu žarstekliu 2012-10-13. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Drauge su V. K. buvęs R. D. patvirtino, kad iki šio sužalojimo jokių sužalojimų nukentėjusios veide nebuvo, todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad V. K. veide yra ne vienas anksčiau padarytas randas. Liudytojas taip pat patvirtino, kad matė kaip po smūgio V. K., J. B. išėjo iš kambario. Analogiškai paaiškino ir L. D., nurodydama, jog einant parūkyti, matė, kad J. B. stovėjo prie durų su žarstekliu. Nors pačio smūgio momento nematė, tačiau įsitikinusi, kad smūgį sudavė nuteistoji, nes būtent ji turėjo žarsteklį, kurį po smūgio numetė prie durų ir nieko nesakiusi išėjo.
A. B. taip pat nematė smūgio momento, nes ėjo pirma visų, kad galėtų uždegti šviesą, tuo momentu ir buvo suduotas smūgis V. K.. Jis žarsteklį matė jau numestą koridoriuje. Ir nors J. B. tuo momentu jau nebuvo, tačiau jis įsitikinęs, kad būtent J. B. sumušė nukentėjusiąją. Durys į jo namo pusę iš buvusios žmonos namo dalies buvo neužrakintos, todėl ji galėjo laisvai patekti į jo būsto dalį.
Byloje apklausti liudytojais policijos pareigūnai G. Ž. ir G. G. paaiškino, kad apklausus J. B. dėl įvykio ji pati prisipažino, jog sudavė V. K. žarstekliu iš pavydo, nes ši bučiuojasi su jos vyru jai matant.
Taigi, įvertinus liudytojų ir nukentėjusiosios parodymus nėra pagrindo jais abejoti, nes atitinka įvykio aplinkybes, yra nuoseklūs ir pakankamai išsamūs. Apeliantei kylant abejonėms dėl nukentėjusiajai palankių liudytojų A. B., L. ir R. D. parodymų, pažymėtina, kad šie įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės dėl žinomai melagingų parodymų, taip pat atsižvelgtina, kad jų nurodytas aplinkybes patvirtina nesuinteresuoti byla policijos pareigūnai, eksperto išvados.
Beje, pačios apeliantės duoti parodymai taip pat atitinka kai kurias liudytojų ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. J. B. patvirtino, kad girdėjo, jog pas A. B. vyksta išgertuvės, ji iš balsų pažino susirinkusiuosius, girdėjo, kaip jie garsiai kalba ir leidžia muziką, ir nors buvo tik 20 val. iškvietė jiems policiją, kuri nurodė netriukšmauti. Po policijos perspėjimo, nors muzika ir buvo pritildyta, svečiai neišsiskirstė. Apeliantė klausėsi kaip buvę asmenys ją šmeižia, iš jos tyčiojasi. Visi šventusieji išsiskirstė tik apie 23 val. Taigi, apeliantė sekė įvykius gretimose buvusiam vyrui priklausančiose patalpose, klausėsi kas apie ją yra kalbama ir tai ją erzino bei kėlė nepasitenkinimą, o tai patvirtina tokia detalė, kad policija šventusiems dėl triukšmo buvo iškviesta savaitgalį, pakankamai ankstyvą vakarą – 20 val. Be to, apeliantės nurodytas laikas, kad išgertuvės baigėsi apie 23 val. sutampa su įvykių seka, būtent, kad įvykiai klostėsi tarp 22-23 val., Varėnos rajono policijos komisariatui apie įvykį buvo pranešta 2012-10-13 22 val. 15 min., policijos pareigūnas G. Ž. nurodė, jog dėl konflikto buvo iškviestas 22-23 val. Šias aplinkybes patvirtina ir R. J., kuri nurodo, kad jai paskambino apie 22-24 val. A. B., prašydamas nuvežti V. K. į ligoninę po patirto sužalojimo. Į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių dėl nosies traumos nukentėjusioji kreipėsi 2012-10-14 00.15 val. Taigi net apeliantei patvirtinus kai kurias įvykio detales, nėra pagrindo netikėti ir kitomis liudytojų ir nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis.
Apeliantė skunde nurodo, kad nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, neatlikti kiti tyrimui svarbūs veiksmai. Pabrėžtina, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, todėl policijos pareigūnai nustatę, kad padarytas nusikaltimas kvalifikuotinas pagal BK 140 str. 1 d., nusikaltimą padaręs asmuo yra žinomas, nurodę, kad tokio pobūdžio bylos keliamos ir nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka (BPK XXX skyrius) jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų neprivalo atlikti, išskyrus minėtame skyriuje numatytus atvejus.
Esant šioms aplinkybės, nekyla abejonių, jog J. B. kalta dėl V. K. sužalojimo.
Nepagrįsta apeliantės nuomonė, kad jai buvo paskirta per griežta bausmė. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyti viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
J. B. už BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką skirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams. Įpareigojant ją pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šį įpareigojimą vykdyti vienerius metus; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir atsižvelgia į Bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas LR BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. B. bausmę, parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, vadovavosi BK 140 str. 1 d. sankcija ir LR BK 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas nuodugniai įvertino visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji neteista, tačiau bausta administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą už nedidelį chuliganizmą, nėra įrašyta psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose, šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, savivaldos institucijos charakterizuojama teigiamai. Teismas įvertino, kad nuteistosios nusikalstamai veikai įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį - padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį - veika tyčinė ir baigta. Apylinkės teismas įvertino, kad ši bausmė geriausiai leis užtikrinti BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Ir šiai pirmosios instancijos išvadai visiškai pritariama. Nuteistajai paskirta pakankamai švelni bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, ji griežtai neapriboja nuteistosios laisvės ir galimybių, jos terminas atitinka sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, todėl šios bausmės laikyti aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nėra pagrindo.
Apeliantė nesutinka ir su iš jos priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Šį prieštaravimą ji grindžia tuo, jog nėra kalta dėl padarytos veikos, todėl neturi pareigos atlyginti žalą. Tačiau aukščiau aptartais argumentais šis skundo teiginys paneigtas.
Dėl žalos dydžio pasisakytina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji prašė priteisti iš nuteistosios 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 172,34 Lt. turtinės žalos. Teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajai 2600 Lt neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jos turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas įvertino, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau buvo sužalotas veidas, ant jo liko randas, kuris paveikė nukentėjusios išvaizdą ir turi emocinį poveikį nukentėjusiajai, nes toks sužalojimas yra matomas, pablogėjo jos išvaizda, todėl nukentėjusioji pagrįstai jaučia nuolatinį diskonfortą. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, fizinį skausmą, jai buvo reikalinga medicininė priežiūrą.
Tačiau teismas atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, kad nėra duomenų, jog nukentėjusioji tęsia gydymą, kad ji dėl sužalojimo dar tebejaučia fizines pasekmes – skausmą. Taip pat vadovavosi teismų praktiką, proporcingumo ir kitus principais, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, todėl nukentėjusios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažino, nustatydamas, jog teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus pakankama suma yra 2600 litų.
Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas taip pat įvertino visas aplinkybes ir konstatavo, jog nevisi nukentėjusios reikalavimai yra pagrįsti. Teismo išvadomis, nukentėjusioji faktiniais duomenimis pagrindė tik 87,34 Lt. jai padarytos žalos, todėl teismas tokią sumą ir priteisė. Šią sumą sudarė išlaidos apmokėjimui už specialisto išvadą, bei kelionės išlaidos pas specialistus, kurie patvirtinti pateikta specialisto išvada, kvitu už sumokėtus degalus
Taigi, apylinkės teismo sprendimas dėl nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio pakankamai palankios nuteistajai, nukentėjusios ieškinys žymiai sumažintas, todėl dar labiau jo mažinti nėra pagrindo, o BPK 109 str. numato nukentėjusiojo teisę dėl nusikalstamos veikos patyrus turtinės ar neturtinės žalos, reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatavo, kad J. B. įvykdė nusikaltimą pagal BK 140 str. 1 d., todėl ji turi pareigą atlyginti savo veika nukentėjusiajai padarytą žalą.
J. B. skunde prašo priteisti jai išlaidas, patirtas už advokato pagalbos apmokėjimą, tačiau šis apeliantės prašymas netenkintinas, nes BPK 105 str. 6 d. numato, tik vienintelį atvejį, kada kaltinamasis baudžiamojoje byloje gali reikalauti procesinių išlaidų apmokėjimo, t.y. kai jis yra išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiškimą. Tokiu atveju teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nors ši baudžiamoji byla pradėta privataus kaltinimo tvarka, t.y. pagal nukentėjusiosios skundą, tačiau J. B. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, su kuriuo apygardos teismas visiškai sutinka, todėl nuteistoji neturi teisės reikalauti procesinių išlaidų, šiuo atvejų išlaidų už gynėjo – advokatės O. Ragauskienės teisines paslaugas – apmokėjimo.
Nukentėjusioji V. K. apeliacinio skundo nagrinėjimo metu patyrė 500 litų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas. Atsikirtime į apeliacinį skundą ji prašo šias išlaidas apmokėti. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., šios išlaidos priteistinos iš J. B. nukentėjusiosios V. K. naudai.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti J. B. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 2 d.,
nutarė:
nuteistosios J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš J. B. 500 (penkis šimtus) Lt nukentėjusiosios V. K. naudai už advokato pagalbą.