Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neprieštarauja. Nurodė, jog P. M. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl buvusios žemės savininkės E. M. turėtos žemės nuosavybės atkūrimo. 1930 m. žemės rūšiavimo medžiagoje yra nurodyta, jog E. M. turėjo 1,09 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., tai yra buvo nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančiuose giminystės ryšį su žemės savininku įrodančiuose dokumentuose yra asmenvardžių neatitikimų, todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog P. M. 1991 m. spalio 17 d. kreipėsi į Kupiškio rajono Subačiaus apylinkės agrarinės tarnybą prašydamas atkurti nuosavybės teisę į jo tėvo J. M. (M.) motinos E. M. Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) k. valdytą apie 1,09 ha žemės plotą, 2009 m. kovo 24 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. M. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko E. M. nekilnojamojo turto (1,09 ha žemės) dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1067 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), o dėl likusios 0,9833 ha ploto žemės nuspręsta atkurti vėliau, P. M. pasirinkus atlyginimo būdą (27, 29 b.l.). Šio apskrities viršininko sprendimo pagrindu 2009 m. lapkričio 24 d. įregistruota P. M. nuosavybė į 0,1067 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (15 b. l.). P. M. 2009 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrių bei paprašė už jam tenkantį 0,0933 ha žemės sklypą išmokėti kompensaciją (28 b. l.), P. M. buvo apskaičiuota 2687 Lt (778,21 Eur) dydžio kompensacija (30 b. l.). Iš pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 1905 m. vasario 20 d. Subačiaus Romos katalikų bažnyčioje pakrikštytas E. M. sūnus J. M., g. (duomenys neskelbtini) (7 b. l.), kuris (duomenys neskelbtini)susituokė su V. V., po santuokos pasirinkusią M. pavardę (9 b. l.), jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. M. (6 b. l.). V. M. mirė (duomenys neskelbtini). (10 b.l.), J. M. (mirties liudijime nurodytas kaip J. M.) mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą priėmė jo sūnus P. M. (11 b. l.). Taip pat nustatyta, jog 1930 m. žemės rūšiavimo medžiagoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip 1,09 ha bendro ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k. vnk., savininkė yra nurodyta E. M.. Liudytoja I. B. teismo posėdyje parodė, jog ji su vyru 1981 m. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. pasistatė namą, jai vyro tėvai sakė, kad ši žemė, kurioje jie pasistatė namą, anksčiau priklausė P. M. močiutei E. M.. Liudytojas A. J. parodė, jog nors (duomenys neskelbtini) jis gyvena nuo 1999 metų, yra girdėjęs, jog kaimyno P. M. močiutė turėjo žemės, tačiau vieni sakė, kad jos pavardė M., kiti, jog M.

Pareiškimas tenkinamas. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (CPK 444 straipsnis). Pareiškėjas pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog dokumente „Žemės rūšiavimo medžiagoje“, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta savininko pavardė M., vardas E., priklauso E. M.. Parengiamajame teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas J. A. Pakarklis patikslino prašymą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 1930 m. žemės rūšiavimo medžiagos įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta E. M. turėtų būti E. M., pareiškėjo senelė ir pareiškėjo tėvo J. M. motina, paaiškino, jog toks juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad būtų baigtas nuosavybės teisų atkūrimo procesas ir pareiškėjui išmokėta vienkartinė kompensacija pinigais už jam tekusį anksčiau jo močiutės turėto žemės klypo dalį (0,0933 ha). Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, jog remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, pareiškėjui P. M. 2009 m. kovo 24 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko E. M. nekilnojamąjį turtą (1,09 ha plotos žemės sklypą), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1067 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), o dėl likusios 0,9833 ha ploto žemės nuspręsta atkurti vėliau, P. M. pasirinkus atlyginimo būdą. Teismas nustatė, jog priimdamas šį sprendimą Panevėžio apskrities viršininkas kaip ankstesnį savininką nurodė E. M., kuri, kaip savininkė, buvo nurodyta 1930 m. žemės rūšiavimo medžiagoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), šio sprendimo pagrindu dalis nuosavybės (0,1067 ha) P. M. vardu įregistruota VĮ Registrų centre. Dėl likusios dalies (0,9833 ha) tuometinis Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius, gavęs 2009 m. lapkričio 13 d. P. M. prašymą, paskaičiavo P. M. priklausančią piniginę kompensaciją, tačiau nustatęs, jog nesutampa P. M. senelės E. M. ir 1930 m. žemės rūšiavimo medžiagoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos E. M. pavardės, šios kompensacijos iki šiol pareiškėjui P. M. neišmokėjo, tai yra nebaigė P. M. nuosavybės teisės atkūrimo proceso į šiam tenkantį buvusios savininkės E. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgus į P. M. pateiktus rašytinius įrodymus, jo paties paaiškinimus, taip pat liudytojos I. B. parodymus, teismas pripažįsta įrodyta, jog pareiškėjo P. M. senelės pavardė buvo M., todėl tiek 1930 m. žemės rūšiavimo medžiagoje, tiek 2009 m. kovo 24 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendime, kuris rėmėsi minėtame dokumente esančiu įrašu, neteisingai yra nurodyta buvusios savininkės pavardė (nurodyta M.), kas sudaro pagrindą formaliai teigti, kad Panevėžio apskrities viršininko sprendime nurodyti tikrovę neatitinkantys duomenys ir turėtų būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų atnaujinimo. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuo P. M. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo nacionalinei žemės tarnybai yra praėję beveik 25 metai, nuo Panevėžio apskrities viršininko sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės P. M., yra praėję daugiau nei 7 metai, per tą laiką dalis E. M. buvusios nuosavybės VĮ Registrų centre įregistruota pareiškėjo vardu, pareiškėjas yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų (2016 m. gruodžio mėnesį sukaks 76 metais, sunkiai prigirdi, teismo posėdyje teigė, jog jam jau tas pats, koks sprendimas bebūtų priimtas, kad tik greičiau užsibaigtų), teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nustato juridinę reikšmę turintį faktą, jog 1930 m. žemės rūšiavimo medžiagoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 24 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta buvusio nekilnojamojo turto savininkė E. M. ir pareiškėjo P. M. senelė E. M. yra vienas ir tas pats asmuo. Teismui nekyla abejonių, jog nors tiek Žemės rūšiavimo medžiagoje, tiek sprendime atkurti nuosavybės teises kaip buvusios savininkės yra nurodyta M. pavardė, žemės savininkė buvo E. M., pareiškėjo P. M. senelė, ir, tiek pažengus nuosavybės atkūrimo procesui, dėl formalių pažeidimų priimant sprendimą vėl pradėti visas procedūras iš naujo, nėra tikslinga. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl P. M. nuosavybės teisės atkūrimo į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą proceso užbaigimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1930 m. žemės rūšiavimo medžiagoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 24 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta buvusio nekilnojamojo turto savininkė E. M. ir pareiškėjo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) senelė E. M. yra vienas ir tas pats asmuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl P. M. nuosavybės teisės atkūrimo į buvusios savininkės nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą proceso užbaigimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.