Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. N. apeliacinį skundą dėl 2015 m. vasario 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 1 d. – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 1 d. (M. J. turto vagystė) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 1 d. (V. S. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-02 nuosprendį.

Nuosprendžiu iš J. N. nukentėjusiajai V. S. priteista 1143,16 € padarytai turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiojo M. J. 321,41 € dydžio ieškinio atsisakymas priimtas ir procesas dėl ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2013-11-22, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, realizavo – neteisėtai pardavė jam nepilnametės K. S. patikėtą svetimą V. S. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 793 litų (229,67 €) vertės;

2) 2014-01-21 apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje pagrobė svetimą – M. J. turtą: planšetinį kompiuterį „(duomenys neskelbtini).“, (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), 799 litų (231,41 €) vertės;

3) 2014-02-02 apie 15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bute pagrobė svetimą – V. S. turtą: nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ 1404,96 litų vertės, garantinį taloną 298,35 litų vertės, sertifikatą 50 litų vertės, bei nepilnametės K. S. žinioje buvusį mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele bendros 100 litų vertės – viso taip pagrobdamas svetimo turto už 1853,31 litų (536,76 €).

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamąją byla, skundžiamu nuosprendžiu bei apeliaciniu skundu, sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo J. N. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam tinkamas bausmes. Apeliantas nesutinka tik su jam skirta laisvės atėmimo bausme, prašo ją švelninti, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas įvertino tai, kad jis padarė tris nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus; kad skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas ketvirtą kartą; kad nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir praėjus vos 2 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos; kad nuosprendžio priėmimo metu buvo baustas administracine tvarka. Teismas įvertino, jog nėra J. N. atsakomybę sunkinančių, tačiau yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to gailisi. Atsižvelgęs į visa tai apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas nepaisė teisės normų ir sistemingai jas pažeidinėjo, nedarė jokių išvadų iš ankstesnių teistumų ir net realiai atlikęs bausmę ir laisvėje pabuvęs vos du mėnesius, jis ir vėl nusikalto. Papildomai pažymėtina, jog nuteistasis sistemingai darė turtinio pobūdžio nusikaltimus, už ką jam buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jis atliko ir realią bausmę, tačiau nei jo teisinę padėtį švelninančio įstatymo, nei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas neužkirto kelio toliau nusikalsti ir keisti netinkamą gyvenimo būdą.

Matyti, kad J. N. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis yra mažesnis nei sankcijose numatytas vidurkis, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, buvo sumažinta 1/3. Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su 2014-01-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinama dalinio sudėjimo būdu, t.y. taikant švelnesnį bendrinimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo skundo argumentus, susijusius su jaunu jo amžiumi, siekiu išvykti gyventi pas tėtį į kaimą, susirasti darbą ir taip pradėti atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai. Šie apelianto argumentai nepaneigia pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių bei fakto, jog būdamas teistas ir realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, apeliantas puikiai žinojo ir suvokė, kokias pasekmes gali sukelti netinkami veiksmai bei įstatymų nesilaikymas, tačiau vis viena darė naujas nusikalstamas veikas. Aplinkybė, jog šios veikos galėjo būti padarytos todėl, kad nuteistasis bendravo su netinkamais asmenimis, nerodo mažesnio jo, kaip asmenybės, bei padarytų veikų pavojingumo, o taip pat neleidžia vertinti, kad paskirta bausmė yra neproporcinga ar neteisinga. Aplinkybė, kad būdamas laisvėje nuteistasis susirastų darbą ir taip pradėtų atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu, leidžiančiu švelninti jam paskirtą bausmę, juo labiau kad nei J. N., nei jo artimieji iki šiol nėra atlyginę nė dalies nukentėjusiajai padarytos žalos.

Išvados, jog nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati ir tinkama, nepaneigia ir apeliacinio skundo teiginys, kad įkalinimo įstaigoje jis gali užsikrėsti ŽIV, kas sugriaustų jo gyvenimą. Pabrėžtina, kad teorinė galimybė užsikrėsti tokia liga ar kitos įvairios grėsmės, kurios gali kiti įkalinimo įstaigoje negali būti pripažintos aplinkybėmis, leidžiančiomis neskirti laisvės atėmimo bausmės. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo J. N. sveikatos būklė neleistų jo laikyti laisvės atėmimo vietoje, juo labiau kad kalintiems asmenims yra užtikrinama teisė gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o, esant būtinumui, kalinamieji asmenys yra gydomi specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose. Papildomai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis administracine tvarka yra baustas už tai, kad vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo (2 t., 62 – 63 b. l.), kas ir taip padidina grėsmę užsikrėsti įvairiomis sunkiomis bei nepagydomomis ligomis, įskaitant ir ŽIV, nepaisant to, ar asmuo yra įkalinimo įstaigoje, ar laisvėje.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė J. N. bausmės klausimą, tinkamai individualizavo jam paskirtą bausmę, kuri yra ne tik teisinga ir proporcinga, tačiau ir padės sulaikyti apeliantą nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo J. N. apeliacinį skundą atmesti.