- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-615-245/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 357-133 taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. Š. (toliau – A. Š.) Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis buvo pakeistas. A. Š. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal šią nusikalstamą veiką jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų.
1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendis pakeisti. Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. Š. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų ir 6 mėnesiams. Kitos Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. spalio 16 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 357-133 buvo nutarta taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime konstatuota, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Š. likusią bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam ir, kad tai padės jam lengviau adaptuotis visuomenėje.
4. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas nutartyje konstatavo, kad Komisija tik vienpusiškai įvertino A. Š. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Apylinkės teismo vertinimu, nuteistasis vis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis A. Š., nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 357-133 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo argumentai apie tai, kad nuteistasis nepadarė pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pasak A. Š., nors iš tiesų formaliai padidėjo jo nusikalstamo elgesio rizikos balai, tačiau pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas šią aplinkybę, visiškai nevertino realios situacijos – perkėlus nuteistąjį į Alytaus pataisos namus ir atlikus pakartotinį jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, šio rizikos balai padidėjo, nors visiškai nepasikeitė jokios aplinkybės, lemiančios tokį vertinimą. A. Š. nurodo, kad nepasikeitė joks jo elgesys ar nuostatos, todėl akivaizdu, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos „padidėjimą“ lėmė ne objektyvios aplinkybės, bet išimtinai subjektyvus šią riziką vertinančio pareigūno požiūris. Nuteistasis nurodo, kad toks formalus „OASys“ balų padidėjimas negali būti traktuojamas kaip veiksnys, paneigiantis jo padarytą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
5.2. Pasak A. Š., pirmosios instancijos teismas nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminės – 64 balų, sumažėjo nežymiai – tik 15 balų. Nuteistojo teigimu, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 45 balų, t. y. 19 balų ir toks sumažėjimas, priešingai nei nurodo teismas, nėra nežymus. Nuteistasis nurodo, kad jis vykdė visas jam nustatytas rekomendacijas, aktyviai dalyvavo eilėje papildomų socialinės reabilitacijos programų ir vykdomų projektų, sporto renginiuose, už ką ne kartą buvo skatintas, t. y. A. Š. dėjo maksimalias pastangas, siekdamas pakeisti savo elgesį bei sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad net 35 jo nusikalstamo elgesio rizikos balai yra statiniai ir jis negali jų pakeisti ir to negalės padaryti per visą savo bausmės vykdymo laiką, todėl akivaizdu, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimas, kiek jis nulemtas nuteistojo elgesio, yra ženklus. A. Š. taip pat nurodo, kad jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tik neženkliai viršija vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ribą, todėl visa tai parodo, kad buvo padaryta akivaizdi pažangą ją mažinant.
5.3. Skunde nurodoma, kad teismas, suabsoliutindamas „OASys“ balus, nuvertino visas kitas aplinkybes, kurios neabejotinai parodo teigiamą nuteistojo elgesio pasikeitimą ir tai, kad sėkminga jo resocializacija gali būti pilnai užtikrinta taikant nuteistajam probaciją su intensyvia priežiūra. Teismo nutartyje išdėstyti argumentai, pasak A. Š., yra prieštaringi, kadangi konstatavęs, jog turi būti įvertinta aplinkybių visuma, teismas rėmėsi tik „OASys“ balų reikšme, šiuos balus bei jų pokytį dar ir netinkamai įvertinęs, tačiau jokių kitų, nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių, neįvertino.
5.4. A. Š. teigimu, teismo nurodomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, finansiniai sunkumai, iš esmės negali būti pakeisti jam būnant izoliuotam. Nuteistojo ankstesni teistumai yra statinis kriminogeninis veiksnys, kuris nepasikeis net ir nuteistajam visiškai atlikus laisvės atėmimo bausmę, todėl teismo argumentai, susiję su šiuo veiksniu, yra nepagrįsti. Nuteistasis nurodo, kad toliau būdamas įkalinimo įstaigoje jis negali pakeisti ir kitų dviejų veiksnių, kurie iš esmės priklauso nuo jo resocializacijos sėkmės, sklandaus įsiliejimo į darbo rinką bei socialinių kontaktų sukūrimo bei išlaikymo.
5.5. Nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiais, susijusiais su MB „G.“ pateiktos pažymos vertinimu bei, kad nuteistojo požiūris į darbą pataisos įstaigoje taip pat kelia abejonių dėl to, jog išėjęs į laisvę jis sieks pajamų įgyti teisėtais būdais. Nuteistasis sutinka, kad minėta pažyma teisiškai neįpareigoja būsimo darbdavio, tačiau nesant jos tikrumą paneigiančių duomenų, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuteistojo bei jo būsimojo darbdavio intencijų sudaryti darbo sutartį. Taip pat A. Š. nurodo, kad Komisija, nuspręsdama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nurodė jam privalomą įpareigojimą dirbti, todėl šio įpareigojimo nesilaikymas reikštų ir probacijos sąlygų nesilaikymą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba jau ketverius metus, kas patvirtina jo siekį sėkmingai integruotis į darbo rinką bei gauti legalias pajamas išėjus iš pataisos namų.
5.6. A. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad jo turimi finansiniai įsipareigojimai apsunkins jo integraciją į visuomenę ir darbo rinką. Nuteistojo teigimu, toliau būdamas pataisos įstaigoje, jis neturės jokios realios galimybės reikšmingai sumažinti savo finansinių įsipareigojimų. Taip pat A. Š. nurodo, kad šiuo metu jau yra susiradęs potencialų darbdavį ir tai kaip tik užtikrintų jo sėkmingą integraciją į darbo rinką.
5.7. Nuteistasis skunde nurodo, kad būdamas pataisos namuose jis neturi galimybės įsigyti nuosavo būsto, todėl teismo teiginiai, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis neturi gyvenamojo būsto, gali būti trukdis sėkmingai jo integracijai, nepagrįsti. Pasak A. Š., tas faktas, kad jis gyventų pas seserį, parodo, jog nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikoma intensyvi priežiūra, taip pat tai, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais, tačiau teismas šio fakto neįvertino, kaip neįvertino ir kitų aplinkybių, rodančių jo socialinių ryšių tamprumą, planus laisvėje. Taip pat liko neįvertinta tai, kad nuteistasis turi sunkiai sergančią motiną, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba ir kurią kartu su seserimi jis ketina prižiūrėti būdamas laisvėje.
5.8. A. Š. teigimu, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, esminę reikšmę turi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei jo siekiai ir motyvacija ateityje laikytis visuomenėje priimtų taisyklių, tačiau teismas rėmėsi nusikaltimų, dėl kurių nuteistasis buvo pripažintas kaltu, sunkumu, pobūdžiu, jo pozicija dėl pareiktų kaltinimų, taip pat dėl to, kad jis praeityje buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kas yra statiniai veiksniai ir jie niekaip negali būti pakeisti laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Skunde taip pat nurodoma, kad išvadų apie tai, jog jo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas nepatvirtina ir teismo argumentai dėl nuteistajam anksčiau paskirtų nuobaudų, kadangi visos jos šiuo metu negaliojančios, padarytos per dešimties metų laikotarpį, kuriuo nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis taip pat nurodo, kad likęs neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydis, kai atliktos bausmės dydis atitinka BVK 157 straipsnyje nustatytą ribą, nėra ir negali būti laikomas kriterijumi, kuris gali užkirsti kelią nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.
6. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant klausimą dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio Komisijos nutarimo priėmimo metu, nuostatomis. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusio BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esančios 2020m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 5.10-1/385 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, taip pat yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šių nurodytų aplinkybių visuma sudaro formalų pagrindą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalaus pagrindo, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka.
8. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė – 49 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pirminio vertinimo, atlikto Laisvės atėmimo vietų ligoninėje metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 45 balai. Tai patvirtina aplinkybę, kad nuteistojo rizika nusikalsti padidėjo 4 balais, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog tokiu atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstam elgesį ir leidžianti pagrįstai tikėtis, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 15 balų ir tai, apygardos teismo vertinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo pažanga mažinant šią riziką, dar nėra akivaizdi. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 14 dinaminių balų, kuriuos savo pavyzdingu elgesiu nuteistasis gali sumažinti.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą bei Komisijos numatytas priemones – dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos pataisos, integracijos į visuomenę programose, susipažino su visomis aiškinamomis temomis ir jas įsisavino. 2015 m. liepos 8 d. dalyvavo konsultacijų kompanijos „G. P.“ 16 akademinių valandų nuteistųjų mokymuose „Krizių psichologija“, taip pat dalyvavo programoje Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. ją baigė. A. Š. aktyviai dalyvauja pataisos namuose rengiamose įvairiose sporto rungtyse bei organizuojamose viktorinose. Nuteistasis dalyvauja psichologinio konsultavimo programose, pataisos namuose mokėsi ir įgijo suvirintojo, baldžiaus, apdailininko profesijas, iš gaunamo darbo užmokesčio yra dengiami finansiniai įsipareigojimai, pagal vykdomuosius raštus, gautus pataisos namuose. 2020 m. sausio 17 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Visos šios aukščiau aptartos aplinkybės, neabejotinai patvirtina tai, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Būtina įvertinti visus nuteistojo asmenybę apibūdinančius bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančius duomenis, kurie, skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankami išvadai, kad A. Š. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę A. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals, kas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui, atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.
10. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstama veika, už kurios padarymą A. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybių visumą, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, tačiau ir visi kiti, nuteistąjį pataisos metu charakterizuojantys duomenys. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs A. Š. elgesį per visą jo pataisos proceso laikotarpį, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nuteistajam vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai, finansiniai sunkumai, gyvenimo stilius ir draugai. Kai kuriuos nusikaltimus A. Š. padarė bendrininkų grupėje, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šis teistumas jam nėra pirmas. Praeityje A. Š. teistas 5 kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė jo sąlygas. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį A. Š. pavojingumą visuomenei, susiformavusį neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, taip pat parodo, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Asmuo neįvertino praeityje jam parodyto teismo pasitikėjimo ir vėl nusikalto, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo sugebėjimo prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų bei gebėjimo jų laikytis.
12. Pataisos namuose yra gauta vykdomųjų raštų 23475,03 Eur sumai, likę atlyginti – 14031,33 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laisvėje nuteistasis oficialiai dirbęs nėra. Pats A. Š. savo nusikalstamo elgesio motyvu nurodo materialinės naudos siekimą. Pataisos namuose nuteistasis dirba su pertraukomis, ką apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip nuteistojo teigiamos darbinės motyvacijos neturėjimą. Sutiktina ir su ta aplinkybe, kad nors byloje ir yra gauta MB „G.“ pažyma dėl nuteistojo įdabinimo laisvėje, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog A. Š. lėšų pragyvenimui gali siekti gauti ir neteisėtais būdais. Atmestini ir nuteistojo skundo argumentai, kad būdamas pataisos namuose jis negali dengti turimų finansinių įsipareigojimų, kadangi iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog jam priteistus ieškinius jis dengė iš pataisos namuose gaunamo atlyginimo.
13. Taip pat būtina įvertinti nuteistojo mąstymą ir elgesį bei piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis. Analizuojant nuteistojo nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. A. Š. būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški, neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti silpnokai, jis pasirenka neadekvačias, netinkamas ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamas strategijas. Nuteistasis prisipažįsta, kad praeityje turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir teigia, kad savarankiškai išsprendė šią problemą ir jau daug metų nevartojantis, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę jis vartojo narkotines medžiagas, už ką jam buvo skirtos nuobaudos. Paskutinė nuobauda, susijusi su narkotinių medžiagų vartojimu, A. Š. buvo paskirta 2016 m. birželio 7 d. Taip pat nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje alkoholio nevartojo, tačiau 2014 m. balandžio 24 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo baustas dėl alkoholio vartojimo.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta įvertinus aktualią A. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, t. y. A. Š. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Lygtinį paleidimą taikyti asmeniu galima įvertinus visumą jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ir nustačius, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat svarbu pažymėti, kad probacija gali būti taikoma tik tuomet kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. Š. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją teismui pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl A. Š. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.