Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1455-565/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
e2A-1455-565/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18873-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Rūta Burdulienė, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
Pavilnio gyventojų bendrijos „Pilies gyvenvietė“
Atsakovas
M. N.
Trečiasis asmuo
M. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1455-565/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18873-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Pavilnio gyventojų bendrijos „Pilies gyvenvietė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Pavilnio gyventojų bendrijos „Pilies gyvenvietė“ ieškinį atsakovui M. N. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo M. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas:

1) nustatyti 1 181 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-1956-1461, kadastrinis Nr. 0101/0063:811, naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ 2016 m. balandžio 8 d. sudarytą žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovas naudotųsi 922/1181 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-34-33-32-18-19-20-­21-22-31-30-29-1, turinčia 922 kv. m. ploto, o atsakovas naudotųsi 259/1181 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „B“ ir taškais 29-30-31-22-23-24-25-26-26-28-29, turinčia 159 kv. m. ploto, bei taškais 34-16-17-18-32-33-34, turinčia 100 kv. m. ploto;

2) nustatyti 1 829 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-1956-0397, kadastrinis Nr. 0101/0063:810, naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ 2016 m. balandžio 8 d. sudarytą žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovas naudotųsi 1428/1829 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 1-14-15-2-3-4-5-6-7-8-9-13-1, turinčia 1 428 kv. m. ploto, o atsakovas naudotųsi 401/1829 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „B“ ir taškais 1-2-15-14-1, turinčia 164 kv. m. ploto, bei taškais 13-9-10-11-12-13, turinčia 237 kv. m. ploto.

Ieškovas nurodė, kad jam ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. 4400-1956-1461 ir Nr. 4400-1956-0397. Ieškovas ir atsakovas nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, todėl ieškovas prašo nustatyti naudojimosi šiais žemės sklypais tvarką pagal ieškovo pateiktus planus. Ieškovas teigia, kad jo siūloma naudojimosi žemės sklypais tvarka nereikalauja iš šalių papildomų investicijų, užtikrina patogų naudojimąsi kiekvienai šaliai tenkančia naudotis žemės sklypų dalimi, yra racionali, atitinka šalių turimas idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieškovo tikslas yra nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri užkirstų kelią patekti į atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančius žemės sklypus. Siūlomi naudojimosi tvarkos projektai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų kriterijų ir pažeidžia atsakovo interesus. Žemės sklypai yra skirti tenkinti visų aplink gyvenančių asmenų interesus: juose pakloti inžineriniai tinklai, sklypai skirti susisiekimui – patekti į žemės sklypus, pažymėtus indeksais „1“, „2“, „3“, „4“. Tenkinus ieškovo reikalavimą, patekimas į nurodytus sklypus taptų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepagrindė įrodymais būtinumo nustatyti ginčo sklypų naudojimosi tvarką pagal jo pateiktus planus. Iš dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymų, byloje esančių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką, manydamas, jog tai padės išspręsti ginčus dėl bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio turto išlaikymo, inžinerinių tinklų įrengimo, nes atsakovas, ieškovo teigimu, neprisideda prie bendro turto išlaikymo ir tinklų įrengimo, tačiau tai patvirtinantys įrodymai nepateikti. Teismo teigimu, jei atsakovas neprisideda prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ar infrastruktūros gerinimo, ieškovas turi teisę reikalauti patirtų išlaidų priteisimo iš atsakovo kaip iš bendraturčio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrindė įrodymais, jog prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarka sietina su realiu inžinierinių tinklų įrengimu, esamos teritorijos tvarkymu ir išlaikymu, atsižvelgiant į planuose nurodomų šalių naudotinų sklypų detalizaciją. Teismas pažymėjo, kad vientisoje susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoje ar rekreacinėje teritorijoje išskaidžius teritorijas į atskiras naudojimosi teritorijas, mažai tikėtina, jog bus racionaliai ir efektyviai naudojami žemės sklypai pagal jų naudojimo būdą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepagrindė įrodymais būtinumo nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką pagal jo teikiamus planus. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra racionali ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, ši tvarka sumažins konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypais tikimybę ir leis visiems bendrasavininkiams tinkamai įgyvendinti savo teises. Iš skundžiamo sprendimo motyvų galima suprasti, kad teismas nagrinėjo tik vieną aplinkybę, susijusią su ieškinio reikalavimais nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką, ją siedamas tik su inžinierinių tinklų įrengimu, esamos teritorijos tvarkymu ir išlaikymu bei atsakovo atsisakymu prisidėti finansiškai. Tačiau tokia motyvacija akivaizdžiai pažeidžia betarpiškumo principą (CPK 14 str. 1 d.), kuris nustato teismo prievolę tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Ieškovas 2016 m. spalio 4 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodė, kad atsakovas, kaip ginčo sklypų bendraturtis, nuolat reiškia nepagrįstus reikalavimus dėl darbų, vykdomų ginčo sklypuose, nors dėl tokių darbų vykdymo yra davęs rašytinį sutikimą. Toks atsakovo elgesys apsunkina ieškovo galimybes tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus prieš kitus sklypų savininkus, t. y. vykdyti ieškovui priklausančių nuotekų tinklų priežiūrą ir aptarnavimą, užbaigti jų įrengimo darbus, sutvarkyti aplinką. Papildomai ieškovas 2016 m. spalio 11 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikė atsakovo ir IĮ Sanliva, kuri ieškovo užsakymu vykdė darbus viename iš ginčo sklypų, 2016 m. spalio 5 d. el. laiškus, kuriuose atsakovas pakartotinai reikalavo iš ieškovo samdyto rangovo pateikti informaciją, o jos negavus, grasino dėl galimo sukčiavimo kreiptis į policiją, nors IĮ Sanliva savo laiške nurodė, kad dėl informacijos atsakovas turėtų kreiptis tiesiogiai į ieškovą. Teismas šių įrodymų nenagrinėjo, taip pat nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kad pats atsakovas 2014 m. vasario 17 d. raštu pasiūlė bendraturčiams atsidalinti vieną iš ginčo sklypų. Vėliau atsakovas 2015 m. rugpjūčio 10 d. raštu pasiūlė ieškovui pasinaudoti pirmumo teisę ir nupirkti iš atsakovo 0,8 aro kito žemės sklypo. Ieškovas pareiškė pageidavimą pasinaudoti pirmumo teisę ir įsigyti parduodamą žemės sklypo dalį, tuo tikslu ieškovas parengė pirkimo pardavimo sutartį, tačiau dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų pakeitus sandorio kainą (pridėjus PVM, kuris nebuvo numatytas pirminiame šalių susitarime), sandoris nebuvo sudarytas. Atsakovas, būdamas profesionaliu teisininku ir kelių žemės sklypų savininku, pasiūlymais atidalinti vieną ginčo sklypą ir parduoti dalį kito ginčo sklypo, aiškiai patvirtino, kad ginčo žemės sklypai gali būti padalinti, tuo pačiu jiems gali būti nustatyta naudojimosi tvarka. Taigi bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu. Atsakovas ir trečiasis asmuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais. Ieškovo ir atsakovo bendrai valdomas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 0101/063:811, plotas 1 181 kv. m., yra skirtas naudotis kaip pravažiavimo kelias. Tik šiuo keliu galima patekti į atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančius žemės sklypus. Rengiant detalųjį planą (iš bendros 1,57 ha teritorijos) šis sklypas buvo numatytas ir suformuotas iš karto su savo tiksline paskirtimi. Niekada tarp žemės sklypų bendraturčių (nei prieš padalinant sklypus, nei po to) nebuvo jokios diskusijos, derybų ar kalbų, jog šis sklypas galėtų būti padalintas, nustatoma kitokia nei žemės sklypo paskirtyje nustatyta, naudojimosi tvarka. Šis sklypas turi likti kaip kelias su savo pagrindine funkcija ir tikslu.Kitas bendrai ieškovo ir atsakovo valdomas žemės sklypas, unikalus Nr. 0101/0063:810, plotas 1 829 kv. m., yra skirtas naudotis kaip bendra rekreacinė teritorija (kitos daiktinės teisės – inžineriniams tinklams tiesti, juos eksploatuoti ir remontuoti). Šis sklypas taip pat yra ir buvo skirtas naudotis bendraturčiams jo neskaidant, nedalinant ir nenustatant kitokios naudojimosi tvarkos, nei yra nusistovėjusi, ir dėl kurios šalys buvo vieningai nuo pat pradžių sutarusios. Šis sklypas reikalingas, jog prieiti prie komunikacinių tinklų, kad aplink gyvenantys asmenys bendrai galėtų naudotis šia teritorija.Siūloma tvarka akivaizdžiai sukurs dar didesnį ginčą, ribos atsakovo ir trečiojo asmens galimybes naudotis jiems priklausančiomis dalimis, kadangi jos neturi tiesioginio patekimo iš išorės ir yra apsuptos privačiais sklypais. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka nebus patogi bendraturčiams ir netarnaus geresniam nuosavybės valdymui bei nepadės išvengti konfliktų ateityje.Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas netyrė aplinkybių, jog apeliantas ir atsakovas nesutaria dėl šių sklypų naudojimo, atsakovas tyčia trukdo vykdyti ginčo sklypuose bet kokius darbus, taip pat ieškovas klaidina teismą, kad atsakovas 2014 m. vasario 17 d. raštu siūlė bendraturčiams atsidalinti vieną iš ginčo sklypų, tuo neva patvirtindamas, kad ginčo sklypas gali būti padalintas ir gali būti nustatyta naudojimosi tvarka. Ieškovas neteisingai nurodo, kad atsakovas apskritai nesutinka nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarkos, be to, ieškovas per daug susiaurina naudojimosi tvarkos nustatymo principus ir prasmę.Iki ieškinio pateikimo tarp šalių nebuvo susitikimų dėl ginčo objektų valdymo ir naudojimo. Ieškovas nerodė iniciatyvos ir neinformavo apie jokius papildomus darbus, kuriuos norėtų vykdyti, nesikreipė į atsakovą su prašymais leisti atlikti kokius nors darbus. Ieškovas motyvuoja nesutarimą su atsakovu tik aplinkybe, kad atsakovas nesutiko su siūlomu naudojimosi tvarkos nustatymu pagal pateiktą planą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1 181 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-1956-1461, kadastrinis Nr. 0101/0063:811, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (toliau – taip pat ir inžinerinių tinklų koridorių žemės sklypas). Ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1 829 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-1956-0397, kadastrinis Nr. 0101/0063:810, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (toliau – taip pat ir rekreacinis žemės sklypas). Šie žemės sklypai buvo suformuoti 1,5745 ha žemės sklypą padalinus į 11 individualių namų valdos žemės sklypų ir šių sklypų viduryje esančius inžinerinių tinklų koridorių žemės sklypą ir rekreacinį žemės sklypą.

12. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.

13. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtiname Žemės naudojimo būdų turinio apraše nurodyta, kad rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypai – tai žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui, o susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypai – tai žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir vandenvietėms.

14. Pagal ieškovo pateiktą planą rekreaciniame žemės sklype atsakovui skirta naudotis dvejomis viena nuo kitos ieškovui skirta naudotis žemės sklypo dalimi atskirtomis 2,37 a ploto ir 1,64 a ploto žemės sklypo dalimis. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nepagrindė, kodėl atsakovui skiriama naudotis būtent šiomis dvejomis viena nuo kitos atskirtomis žemės sklypo dalimis ir kaip būtent ši naudojimosi tvarka išspręs tarp šalių jau kilusius ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu. Akivaizdu, kad dvi viena nuo kitos atskirtos nedidelės – 2,37 a ploto ir 1,64 a ploto, žemės sklypo dalys neleis atsakovui tinkamai naudoti šių žemės sklypo dalių pagal žemės sklypo paskirtį – rekreacijai.

14. Pagal ieškovo pateiktą planą inžinerinių tinklų koridorių žemės sklype atsakovui siūloma naudotis dvejomis viena nuo kitos ieškovui skirta naudotis žemės sklypo dalimi atskirtomis 1,59 a ploto ir 1 a ploto žemės sklypo dalimis. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nepagrindė, kodėl atsakovui skiriama naudotis būtent šiomis dvejomis viena nuo kitos atskirtomis žemės sklypo dalimis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui priklausantys inžineriniai tinklai yra tik atsakovui skirtose naudotis žemės sklypo dalyse, kad ieškovui skirtoje naudoti žemės sklypo dalyje nėra bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, kad dėl inžinerinių tinklų išsidėstymo žemės sklype ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka visiškai pašalins tarp šalių kilusius ginčus ar iki minimumo sumažins šalių nesutarimus ateityje, kad ši naudojimosi tvarka atitinka atsakovo interesus, atsižvelgiant į atsakovui nuosavybės teise priklausančius kitus žemės sklypus/kitą žemės sklypą, esančius prie inžinerinių tinklų koridorių žemės sklypo.

15. Naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymas nėra vienintelis būdas išspręsti bendraturčių nesutarimus dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos. Pvz., gali būti kreipiamasi į teismą su prašymu atlikti darbus bendrojoje dalinėje nuosavybėje be bendraturčio sutikimo. Atsižvelgiant į sprendimo 13-14 p. nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų nei dėl būtinybės nustatyti naudojimosi inžinerinių tinklų koridorių ir rekreaciniu žemės sklypais tvarką, nei dėl to, kad siūlomo nustatyti naudojimosi tvarka nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai šalinti.

16. kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė