- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-17
- Bylos Nr.
- 1-556-720/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01339-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, našlys, iš dalies darbingas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. Z. 2011 m. spalio 5 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune sudavė nukentėjusiajam V. V. vieną kartą kumščiu į kairį petį ir ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiu į kairę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam kairio žastikaulio išnirimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dalinį dantų nuskėlimą viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose, gleivinės įdrėskimą apatinėje lūpoje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamasis R. Z. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2011 m. spalio 5 d., apie 23 val., jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune kartu su dukra K. Z., gimusia 1999 04 14, jie miegojo. Staiga jis nubudo nuo triukšmo, kurį skleidė automobilio garsinis signalas ir veikiančio automobilio variklio garsas. Jis išėjo į kiemą paprašyti automobilio vairuotojo, kad šis nekeltų triukšmo. Išėjęs į kiemą, jis pamatė, kad kieme stovi iš matymo pažįstamo namo kaimyno V. V. automobilis Mercedes Benz. Automobilyje už vairo sėdėjo kaimynas, automobilyje sėdėjo dar keli žmonės. Jis priėjo prie automobilio vairuotojo durelių, pasakė vairuotojui, kad jau vėlus metas ir paprašė jį liautis triukšmauti, pasakydamas, kad „žmonės miega, visiems kitą dieną į darbus.“. Kaimynas atsakė, kad jis dingtų iš čia, atsidarė dureles, jomis stumtelėjo jį ir ketino išlipti, tačiau jis, žinodamas, kad kaimynas yra pajėgesnis ir vengdamas, kad šis išliptų ir kad jis nepatirtų žalos, prilaikė dureles ir neleido vairuotojui išlipti. Kaimynas liepė jam netrukdyti, dingti iš čia, grasino išlipti ir „nupisti tave nuo vaizdo“. Kaimynui užsidarius automobilio dureles ir langą, jis pliaukštelėjo delnu per automobilio stogą sakydamas, kad šis važiuotų iš čia. Jis, tai yra kaltinamasis, suprato, kad geruoju nesibaigs, todėl daugiau nieko kaimynui nesakė, nieko nedarė ir nuėjo namo, grįžęs išgėrė vaistų ir nuėjo miegoti. Tvirtina, kad jis V. V. nemušė, kas pastarąjį sumušė jis nežino, mano, kad nukentėjusysis nori iš jo pasipelnyti. Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi jis nukentėjusiojo nesužalojo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2011 m. spalio 5 d., apie 23 val., jis iš savo namų kartu su tuometine mergina G. T. ir jos drauge vardu M., kurios pavardės jis nežino, ėjo į jo automobilį, jis norėjo parvežti merginas namo. Jie susėdo į jo automobilį Mercedes Benz 300, jis sėdo už vairo, šalia sėdo jo tuometinė mergina G. T., o M. sėdėjo ant galinės sėdynės. Jis negalėjo išvažiuoti iš kiemo, kadangi prieš jo automobilį buvo užstatytas kito kaimyno automobilis. Jis vieną kartą paspaudė automobilio signalą, tikėdamasis, kad ateis kaimynas, kurio automobilis trukdė jam išvažiuoti ir patrauks tą automobilį, atlaisvindamas jam kelią. Tada išbėgo iš laiptinės jo kaimynas R. Z., kuris pradėjo jam priekaištauti, kad jis triukšmauja, kad jis užvedė variklį ir jam pro langą patenka dūmai, kad automobilį jis pasistatė ne prie savo laiptinės. Jis atsakė, kad tuoj išeis kaimynas, kuris užstatė jo automobilį, patrauks savo automobilį ir jis išvažiuos. Tuo metu iš laiptinės išėjo kaimynas iš 37 – ojo buto J. G., kuris patraukė savo automobilį. Nukentėjusysis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2011 m. spalio 5 d., apie 21 val., jis grįžo namo, automobilį pastatė prie namo tarp I ir II laiptinės, nes ten buvo vietos, jis pats gyvena III laiptinėje, ketino netrukus vėl išvažiuoti. Apie 23 valandą jis atėjo prie automobilio kartu su drauge G. T., kuri atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, ir Giedrės drauge, kuri atsisėdo gale, jis pats sėdo už vairo. Išvažiuoti negalėjo, nes ant pravažiavimo buvo pastatytas kaimyno automobilis Mercedes Kadangi jis negalėjo važiuoti nei pirmyn nei atgal, jis nestipriai nuspaudė garso signalą, tokiu būdu kviesdamas kaimyną, užstačiusį automobilį, išeiti. Netrukus iš II laiptinės išėjo 25 buto gyventojas R. Z. ir priėjęs liepė atidaryti langą. Kai jis atidarė langą, R. Z. pradėjo pakeltu tonu priekaištauti, kad jis automobilį pastatė ne prie savo laiptinės. Jis paaiškino, kad kitur nebuvo vietos, o ir automobilį paliko trumpam. Tada R. Z. keldamas toną pradėjo priekaištauti, kodėl jis naktį naudoja garsinį signalą, jis atsakė norįs pasikviesti automobilio savininką. Tuo metu išėjęs 37 buto gyventojas savo automobilį patraukė ir vėl grįžo į namą, o R. Z. pakeltu tonu toliau klausė, kas jam nepatinka, ar jis nenori šiame name gyventi, siūlė išlipti muštis, bandė atidaryti automobilio dureles, tačiau jos buvo užrakintos. G. T. R. Z. ramino, tačiau šis įsiaudrino ir, jam trumpam pasisukus į merginos pusę, staiga stipriai smogė kumščiu į kairį petį. Jam labai suskaudo, jis negalėjo valdyti rankos. Nepaisant to, R. Z. toliau smūgiavo jam kumščiu į kairę veido pusę, sudavė ne mažiau, kaip 10 kartų, mušdamas plūdo jį necenzūriniais žodžiais „suka, blet ,nachui, užmušiu, perpisiu“. Keikdamasis jis kumščiu sudavė ne mažiau 3 kartų į automobilio stogą bei porą smūgių į vairuotojo dureles. Kadangi jo draugė jį gynė, R. Z. apibėgęs automobilį bandė atidaryti priekines keleivio dureles, tačiau draugė užsirakino. Neatidaręs durų, R. Z. atsitraukė ir nuėjo namo, o jie liko sėdėti automobilyje ir iškvietė policiją. Šį incidentą visą laiką stebėjo 37 buto gyventojas su žmona. Jie matė, kad R. Z. jį išplūdo ir sumušė. Po sužalojimo, jis nevaldė kairio peties, jam buvo sumušta kairė veido pusė: nuskelti 2 apatiniai dantys, sumušta akis, veidas, lūpa. Atvykę policijos pareigūnai pirmiausia iškvietė GMP, jis buvo pristatytas į Raudonojo kryžiaus ligoninę, kur diagnozavo kairio peties išnirimą bei veido sumušimą, nuskeltus dantis. Jis patyrė materialinę ir moralinę žalą ir dėl apgadinto automobilio, dėl padarytų sužalojimų negali dirbti, turi nedarbingumo pažymėjimą. 2012 m. gegužės 21 d. jam į darbą paskambinusi mama papasakojo, kad apie 14.00 val., būdama balkone, pamatė, kad R. Z. su kažkokiu įtartinu asmeniu privažiavęs prie jo automobilio jį aprodinėja, vaikšto aplink automobilį, kad vyrai prie automobilio ilgą laiką kalbėjosi, vis rodydami į automobilį. Mama, pamačiusi, kad jie ilgai nenueina nuo automobilio, paprašė pasitraukti, priešingu atveju pažadėjo iškviesti policiją. R. Z. draugas jai liepė „ lįsti į savo chatą“, plūdo ją necenzūriniais žodžiais. Mama padarė kelias nuotraukas, tai pamatę vyrai supyko, šaukė ant jos. R. Z. grasina, kad taip pat parašys pareiškimą dėl tariamo priekabiavimo prie jo nepilnametės dukros, siūlė mainais, kad jis nerašytų, atsiimti pareiškimą dėl šio įvykio jis patyrė emocinį šoką, neteko darbingumo, patyrė moralinę ir materialinę žalą, turėjo finansinių išlaidų, apie keturias savaites jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl jam padarytą žalą vertina 24 030,00 Lt (1 t., b.l. 21 - 22, 23, 24). Nukentėjusysis nurodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad po šio įvykio jam buvo praskelta lūpa, jis buvo kruvinas, po kaire akimi buvo didelė mėlynė, nuskelti trijų dantų kampučiai, išniro kairysis petys, dėl ko 2014 m. kovo 27 d. buvo atlikta pakartotinė peties operacija. Paaiškino, kad prieš pusė metų iki šio įvykio, tai yra 2011 m. kovo 5 d., jam jau buvo atlikta to peties operacija, buvo dėti implantai, operacija buvo sėkminga, jokių nusiskundimų nebuvo, jis buvo fiziškai pajėgus atlikti bet kokius sunkius darbus. Tačiau po to įvykio, kada R. Z. jį sumušė, jam pradėjo išnirinėti peties sąnarys, buvo plyšusi peties sąnario lūpa, išnirimai pasikartojo dar tris kartus. Nurodė, kad tie išnirimai yra labai skausmingi, gydant išnirimus, kiekvieną kartą jam buvo duodama narkozė, kas neabejotinai kenkia sveikatai. Jį gydė apie 4 – 5 savaites, buvo dėtas peties įtvaras, langetė, todėl jis buvo priverstas išeiti iš darbo, kadangi jis tuo metu dirbo tiekėju, dirbant jam reikėdavo krauti krovinius, o sunkiai kilnoti jis negalėjo. Dėl šio įvykio jis patyrė dvasinius išgyvenimus, didžiulį skausmą, pažeminimą, sumažėjo galimybė bendrauti su kitais, jis iki šiol jaučia patologinę baimę vėl būti sumuštam, kartais bijo bendrauti su žmonėmis. Jo dantys iki šiol nesutvarkyti, kadangi tai daug kainuoja. Parodė, kad iki šio įvykio jis su R. Z. jokių konfliktų neturėjo, jie nebuvo pažįstami. Parodė, kad įvykio metu R. Z. sudavė jam apie dešimt smūgių visur, kur papuolė, antrasis smūgis buvo į petį, pajuto, kad peties sąnarys išniro, į veidą ir į petį smogė ne mažiau, kaip po du smūgius, buvo smūgių lavina, įvykio metu buvo suplėšytas jo megztinis. Nurodė, kad žino, jog R. Z. yra buvęs bokso sporto meistras, jo smūgiai buvo stiprūs. Reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš R. Z. 811,06 Lt nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir 60 000,00 Lt neturtinės žalos.
Liudytoja G. T. parodė, kad 2011 m. spalio mėnesį ji buvo V. V., su kuriuo tuo metu draugavo, namuose kartu su savo drauge M. S.. Jie žiūrėjo filmą, vakarojo, o apie 22 – 23 val. jie išėjo į lauką ir pamatė, kad V. V. automobilis buvo užstatytas, priešais stovėjo juodos spalvos Mercedes Benz. Jie susėdo į automobilį, V. V. sėdo už vairo, ji atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o Mingailė atsisėdo galinėje automobilio sėdynėje. Liudytoja pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2011 m. spalio pradžioje ji ir M. S. svečiavosi pas Vygydijų V. B. g. 7 - 47, Kaune. Apie 23 val. visi išėjo į kiemą ir įsėdo į V. V. automobilį. Ji atsisėdo priekyje, Vygydijus už vairo, Mingailė atsisėdo gale. Jiems išvažiuoti trukdė užstatytas automobilis, Vygydijus vieną kartą paspaudė garso signalą ir laukė, kol ateis patraukti mašinos. Kas patraukė mašiną, ji nepastebėjo, prie praverto draugo automobilio lango iš dešinės atėjęs vyras pradėjo vartoti keiksmažodžius, necenzūriniais žodžiais įžeidinėti Vygydijų, kad triukšmauja ir jam trukdo. Vygydijus bandė jį nuraminti, padėkojo, kad patraukė automobilį, tačiau vyras pasakė, kad ne jis patraukė automobilį, kad tai visai ne jo mašina ir sudavė Vygydijui smūgius pro pravertą langą: 3 - 4 smūgius į veidą, į ranką, kairį petį. Vygydijus norėjo aiškintis, tačiau jį sužalojo taip, kad jis nevaldė rankos, kuri buvo operuota. Kai Vygydijus negalėjo išlipti iš automobilio dėl sumuštos rankos, sekė eilė smūgių jam į galvą, veidą. Vyras, pamatęs, kad Vygydijus negali valdyti rankos, mušė stipriau. Ji su drauge bandė vyriškį raminti žodžiais, kai jis agresyviai į jas pasižiūrėjo, jos užrakino mašinos duris, o vyriškis išdaužė langą. Pamatęs, kad nebegalės nieko padaryti, piktas nuėjo, o jos iškvietė policiją. Vygydijus sakė, kad tas vyriškis - jo mamos buvęs klasiokas. Vyriškis jis galėjo būti apsvaigęs, jis turėjo Vygydijų pažinti, nes sakė žinąs, kur jis gyvena ir daugiau nestatys ten mašinos. Automobilio vyriškis nedaužė, jis bandė belsti, kad atidarytų. Vyriškis buvo sportiško sudėjimo, apie 40 - 50 metų amžiaus (1 t., b. l. 71 - 73). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuo įvykio praėjo apie trys metai ir ji tiksliai aplinkybių neprisimena, duodama parodymus ji viską gerai atsiminė. Parodė, kad V. V. iki smūgių sudavimo norėjo išlipti iš automobilio ir nuraminti kaimyną, po smūgių jis negalėjo atidaryti durelių nes saugojo sumuštą ranką. Kaimynas daužė į vairuotojo vietos automobilio langą, ar daužė į jos langą neprisimena.
Liudytoja M. S. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2011 m. spalio 5 d. ji su G. T. svečiavosi pas V. (duomenys neskelbtini), Kaune. Apie 23 val. visi išėję pamatė, kad V. automobilis Merssedes Benz užstatytas. Atsirakinę automobilį, įsėdo. Ji atsisėdo gale už keleivio sėdynės, priekyje - G. T., prie vairo - V. V.. Ji prasivėrė automobilinio galinį langą, o Vygydijus tuo metu vieną kartą paspaudė garsinį signalą, pastebėjusi, kad pro antro aukšto langą žiūri vyriškis, jam pamojo, pamaniusi, kad tai jis užstatė V. mašiną. Matė, kaip vyriškis nusileido laiptais, tuo metu V. prasidarė savo langą. Kai vyriškis priėjo prie mašinos, V. paklausė, ar tai jo mašina ir ar gali ją patraukti. Vyriškis pasakęs „kokia mano mašina, kokiu laiku signalini man po langais, kai gyvensi šios laiptinės I aukšte, tada ir statyk čia mašiną, pro prasukto lango tarpą kumščiais trenkė du kartus V.. Po antro smūgio V. pasakė, kad nejaučia rankos, kad išsuko petį, po to sekė ne mažiau 10 smūgių, kliuvo į ranką, veidą. Kai G. T. pasakė, ar jis gali sustoti, ką daro, vyriškis pradėjo eiti pro mašinos priekį link keleivio pusės durelių. Kol jis ėjo, jos spėjo užsirakinti, vyriškis apsisukęs grįžo link vairuotojų pusės durelių, o Giedrei pasakė, kad jei ji dar čia pasirodys, nuraus galvą. Vyriškis labai rėkė, kokius necenzūrinius žodžius sakė, ji neatkartos. Jis vadino V. necenzūriniais žodžiais. Po šio įvykio jie iškvietė policiją automobilyje sėdėjo užsirakinę. V. buvo išnarinta ranka, pamušta akis, nuskelti keli dantys. Vyriškis atrodė kaip apsvaigęs, tačiau alkoholio kvapo ji neužuodė, jis daužė automobilio priekines dureles, norėdamas, kad jie atidarytų. Jai buvo šokas, pirmą kartą gyvenime ji matė tokią situaciją. Vyriškio nepažįsta, nes buvo tamsu, jis buvo apsirengęs raudona striuke su gobtuvu. V. minėjo, kad jis jo mamos klasiokas (1 t., b. l. 66, 76 - 78). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad V. V. buvo nuskelti keli priekiniai dantys, jis pats juos parodė. Parodė, kad kaltinamasis daužė į vairuotojo pusės duris ir durų stiklą, kuris buvo pusiau atidarytas. V. V. mėgino stiklą uždaryti, bet nesuspėjo. Jis norėjo išlipti, mėgino atidaryti duris, bet kaltinamasis neleido jų atidaryti, tada trenkė ranka.
Liudytoja M. J. K. parodė, kad 2011 m. spalio 5 d., apie 22 val., ji jau miegojo, kada išgirdo triukšmą, automobilio variklio burzgimą, garso signalą. Ji atsibudo, priėjo prie lango, pamatė prie įėjimo į laiptinę stovintį automobilį, tai buvo jos kaimyno – nukentėjusiojo automobilis. Jai priėjus prie lango, pamatė atidarytas minėto automobilio dureles, šalia stovėjo kitas jos kaimynas R. Z., kaip ji suprato, jis atėjo nuraminti triukšmadario. Pažiūrėjusi ji pamatė, kaip V. V. durelėmis jį pastūmė. Ji pamanė, kad triukšmas nurims ir nuėjo nuo lango. Kaimyną R. Z. apibūdina kaip pareigingą, tvarkingą ir paslaugų kaimyną.
Liudytojas J. G. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2011 m spalio pradžioje, apie 22.30 val., jis savo automobiliu „Mercedes“ kieme užstatė kaimyno V. V. automobilį, todėl šis negalėjo išvažiuoti. Išgirdęs pyptelėjimą, jis pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad vairuotojas nori išvažiuoti, Jis nusileido į kiemą, paskui jį laiptais lipo kaimynas, gyvenantis antrame aukšte, jo vardo ir pavardės nežino. Atsisėdęs į savo automobilį pamatė, kad kaimynas bando įsiveržti į V. V. automobilį, lupa vairuotojo dureles. Kol ieškojo, kur pasistatyti automobilį, įvykio nematė, kai ėjo namo V. V. ir jo dvi draugės jau buvo išsikvietę policiją. Parodė, kad kaimynas, kuris gyvena antrame aukšte, kairėje pusėje yra konfliktiškas, dažnai pykstasi su kitais kaimynais (1 t., b. l. 65). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad grįžęs į kiemą pamatė, kad nukentėjusysis buvo susinervinęs, sakė, kad kažką rankai padarė, suprato, kad kažką rankai padarė būtent R. Z.. Ką padarė rankai jis neklausė.
Liudytoja K. E. Z. nurodė, kad ji yra R. Z. duktė, jie gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, parodė, kad 2012 m. rudenį, tikslios dienos nežino, apie 21 val. ji atsigulė miegoti savo kambaryje, kurio langai atsisukę į kiemą, apie 24 val. ji išgirdo triukšmą lauke, paprašė nueiti į kiemą pažiūrėti, kas vyko. Buvo keli automobilio garso signalai, kažkas spaudė automobilio akseleratorių, trenkė durelėmis. Ji paprašė tėvo nueiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Pro langą ji matė, kaip jos tėvas įkišęs galvą pro automobilio durelių stiklą, kalbėjosi su automobilio vairuotoju, o kai jis ištraukė galvą – vairuotojas atidarydamas dureles trenkė jos tėvui. Tada jos tėvas stūmė dureles atgal, norėjo jas uždaryti nustūmė nuo savęs ir nuėjo namo. Grįžęs tėvas gėrė vaistus ir nuėjo miegoti. Nurodė, kad buvo šaltas laikas, langai buvo uždaryti, ji žiūrėjo į kiemą pro uždarytą langą. Kad jos tėvas būtų daužęs automobilį ji nematė. Įvykio metu į kiemą išėjo kaimynai vyras iš penkto aukšto ir moteris iš ketvirto aukšto, jų vardų ji nežino. Jie abu patraukė kiekvienas savo automobilius nuo laiptinės. Parodė, kad automobilyje, kuris kėlė triukšmą, buvo daug žmonių, jie ten vaikščiojo, atsistojo, atsisėdo, automobilis judėjo. Nurodė, kad jos tėvas yra paslaugus ramus, jis geria vaistus nuo nervų, dėl sporto, jam kartais skauda galvą.
Ekspertė Zofija Makšimaitė parodė, kad ji 2011 m. spalio 10 d surašė specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo V. V. sveikatos sutrikdymo, kurią atliko pagal pateiktus medicininius dokumentus ir atlikusi nukentėjusiojo kūno apžiūrą. Apžiūros metu nustatė, kad tiriamajam buvo savaiminiai peties sąnario išnirimai, esant savaiminiam išnirimui jis buvo stacionarizuojamas operaciniam gydymui, tokie išnirimai buvo penki. Konservatyvus gydymas nedavė jokio rezultato, todėl savaiminis išnirimas operacijos metu buvo likviduotas, nurodė, kad tokie sutvirtinimai lieka visam laiku, ji gali tai patvirtinti. Parodė, kad galėjo būti, kad dėl įvykio atsirado išnirimas, be to, tiriamajam buvo nuskelti trijų dantų kampučiai, jie galėjo būti padaryti šio įvykio metu, kadangi buvo rasti burnos gleivinės sužalojimai, rastas įdrėskimas, kas atitiko dantų nuskėlimą. Mano, kad antroji nukentėjusiojo peties sąnario operacija buvo ryšium su tuo įvykiu. Parodė, kad atlikdama nukentėjusiojo apžiūrą negalėjo pastebėti kraujosruvų, kadangi jo ranka buvo įtvare, kurio nenuėmė. Remiantis medicininiais dokumentais ji nustatė, kad petis išniro dėl smūgio. Konstatavo, kad šie sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui, griuvimui ir atsitrenkimui, jie būdingi tiesioginiam trauminiam poveikiui.
Ekspertas Sigitas Simanauskas parodė, kad ekspertų komisija, tame tarpe ir jis, atliko pakartotiną kaltinamojo R. Z. teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizę, jos metu nustatė, kad R. Z. jis intensyviai sportavo boksą, turėjo daug traumų, 9 metus jis dirbo naru – gelbėtoju, o prieš penkis metus avarijos metu jis patyrė didelę galvos traumą. Jam konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, kuris įvykio metu netrukdė ir dabar netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jis tris kartus buvo gydytas Kauno psichiatrijos ligoninėje, diagnozė nepasikeitė, paskutinį kartą papildyta organine depresija pagal disponuojančius faktorius. Parodė, kad iš kaltinamojo kalbos teisiamojo posėdžio metu matosi, jog yra tam tikri sutrikimai, predisponuojantys faktoriai: traumos, kai intensyviai sportavo boksą, devynis metus dirbo naru – gelbėtoju detoksikacijos sąlygomis, galvos trauma prieš penkis metus avarijos metu. Nurodė, kad po tokiu traumų ilgalaikėje perspektyvioje asmens elgesys keičiasi, atsiranda impulsyvus elgesys, kalbos sutrikimai. Galimi miego, emocijų sferos sutrikimai, stebima vidinė įtampa, nerimastingumas, nepastovus, jis tris kartus buvo gydomas psichiatrijos įstaigoje, jam buvo skiriami medikamentai, esant tokiems sutrikimams atsiranda impulsyvumas, agresija.
2011 10 07 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad V. V. pareiškime nurodė, kad 2011 10 05, apie 23 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune šio namo gyventojas R. Z. išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, smogė vieną kartą kumščiu jam į kairį petį ir apie 10 smūgių į kairę veido pusę, kumščių trenkė ne mažiau kaip tris kartus į automobilį ir du kartus į vairuotojo dureles, Raudonojo Kryžiaus ligoninėje jam diagnozavo kairiojo peties išnirimą, veido sumušimą ir dantų nuskilimą (1 t., b.l. 17).
2011 10 07 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini), Kaune, nubraižyta įvykio vietos schema (1 t., b.l. 18 – 20).
2012 01 03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2758/11(02) patvirtina, kad V. V. konstatuotas kairio žastikaulio išnirimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pereinančios į kairį skruostą, dalinio dantų nuskėlimo viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje, gleivinės įdrėskimo apatinėje lūpoje, padarytų trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, jo sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., b. 48 - 49).
2012 05 31 Akistatos protokolas patvirtina, kad akistatos tarp įtariamojo R. Z. ir nukentėjusiojo V. V. metu nukentėjusysis V. V. patvirtino, jog konflikto iniciatorius buvo R. Z., kad jis, stovėdamas kovinėje pozoje, siūlė išlipti iš automobilio pasiaiškinti, kad jam sėdint automobilyje, smogė kumščiu apie 10 kartų į petį, veidą, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, bandė atidaryti keleivio pusės priekines dureles, kad jis R. Z. negrasino ir jo automobilio durelėmis nestūmė. Įtariamasis R. Z. nesutiko su nukentėjusiojo parodymais, teigdamas, kad nenorėdamas konfliktuoti, automobilio durelių atidaryti nebandė, kai mandagiai paprašė automobilio vairuotojo netriukšmauti, šis trenkė jam automobilio durelėmis, grasino, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Jis nukentėjusiajam iš automobilio išlipti nesiūlė, tiesiog padaužė delnu automobilio stogą ir laikė duris, kad šis iš automobilio neišliptų, liepė jam važiuoti iš kiemo, smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Prieštaravimų įtariamojo R. Z. ir nukentėjusiojo V. V. parodymuose akistatos metu pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 84 - 85).
2012 01 24 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-68/2012 patvirtina, kad R. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu 2011 m. spalio 5 d. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Tyrimo metu R. Z. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, duoti objektyvių paaiškinimų, stoti prieš teismą. 2011 m. spalio mėnesį, tai yra nusikalstamo sveikos padarymo metu, bei tyrimo metu jis R. Z. galėjo pilnai ir šiuo metu gali pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. Z. skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga. R. Z. skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., b.l. 141 – 143).
2013 12 17 – 2014 m. 01 15 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-457/2013 patvirtina, kad šiuo metu R. Z. konstatuojami psichikos sutrikimai – organinis asmenybės sutrikimas ir organinė depresija. R. Z. gali dalyvauti teismo posėdžiuose. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2011 10 05) R. Z. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas. R. Z. galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu R. Z. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. Z. skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (2 t., b.l. 98 – 100).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis R. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. spalio 5 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kauno m., elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų, matant M. S. ir G. T., nepadoriais žodžiais išplūdo V. V., sudavė nukentėjusiajam V. V. sudavė kumščiu smūgį į kairį petį, ne mažiau 10 smūgių į kairę veido pusę, dėl kairio žastikaulio išnirimo, poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose, dalinio dantų nuskėlimo viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose, gleivinės įdrėskimo apatinėje lūpoje nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, daužė nukentėjusiojo automobilio „Mercedes Benz“ stogą, vairuotojo dureles,
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį ar svetimą turtą buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai.
Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.
Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – jo chuliganiškos paskatos.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis V. V. buvo sumuštas R. Z., kai pastarasis, išgirdęs automobilio garsinį signalą ir variklio burzgimą, nuėjo prie automobilio, norėdamas, kad būtų nutrauktas automobilio keliamas triukšmas, kadangi jau buvo apie 23 valanda ir jis bei jo nepilnametė duktė K. Z. jau buvo atsigulę, o duktė jau miegojo. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. V. nulėmė ne chuliganiškos paskatos, bet pyktis, kilęs išgirdus automobilio skleidžiamą triukšmą po langais. Konstatuoti, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus nulėmė chuliganiškos paskatos nėra pagrindo, kadangi jei nebūtų buvę automobilio signalo ir variklio triukšmo, kaltinamasis nebūtų atėjęs iš savo namų į kiemą ir smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį dėl tuo metu kilusio pykčio, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo smurtą nulėmė siekimas sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį bei pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius.
Pažymėtina, kad kaltinamajam R. Z. dėl praeityje patirtų traumų ir avarijos konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, kas galėjo turėti įtakos neadekvačiai kaltinamojo reakcijai į garso dirgiklį kieme, nors kaltinamasis yra pakaltinamas. Vien faktas, kad kaltinamasis R. Z. smurto veiksmus atliko viešojoje vietoje, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar jis veikė dėl chuliganiškų paskatų, todėl kaltinamojo R. Z. veika perkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Nors kaltinamasis R. Z. savo kaltės nepripažino, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo V. V., liudytojų G. T., M. S. parodymai patvirtina kaltinamojo kaltę. Nukentėjusysis V. V. tiek policijos komisariatui pateiktame pareiškime, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus ir tvirtina, kad kaltinamasis R. Z. išplūdo jį necenzūriniais žodžiais ir smogė kumščiu jam pro atidarytą automobilio langą vieną kartą į kairį petį ir apie dešimt smūgių į kairę veido pusę ir pečius, kiek pasiekė pro automobilio langą. Dėl šio sužalojimo jam išniro kairės rankos petis, dėl kurio išnirimų praeityje jis buvo turėjęs problemų, tačiau 2011 m. kovo mėnesį atlikus operaciją, buvo sudėti implantai ir petis buvo visiškai išgydytas. Iki įvykio jis buvo visiškai fiziškai pajėgus, jis galėjo dirbti fizinius darbus. Po to, kai R. Z. jį sumušė, kairysis petis buvo išniręs tris kartus, o 2014 m. kovo mėnesį teko vėl daryti kairio peties operaciją. Po R. Z. smūgių jam buvo nuskelti trys dantys, jis nuskeltus dantis parodė kartu su juo automobilyje sėdėjusioms merginoms, rodė ir gydytojui. Liudytojos G. T. ir M. S. bijojo kaltinamojo keršto, todėl buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo. Abi liudytojos patvirtino, kad R. Z. priėjo prie automobilio, kuriame jos ir nukentėjusysis sėdėjo ir laukė, kol kaimynas ateis ir patrauks automobilį, ėmė priekaištauti, kad nukentėjusysis signalizuoja po jo langais ir trukdo miegoti, tada smogė kumščiu V. V. kumščiu į petį ir apie dešimt kartų smogė nukentėjusiajam į veidą, ranką, kairį petį, plūdo V. V. necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiojo V. V. ir liudytojų G. T. ir M. S. parodymai nuoseklūs, jų visų parodymai iš esmės visiškai sutampa, todėl abejoti jų teisingumu nėra pagrindo.
Liudytoja M. J. K. parodė, kad ji pro langą matė prie automobilio stovintį R. Z., stovėjusį prie vairuotojo durelių, tačiau ji nematė, kad pastarasis būtų sudavęs smūgius automobilyje sėdinčiam kaimynui, toliau ji nežiūrėjo ir nuėjo miegoti. Liudytoja nematė incidento pradžios, jos teiginys, kad nukentėjusysis durelėmis nustūmė R. Z. kelia abejonę, kadangi dar ikiteisminio tyrimo metu R. Z. atnešė šios liudytojos raštu surašytą paaiškinimą. Tiek nukentėjusysis tiek su juo automobilyje buvusios liudytojos G. T. ir M. S. parodė, kad R. Z. beldė į automobilio dureles ir reikalavo jas atidaryti, tačiau nukentėjusysis jų neatidarė, atidaręs langą paaiškino, kad jis laukia, jog kitas kaimynas patrauktų automobilį, tada kaltinamasis smogė pro pravirą langą. Pažymėtina, kad liudytoja Marijona J. K. yra senyvo amžiaus, gimusi 1936 m., ji gyvena trečiame namo aukšte, įvykis buvo vėlų spalio 5 d. vakarą – apie 23 valandą, todėl yra pagrindas manyti, kad liudytoja tiesiog galėjo tiksliai neįžiūrėti kas vyksta gatvėje prie namo, todėl remtis jos parodymais nėra pagrindo.
Liudytoja K. E. Z. parodė, kad ji matė, kaip nuėjusiam prie automobilio jos tėvui vairuotojas trenkė durelėmis, tačiau pažymėtina, kad ji yra nepilnametė kaltinamojo duktė, jos parodymai yra šališki. Ji ne iš karto matė, kas vyko prie automobilio, be to, nukentėjusysis V. V. ir liudytojos G. T. ir M. S. parodė, kad R. Z. beldė į automobilio dureles ir reikalavo jas atidaryti, tačiau nukentėjusysis jų neatidarė, atidaręs langą paaiškino, kad jis laukia, jog kitas kaimynas patrauktų automobilį, tada kaltinamasis smogė pro pravirą langą. Liudytoja Kornelija E. Z. parodė, kad įvykis buvo 2012 m. rudenį, nors iš tiesų įvykis buvo 2011 metais, jos liudijimas kelia abejones, todėl remtis jos parodymais nėra pagrindo.
Ištirtų įrodymu visetu – nukentėjusiojo V. V., liudytojų G. T. ir M. S. parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais – ekspertizių aktais ir ekspertų parodymais dėl nukentėjusiajam V. V. padarytų sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo laipsnio, nustatyta kad kaltinamasis R. Z. 2011 m. spalio 5 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, sudavė nukentėjusiajam V. V. kumščiu vieną kartą į kairį petį ir ne mažiau kaip 10 smūgių į kairę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam kairio žastikaulio išnirimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dalinį dantų nuskėlimą viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose, gleivinės įdrėskimą apatinėje lūpoje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 329,00 Lt nukentėjusiojo V. V. gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo tyčiniais veiksmais, sužalojimas yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamojo R. Z. veiksmais, ieškinys pagrįstas pateiktais dokumentais (1 t., b.l. 54 – 57), todėl visiškai tenkintinas.
Nukentėjusysis V. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 811,06 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 60 000,00 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos.
Nukentėjusysis nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu jam buvo nuskelti du dantys, kurių atstatymas kainuos po 350,00 litų už kiekvieną. Be to, jam buvo atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, kurio kaina 20,00 Lt., be to, dėl patirto rankos sužalojimo jam teko pirkti naują megztinį, kurs kainavo 59,90 Lt, dėl patirtų sužalojimų pirktų vaistai kainavo 31,16 Lt, pateikė rašytinius įrodymus (1 t., b.l. 27 – 36). Kaltinamasis padarė nusikaltimą, jo pasekmės, tame tarpe ir žalos atsiradimas, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusios su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl ieškinys dėl patirtos turtinės žalos tenkintinas. Tačiau, kadangi nukentėjusysis į turtinės žalos kainą įskaičiavo galimai būsimas dantų atstatymo išlaidas – 700,00 litų, kurių jis nepatyrė ir nepateikė jokių įrodymų, kad būtent tiek kainuos dantų atstatymas, ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
Nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo R. Z. veiksmų, jis patyrė didžiulį fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, nesaugumo jausmą jam teko daryti peties sąnario operaciją, , skirtas reabilitacinis gydymas, kineziterapija, skirti vaistai nuo skausmo. Jis buvo nedarbingas ir dėl sužalotos rankos negalėjo pats savimi tinkamai pasirūpinti. Be to, dėl šio sužalojimo jis prarado darbą, susirasti naują darbą galimybės buvo labai ribotos, kadangi jis negalėjo dirbti darbo, susijusio su daiktų kilnojimu, negali atlikti didelių fizinių krūvių, negali apkrauti peties, medikai visiško pasveikimo neprognozuoja. Jis tapo finansiškai priklausomas nuo mamos, kas žemina jo garbę ir orumą, todėl prašo ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinti visiškai.
Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, taip pat į tai, kad. nukentėjusysis gydomas iki šiol, bet svarbiausiai, kad šis sužalojimas sukėlė tokius dvasinius išgyvenimus, kad jis ilgai buvo gydomas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra našlys, netekęs darbingumo, nedirba ir vienas augina nepilnametę dukterį. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina išvada, kad pareikštas 60 000,00 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai. Nusikaltimo pasekmės – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesiogiai susijusios su nusikalstama kaltinamojo veika, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, yra mažintinas.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.
Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra netekęs darbingumo, nedirba,, našlys, vienas augina ir išlaiko nepilnametę dukterį, teisiamas pirmą kartą, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
R. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 6 dalies 2 punktas).
Patenkinti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo R. Z. 329,00 Lt (tris šimtus dvidešimt devynis litus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos valstybinės ligonių kasos naudai.
Patenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. Z. 111,06 Lt (vieną šimtą vienuolika litų ir 6 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiojo naudai. Kitoje dalyje ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos padarymo atmesti, kaip nepagrįstą.
Patenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. Z. 6 000,00 Lt (šešis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai. Kitą civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo dalį atmesti.
nukentėjusiojo V. V. gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiojo P. N. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turtinės žalos ir 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.