- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-08-11
- Bylos Nr.
- 2A-1258-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- R., R. N.
- Ieškovas
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271-199/2009 pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovei R. N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“, AB 2008 05 10 pateiktu teismui ieškiniu (b.l.3-5) prašė priteisti solidariai iš atsakovų Ž. N. ir R. N. 60663,94 Lt skolą ir palūkanas, iš atsakovo Ž. N. 1047,80 Lt skolą su palūkanomis, bei bylinėjimosi išlaidas.
2008 10 06 sprendimu už akių Kauno miesto apylinkės teismas priteisė ieškovui iš atsakovo Ž. N. 60663,94 Lt ir 1047,80 Lt skolas, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas: 1852 Lt žyminį mokestį ir 703 Lt išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas po sprendimo už akių atsakovo Ž. N. atžvilgiu priėmimo patikslino savo reikalavimus ir patikslintu ieškiniu (b.l. 83-85) prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 60663,94 Lt skolos, 7 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos 58415,19 Lt, skaičiuojant nuo 2008-04-15, t. y. nuo paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito bankui grąžinimo dienos, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1852 Lt žyminio mokesčio ir 703 Lt už skelbimus spaudoje. Ieškovas nurodė, kad AB bankas „Hansabankas“, Ž. N. ir R. N. 2007-03-06 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021535-VA, pagal kurią bankas suteikė 64000 Lt kreditą gaunant 7 proc. dydžio metines palūkanas. Kreditas turėjo būti grąžintas 2012-02-22. 2007-03-06 bankas pervedė 64000 Lt į Ž. N. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį skolininkai kreditą turėjo grąžinti dalimis, mokėjimo terminai ir grąžinamos kredito dalys buvo nurodytos grafike (sutarties priedas Nr. 1). Šalys susitarė, kad suėjus kredito dalies, palūkanų mokėjimo terminams, bankas 1267,12 Lt įmoką automatiškai nurašo nuo klientų sąskaitos (kiekvieno mėnesio 22 dieną). Pagal sutarties 7.1 p. kredito gavėjai privalo užtikrinti, kad suėjus mėnesinio mokėjimo terminui sąskaitoje būtų visa reikiama lėšų suma mėnesiniam mokėjimui nurašyti. Tokiu būdu buvo mokoma iki 2007-09-04. Suėjus kito mokėjimo terminui 2007-10-22 skolininkų sąskaitoje nebuvo reikiamo kiekio piniginių lėšų, todėl bankas negalėjo jų nurašyti ir padengti kredito dalį. Apie susidariusią situaciją informavo skolininkus ir ragino tinkamai vykdyti savo prievoles, taip pat perspėjo apie sutarties nevykdymo pasekmes. Skolininkai į pretenzijas neatsakė ir nesiėmė jokių veiksmų įsiskolinimui padengti. Tokiu būdu skolininkai neįvykdė savo įsipareigojimų bankui pagal sutartis ir pažeidė CK 6.200 str., 6.205 str., 6.873 str. 1 d. reikalavimus. Aplinkybėms nepasikeitus ieškovas nutraukė kredito sutartis ir pareikalavo iki 2008-04-12 grąžinti kreditus, priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Tačiau skolininkai kreditų negrąžino, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Pagal vartojimo kredito sutarties Nr. 07-021535-VA 5.1 p., skolininkai privalo bankui mokėti 7 proc. dydžio metines palūkanas už paimtą ir negrąžintą kreditą, kurios yra skaičiuojamos ir mokamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Skolos dydis su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais 2008-04-15 sudarė 60663,94 Lt. Nors Kauno miesto apylinkės teismas 2008-10-06 sprendimu už akių priteisė iš Ž. N. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021535-VA 60663,94 Lt skolą, palūkanas, visas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas, nepateikė vykdyti vykdomojo rašto pagal minėtą sprendimą už akių. Dėl šios priežasties ieškinį teikė vadovaujantis CK 6.6 str. 4 d., kurio pagrindu bankas gali reikšti ieškinius tiek abiems skolininkams, tiek kiekvienam atskirai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atsakovės R. N. atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 114-119). Teismas nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-47-0237/2008, santuoka tarp Ž. N. bei atsakovės R. N. yra nutraukta įsiteisėjusiu 2008-01-07 teismo sprendimu, todėl jų bendro turto neliko, ir jų solidarioji atsakomybė jau negalima, o jie sutarė ir nustatė santuokos nutraukimo sutartyje, kuri yra patvirtinta galiojančiu teismo sprendimu, kad teisės, pareigos ir atsakomybė pagal 2007-03-06 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021535-VA pereina vienam Ž. N.. Pagal LR CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir juridiniams asmenims, t. y. ieškovui, be to, nustatytos aplinkybės įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš naujo nenustatinėjamos, o ieškovo teisės kaip kreditoriaus, ir kaip asmens dėl kurio teisių nuspręsta šiuo sprendimu, nėra pažeistos, nes yra įvykdytos visos sąlygos numatytos LR CK 3.126 str.1 d., 2 d. Be to teismas nurodė, kad ieškovo naudai iš Ž. N. yra priteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-06 sprendimu priimtu už akių įsiskolinimas su delspinigiais bei palūkanomis pagal 2007-03-06 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021535-VA, todėl tuo atveju, jeigu ta pati skola su delspinigiais bei palūkanomis pagal tą pačią vartojimo kredito sutartį būtų priteista iš atsakovės antrą kartą, tai ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 126-128) ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patikslintą ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka dėl šių motyvų:
1. Solidarumo principas suteikia kreditoriui pasirinkimo teisę, kuriam iš bendraskolių reikšti ieškinį dėl visos prievolės ar jos dalies įvykdymo. Be to, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, kreditorius nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl teismo argumentas dėl skolos dvigubo priteisimo yra nepagrįstas, iškreipia solidarumo principą ir atima iš kreditoriaus reikalavimo į skolininkus pasirinkimo teisę, pažeidžia įstatymu saugomus kreditoriaus interesus.
2. Sutuoktiniai nutraukiant santuoką pasirašė dvišalę santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje šalys, t.y. sutuoktiniai, tarpusavyje susitarė, kas ir kaip mokės pagal kredito sutartį. Toks sutuoktinių susitarimas iš esmės neprieštarauja banko (kreditoriaus) interesams. Bankas nėra šio sandorio šalis, todėl ir pareigos laikytis šios sutarties taip pat neturi. Tačiau teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ir santuokos nutraukimo automatiškai nepanaikina sutuoktinių solidariosios prievolės. CK 3.59 str. numato, kad nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidariosios prievolės be kreditoriaus sutikimo nedalijamos, ir buvę sutuoktiniai kreditoriui nesutikus lieka bendraskoliai. Skolininkai nesikreipė į banką su prašymu leisti perkelti skolą, ir bankas tokio sutikimo nedavė (CK 6.116 str. 1 d). Priešingai, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.4 p. šalys nurodė, kad šia sutartimi nebus pažeistos jokių trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ieškovo nuomone, Raseinių rajono apylinkės teismas, patvirtinęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nustatė buvusiems sutuoktiniams ir bendraskoliams galimybę vienas kitam pareikšti atgręžtinį reikalavimą, jeigu kuris nors iš jų įvykdytų visą prievolę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 136-137) atsakovė R. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ji nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantas iš esmės remiasi CK šeštosios knygos normomis, kai tuo tarpu ginčas pagrindinai turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK trečiosios knygos normomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio Ž. N. bendraskoliais ir netaikė solidariosios atsakomybės principo, nes ieškinio pareiškimo metu santuoka jau buvo nutraukta. Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-01-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-47-0237/2008 patvirtina atsakovės ir Ž. N. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 2.3 p. numatė, jog visos teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusi su 2007-03-06 vartojimo kredito sutartimi Nr.07-021535-VA, sudaryta tarp AB „Hansabankas“ ir R. N. bei Ž. N., po santuokos nutraukimo pereina Ž. N.. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui sutuoktinių solidariosios atsakomybės nebeliko.
2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčytinai buvo įrodyta, kad apie atsakovės ir Ž. N. santuokos nutraukimo bylos iškėlimą kreditoriui - „Swedbank“, AB buvo tinkamai pranešta. Šio fakto neneigia ir apeliantas. Dar daugiau, apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad atsakovės ir Ž. N. susitarimas, kas ir kaip mokės pagal kredito sutartį iš esmės neprieštarauja banko (kreditoriaus) interesams. Tokiu būdu, bankui (kreditoriui) buvo žinoma, kam po santuokos nutraukimo pereina finansiniai įsipareigojimai pagal vartojimo sutartį. Kreditorius sutiko, kad visi finansiniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo pereitų Ž. N., nes, turėdamas pakankamai informacijos, jokių prieštaravimų nepareiškė ir kaip numatyta LR CK 3.126 str., kaip tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, į bylą neįstojo. Be to, apelianto reikalavimai yra visiškai patenkinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9588-199/2008, priteisiant iš Ž. N. banko naudai skolą, kilusią iš vartojamosios kredito sutarties Nr.07-021535-VA, ir palūkanas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeisti apelianto interesai.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų pareigą (CK 6.6 str. 4 d.), dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
Ieškovas 2007 03 06 Vartojimo kredito sutartimi Nr. 07-021535-VA atsakovams Ž. N. ir R. N. suteikė 64000 Lt vartojimo kreditą (b.l.7-9). Šia sutartimi atsakovai solidariai įsipareigojo kredito davėjui – bankui grąžinti visą kreditą dalimis, o taip pat mokėti palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei padengti bankui visus nuostolius, susidariusius dėl to, kad kredito gavėjai ar vienas iš jų nevykdė ar vykdė netinkamai sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Todėl ieškovas pagrįstai reikalauja, kad atsakovė grąžintų 60663,94 Lt skolą su palūkanomis, net jei ši skola jau yra priteista iš atsakovo Ž. N.. Tokią teisę ieškovui nustato CK 6.6 str. 4 d., numačiusi, kad kai skolininkų pareiga solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, o taip pat CK 6.14 str. 3 d., nustačiusi, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams.
Atsakovė R. N., nesutikdama su ieškovo reikalavimais, nurodo, jog ieškinio pateikimo teismui metu jos santuoka su Ž. N. jau buvo nutraukta, Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-01-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-47-0237/2008 patvirtina atsakovės R. N. ir Ž. N. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir šios sutarties 2.3 p. numatė, jog visos teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusi su 2007-03-06 vartojimo kredito sutartimi Nr.07-021535-VA, sudaryta tarp AB „Hansabankas“ ir R. N. bei Ž. N., po santuokos nutraukimo pereina Ž. N.. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui sutuoktinių solidariosios atsakomybės nebeliko.
Teisėjų kolegija tokius atsakovės argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip matyti iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-237/2008 (b.l.31-32) ieškovas akcinė bendrovė „Swedbank“ kaip kreditorius nebuvo šioje byloje įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu, todėl bet koks atsakovų tarpusavio susitarimas dėl jo teisių ieškovui nėra privalomas. Ieškovui paminėtas Raseinių apylinkės teismo 2008 01 07 sprendimas nesukuria jokių teisinių pasekmių. Atsakovų Ž. N. ir R. N. be ieškovo sutikimo sudarytas susitarimas, kaip jie grąžins skolą ieškovui, privalomas tik susitarusioms šalims ir neatima teisės ieškovui pasinaudoti CK 6.6 str. 4 d. ir CK 6.14 str. 3 d. nustatyta galimybe reikalauti, kad skolą grąžintų ir solidariąją prievolę turinti atsakovė R. N.. Todėl pripažintina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą su palūkanomis, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius materialinės teisės normą, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (CPK 326 str.1 d. 2 p. ir 330 str.).
Priimamu nauju sprendimu teisėjų kolegija priteisia iš atsakovės R. N. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021535-VA 60663,94 Lt skolos ir 7 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito 58415,19 Lt sumos, nuo 2008-04-15, t. y. paskutinės skolos paskaičiavimo dienos, iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, taip pat 5 procentus įstatyminių metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, visą sumokėtą žyminį mokestį ir visas ieškovo išlaidas už skelbimus laikraščiuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai yra solidari prievolė su Ž. N. prievole tam pačiam ieškovui pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-9588-199/2008. Priteisdama ir iš atsakovės R. N. ieškovo turėtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021535-VA Ž. N. ir R. N. įsipareigojo solidariai padengti visas ieškovo išlaidas, susijusias su skolos pagal sutartį išieškojimu. Iš atsakovės R. N. taip pat priteistinos ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, t.y. 1820 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, ir 1820 Lt žyminis mokestis, paduodant kasacinį skundą, iš viso 3640 Lt.(CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui „Swedbank“, AB ( į.k. 112029651; buveinės adresas: Konstitucijos pr. 20A, Vilnius; sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); banko kodas 73000) iš atsakovės R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 60663,94 Lt (šešiasdešimt tūkstančių šeši šimtai šešiasdešimt tris litus ir 94 centus) skolą, 7 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos 58415,19 Lt (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai penkiolika litų ir 19 centų), skaičiuojant nuo 2008-04-15, t. y. nuo paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito bankui grąžinimo dienos, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1820 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, 703 Lt (septynis šimtus tris litus) už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu ir 3640 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ir kasacinį skundus.
Nustatyti, kad atsakovės R. N. prievolė ieškovui „Swedbank“, AB sumokėti 60663,94 Lt (šešiasdešimt tūkstančių šeši šimtai šešiasdešimt trys litai ir 94 centai) skolą, 7 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos 58415,19 Lt (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai penkiolika litų ir 19 centų), skaičiuojant nuo 2008-04-15, t. y. nuo paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito bankui grąžinimo dienos, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra solidari su tokio paties dydžio Ž. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievole ieškovui „Swedbank“, AB , kuri nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9588-199/2008.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.