Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,

nukentėjusiųjų atstovams advokatams Zbignev Jankovski, Juzef Stankevič, Stasiui Karveliui,

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakuose, LR pilietis, lenkas, vedęs, dirbantis pagal patentą, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p. ir 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. S., 2007-10-06, apie 11.30 val., Trakų r. sav., Trakų sen., Malūnių kaimo ribose, J. S. ir G. S. priklausančiuose žemės sklypuose, J. S. ir V. S. norint pasikalbėti dėl žemės sklypų ribų, kilus konfliktui, tyčia rankoje turėtų kirviu sudavė J. S. į galvos kairę pusę, padarydamas kirstinę žaizdą kairiame žande, o J. S. bandant apsiginti ir iškėlus ranką virš galvos, sudavė kirviu į dešinės rankos plaštakos sritį, padarydamas kirstinę žaizdą dešinės plaštakos pagrindo srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pasikėsino jį nužudyti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes J. S. apsigynė ir pasipriešino, susigrūmė su juo bei išmušė kirvį iš rankos.

Taip pat jis, 2007-11-09 apie 13 val., žinodamas, kad Trakų r., Trakų sen., Malūnių kaime vykdomi žemės matavimai, iš savo namuose (duomenys neskelbtini) esančio seifo paėmė jam savigynai išduotą pistoletą „Sig Sauer P230SL 9 mm Brow“ Nr. S060980, ir, apie 13.35 val. atvykęs prie žemės sklypų, priklausančių jam ir J. S., esančių Trakų r. sav., Trakų sen., Malūnų kaime, reikšdamas pretenzijas ten buvusiems broliams V.ui ir J. S. dėl jo manymu neteisingai nustatytų sklypo ribų, kilus konfliktui, iš pykčio, turėdamas tikslą nužudyti, tyčia įrėmė V. S. į krūtinę pistoletą „Sig Sauer“, o po to šovė du kartus į J. S., padarydamas jam šautinį kulkinį vienkartinį kaklo ir galvos sužalojimą, esant šūvio įėjimo žaizdai kaklo šoniniame paviršiuje, šūvio išėjimo žaizdai kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, dešinės ausies kaušelio lezgelio srityje, su abiejų slankstelinių arterijų sužalojimais, kaklo I-o slankstelio, pakauškaulio pamatinės dalies lūžiais, pailgųjų ir nugaros smegenų sužalojimais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais pamatiniame pusrutulių paviršiuje ir į smegenų skilvelius. Nuo patirtų sužalojimų J. S. mirus vietoje, tokiu būdu tyčia jį nužudė.

Kaltinamasis G. S. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, jog su broliais, tėvu santykiai buvo normalūs. Nebuvo taip, kad dvidešimt metų nesilankė, nebendravo su tėvais.

Žemė motinos buvo padovanota iki 2000 metų. Jie su broliais dalinosi žemę. Pusė žemės siekė ežerą, pusė – ne. Jis norėjo, kad jam būtų 1 ha žemės prie pelkės, tačiau kita žemė, kad būtų iki ežero. Viskas vyko per teismą. V. ir J. žemę davė prie pelkės. Tačiau vėliau davė žemės, daugiau nei 34 metrus, prie ežero. Jis atsiskyrė nuo brolių. Nusisamdė matininkus. Už jo žemės yra svetima žemė. Jis iškirto medžius, padarė kelią.

2007 metais dirbo miške. Atvažiavo vienas. Buvo ruduo, tad buvo su striuke, guminiais batais. Prieš pietus atėjo J., nešinas kastuvu ir laužtuvu, bei V., nešinas kirviu. Atėjus broliams, jis kirvio rankoje neturėjo. Kirvis gulėjo ant žemės. Taip pat gulėjo ir laužtuvas. Jie pasakė, kad atėjo atsiimti savo žemės. Jis broliams pasakė, kad jie neturi tam teisės, tačiau jie pasisveikino ir nuėjo prie vandens. J. pradėjo kasti žemę. Nuo vandens jis, G. S., buvo apie 100 metrų. J.as priėjo prie vandens, o V. buvo pusiaukalnėj ir šaukė, ar užteks jiems žemės. J.as atmatavo žemę ir suriko, kad užteks. J.ui pradėjus kasti, jis liepė parodyti kokį nors dokumentą. V.as stovėjo ant takelio. Jis jį stumtelėjo, tačiau pastarasis nenukrito. Jis ėjo link J., kuris tuo metu kasė žemę. Iš rankinės J.as išsitraukė pistoletą ir iššovė į orą. J. pistoletas buvo su būgneliu. Ne juodos, o barchato spalvos. Jie susikibo. J.as pradėjo rėkti, keiktis, pasidarė neprognozuojamas. Jie atsidūrė vandenyje. J.as užlipo jam ant krūtinės ir pradėjo jį skandinti. Jis, G. S., išgirdo, kaip atbėgo jo sūnus ir pasakė, ką jis daro, kad nuskandins jį. Kai jie dar buvo susikabinę, V. bėgiojo su kirviu. Nežino, kas sudraskė J., kas jį sužalojo. Jis iš viso nematė, kad J.as buvo sužalotas. J.o sūnus padėjo jam išbristi iš vandens. Tenai dar buvo ir du V. sūnūs. J.as pasakė, kad reikia susisiekti su policija ir jie visi išėjo. Pirmieji išėjo J. sūnus ir du V. sūnūs, po to J.as, o jis paskutinis. Išeinant prigrasino, kad dar jam parodys. Jis prisėdo ant kalniuko ir pylė iš batų vandenį. Pamatė, kaip ateina policijos pareigūnas. Paklausė, kokios problemos. Nuėjo prie ežero kranto ir jis policijos pareigūnui pasakė, kad yra sutartis su parašais. Taip nebuvo, kad atėjęs pareigūnas ragino padėti kirvį. Jis tuo metu sėdėjo prie ežero, kirvio rankose neturėjo. Pareigūnai nuėjo iš karto pas brolius. Iš viso buvo du pareigūnai. Pareigūnus iškvietė broliai. Pareigūnai neklausė, todėl jis nepasakė, kad pas J. buvo pistoletas. Po kurio laiko jis šlapias grįžo namo. Žmona paklausė, kas nutiko, kodėl jis šlapias, tačiau jis tik numojo ranka.

Lapkričio 9 d. buvo darbe. Grįžus namo, apie 13 val., žmona pasakė, kad apie 11-12 val. atnešė laišką. Perskaičius laišką, paaiškėjo, kad tą dieną, 9 val., jis turi būti žemės sklype. Jam pasirodė įtartina ir jis išvažiavo. Pistoletas buvo kartu su juo, kadangi jis jį visada nešiojasi. Atvažiavęs pamatė, kad nuo jo žemės ribos, jo sklype, įkalti du kuolai. Matė du kuoliukus dešinėje pusėje ir vieną kuoliuką – kairėje pusėje. Pastatė autobusiuką prie užtvaro. J.as ėjo nešinas laužtuvu, kastuvu, turėjo rankinę. V. nešė kūjį dviem rankom. Jie ėjo jo žeme. Jis paklausė jų, kas vėl kuolus įkasė ir liepė parodyti kokį nors dokumentą. J.as pradėjo rėkti, keiktis. Jis jam vėl pasakė, kur yra koks dokumentas, o J.as jį pasiuntė ir pradėjo mosikuoti kastuvu. Buvo užsimojęs tris – keturis kartus. Jis pradėjo trauktis link savo žemės. Jam pradėjo grasinti, kad jei nenuskandino, tai kitaip pribaigs. Jis išsitraukė pistoletą ir tris kartus iššovė į žemę ir vieną kartą J.ui pro šalį. Iš viso buvo penki šoviniai. Visi šūviai buvo be pertraukos, trys į žemę buvo, vienas paskui kitą. Paskutinis šovinys pataikė J.ui, tuo metu, kai jis buvo užsimojęs kastuvu. Jis, G., į jį nesitaikė. J.ui iš kairės pusės nukrito kastuvas, o jis nugriuvo atbulas. Tada atbėgo V.as su kūju. Jis, G., dėjo pistoletą į ginklo įdėklą, tačiau netilpo. V.as stovėjo priešais jį, kūjis gulėjo. Jis ištraukė iš pistoleto dėtuvę ir įdėjo į įdėklą. V.as nubėgo link kalno, o ne prie J.. Jis priėjo prie J.. Šis gulėjo be jokio garso, pamėlynavęs aplink lūpas. Kastuvas gulėjo šalia jo. Kūjis tarp J. ir jo buvo. V.as nubėgo link automobilio ir nuvažiavo. Pradėjo skambinti į policiją, greitąją, tačiau neprisiskambino. Paskambino sūnui. Pasakė, kad atsitiko nelaimė ir tegu iškviečia policiją, greitąją pagalbą. Šaudymo tikslas buvo, kad nelįstų prie jo su kastuvu. Jei būtų nešaudęs, jį būtų užmušę. Brolis buvo neblaivus, kad po šūvių jis toliau mosikavo kastuvu. Nužudęs brolį jis jaučiasi normaliai.

Taip pat kaltinamasis parodė, kad dirba pagal patentą, vidutiniškai uždirba 500 Lt per mėnesį. Žmona dirba kartu. Dukra yra ištekėjusi ir gyvena Vilniuje, sūnus dirba kartu su juo.

Nukentėjusysis V. S. parodė, jog J. buvo jo brolis, su juo santykiai buvo geri, o su broliu G. – blogi. Santykiai pablogėjo, kai 2000 m. mama visiems sūnums padovanojo po 2 ha žemės. Padovanota žeme jie su J.u buvo patenkinti. G. buvo nepatenkintas, nes norėjo daugiau žemės. G. dėl žemės reiškė pretenzijas motinai, neakivaizdžiai ir jam su broliu. G. buvo užsiėmęs 5 metrais didesnį žemės plotą, tai matėsi, kadangi buvo sustatyti riboženkliai. Spalio 6 d. su broliu J.u nuėjo pasišnekėti su G. dėl riboženklių. Susitikus, G. rankoje turėjo kirvį. Jie pasakė, kad jis užėmė ir naudojasi jų žeme. J.as nuėjo parodyti, kur strypas. Jis, V. S., ėjo iš paskos. G. jį pastūmė ir jis nukrito, o J. puolė kirviu. Matė du smūgius. Vienas buvo į žandą. Jis sušuko J., kad bėgtų. Prie automobilio pamatė, kad J.as buvo kruvinas. Iškvietė policiją. Policijos pareigūnai pasakė, kad tai yra privatus reikalas ir kad jie važiuotų į nuovadą. Nuovadoje jie parašė pareiškimą. Pareigūnai pasakė, kad yra komisija, kuri nustato žemių ribas. Žemėtvarkos skyriuje jie parašė pareiškimą. Jiems pasakė, kad reikia susirasti matininkus ir jie susirado. Buvo išsiųsti laiškai. Matavimo data buvo nustatyta lapkričio 9 d. Matavimas prasidėjo apie 10 val. G. nebuvo. Be jo, V. S., dar buvo brolis J.as ir matininkai. Matavimas truko 3-4 val. Jie matavo ne G., bet savo žemę ir perkėlė kuoliukus 5 metrais. Jie turėjo kastuvą, kirvį. Darbas pasibaigė apie 13 val. Matininkai išvažiavo patys. Jis nuvežė žmogų iš žemėtvarkos ir grįžo. Grįžus J.as parodė paskutinius kuolus. Staiga dideliu greičiu atvažiavo G.us. Jis pribėgo prie jo (V.). Tuo metu rankose nei jis, nei J. nieko neturėjo. G. jie su broliu negrasino, nes jo bijojo. Jis pamatė, kad kišenėje G. kažko ieško. Jam pasakė „ko, šunyti mano žemėje“ ir pristatė jam ginklą. Jis sušuko „J., ginklas“. J.as buvo užsisukęs ir tuo metu atsisukinėjo, kai G.us pradėjo šaudyti. Jis, V. S., pribėgo prie J.o. G. ginklą nutaikė į jį ir jis pradėjo bėgti. Bėgdamas girdėjo vieną šūvį. Atsigręžė tik išbėgęs iš miško. Pradėjo skambinti H. K.. Jis atvažiavo po 15 min. Įvykio vietoje buvo G. ir jo sūnus. Pareigūnai iš G. paėmė ginklą ir įsodino jį į mašiną.

Taip pat nukentėjusysis parodė, jog turi invalidumą. 2006 m. susilaužė stuburą. Dėl traumos, vengia kelti sunkius daiktus.

Nukentėjusysioji S. S. parodė, jog J. S. buvo jos vyras. Konfliktai tarp brolių įvyko dėl žemės, kai motina apie 2000 metus padovanojo sūnums po 2 hektarus žemės. Brolis G.us buvo nepatenkintas, jis reikalavo 4 hektarų. G. buvo žiaurus, grasindavo jiems, nebendravo su tėvais. Vyras ir kitas brolis buvo patenkinti, kad gavo po 2 hektarus žemės. Tarp vyro ir kito brolio konflikto nebuvo. Tąkart buvo šeštadienis. Ji, S. S., buvo darbe, kai sūnus paskambino ir pasakė, kad G. sužalojo tėvą kirviu. Ji pasakė, kad iškviestų policiją ir greitąją pagalbą. Apie įvykį vyras pasakojo, kad G. tądien galėjo jį užkapoti. Jis buvo sutvarstytas, liūdnas. Pasakė, kad reikia apsidrausti bei su G. gražiai pakalbėti, rasti bendrą kalbą. Vyrui buvo sužalotas žandas, ranka perkirsta. Vyras pasakojo, kad su broliu V. nuėjo pasišnekėti su G., tačiau šis nesileido į kalbas.

Dėl J. S. nužudymo S. S. parodė, jog tai buvo penktadienis, lapkričio 9 d. Ji buvo namie. Atbėgo brolienė ir pasakė, kad ji važiuotų į mišką. Konkrečiau nieko nepasakė. Atvažiavusi pamatė policiją ir viską suprato. Vyras gulėjo ant samanų. Daugiau nieko nepamena. Brolis V. pasakojo, kad vyras sakė parodys, kur žemės ribos. Pravažiavus G. sklypą, vyras sustojo pailsėti. Prie jo priėjo G.us, kažką pasakė ir išsitraukė kažkokį daiktą iš kišenės. Priėjęs brolis V. pamatė, kad tai pistoletas. Jis sušuko „Ziunka, pistalet“ ir pasigirdo šūviai. Tuo metu vyras buvo nusisukęs.

Taip pat nukentėjusioji parodė, kad ji kartu su sūnum pareiškė civilinį ieškinį, kuris susideda iš laidotuvių išlaidų ir neturtinės žalos.

Nukentėjusysis A. S. parodė, jog J. S. buvo jo tėvas. Konfliktai tarp tėvo ir jo brolio vyko dėl žemės. Su G.umi jokių santykių jie neturėjo, nebendravo. Spalio 6 d. buvo kartu su tėvu. Ryte tėvas pakėlė ir pasakė, kad važiuojam dėl žemės. Nuvažiavus, tenai buvo G.us ir V. Tėvas nuėjo pasišnekėti su G.umi. Grįžo tėvas kruvinas ir pasakė, kad jis, A. S., kviestų policiją. Paties įvykio jis nematė. Atvažiavę policininkai pradėjo eiti link G., o jis paėmęs kirvį ėjo link policininkų. Viskas vyko G. sklype. Tėvas pasakojo, kad nuėjo pasišnekėti su G., o tas puolė tėvą kirviu. Tėvui buvo sužalota ranka, žandas.

Lapkričio 9 d. buvo darbe. Paskambino teta ir pasakė, kad jis būtinai važiuotų į mišką. Atvažiavęs pamatė gulintį tėvą. Viskas buvo aptverta.

Liudytoja N. S. parodė, jog ji yra V. S. žmona. Apie konfliktą žinojo, tačiau nesigilino. Spalio 6 d. įvykio nematė. Vyras su J. nuėjo pas G. pasikalbėt apie riboženklius. Nei vyras, nei J. šautuvo neturėjo. Jie jo apskritai neturi. Ji tuo metu su vaikais buvo automobilyje. Pamatė vyrą ir kruviną J.. Jie pasakė, kad reikia kviesti policiją. Apie kitą įvykį žino tiek, kad paskambino vyras ir pasakė, kad G. nušovė J.. Kad buvo kėsintasi į jį patį – nesakė, pasakė vėliau. Vyras pasakojo, kad jam G. pridėjo prie krūtinės šautuvą ir pasakė, kad nušaus.

Liudytojas R. S. parodė, kad apie 2007 m. spalio 6 d. įvykį tėvas pasakojo, kad V. su J. atėjo prie ežero kalti kuolų. Kai jie ėjo kalti kuolų ar tai matuoti, tėvas ėjo prie J.o ir jį pastūmė. J.as išsitraukė pistoletą ir iššovė į orą. Pribėgo V. ir besistumdydami nukrito su tėvu į vandenį. Vandenyje pradėjo jo tėvą skandinti. Tėvas pasakojo, kad V tėvui sudavė kirviu. Nežino ar liko žymių nuo smūgio. Apie tai sužinojo po savaitės iš motinos. Tą dieną tėvas grįžo visas šlapias. Kraujo jis nematė. Tėvas sakė, kad tą dieną buvo kviesta policija, ją iškvietė J.as su V..

Lapkričio 9 d. apie pietus jis grįžo namo. Tėvas tuo metu skaitė laišką. Paaiškėjo, kad 8-9 ryto jis turėjo būti su dokumentais kaime. Tėvas staigiai apsirengė. Laiške buvo nurodytas numeris. Jis skambino, tačiau niekas neatsiliepė. Paskambino kitu numeriu ir atsiliepė sekretorė. Tėvas tuo metu išvažiavo. Po 15-20 min. jam pranešė apie įvykį. Jam tėvas pasakė, kad kviestų greitąją pagalbą, policiją, nes jis pašovė. Jis žinojo, kad tėvas turi ginklą. Tėvas visada su savim turėdavo ginklą, kai važiuodavo į turgų. Atvažiavęs į įvykio vietą pamatė gulintį J.. Buvo V.as. Mėtėsi lopeta, laužtuvas, kūjis. Pareigūnų nebuvo. Kastuvas buvo kitoje kelio pusėje nei lavonas.

Liudytojas taip pat parodė, kad beveik atsimena savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Juos užrašė tyrėjas. Tyrėjas buvo kažkur išėjęs, jam grįžus, jis, R. S., norėjo pataisyti parodymus, tačiau jis nepataisė. Dabar jis nepamena, ką norėjo ištaisyti. Nors parodymuose nėra, kad J. šovė į orą, buvo suduota kirviu, tačiau jis tai sakė. Ant jo rėkė, jis skambino advokatui. Advokatui pasakė, kad jį spaudžia tyrėjai. Vertėjas ir tyrėjas atsisakė įrašyti į protokolą, ką jis prašė. Neįrašė, kad jis sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Skambino policijai, greitajai pagalbai. Užvažiavo į Trakus, pasakė, kad įvyko nelaimė ir jam pasakė, kad greitoji pagalba jau išvažiavo. Protokole nebuvo, kad jis skambino tėvui, kad atvažiuoja greitoji pagalba. Apie tėvo ir brolių santykius žino tik tiek, kad jie nebendravo. Žinojo, kad žemė yra sutvarkyta, kad buvo teismas ir tėvas gavo jam priklausančią dalį. Apie brolių pretenzijas nežinojo. 7 metus niekas nieko nekalbėjo.

Liudytojas J. G. parodė, kad dirba Trakų raj. PK. Brolių S. nepažįsta. Spalio 6 dieną buvo Malūnių kaime. Gavo iškvietimą, kad įvyko tarp brolių konfliktas. Labai ilgai ieškojo tos vietos. Juos pasitiko jaunuolis ir palydėjo. Pamatė vieną ar tai du vyrus. Vieno vyro veidas buvo subraižytas, suplėšyta striukė. Pradėjo aiškintis. Konfliktas lyg įvyko dėl kuoliuko, žemės. Nepamena, ar G. rūbai buvo šlapi. G. nebendravo. Jis buvo apie 50-70 metrų nuo kranto. Daugiau kalbėjo kitas vyras. Nepamena, aplinkybių dėl kirvio, muštynių. Kirvio G. lyg neturėjo rankoje. Kalbų apie šaudymą nebuvo.

Liudytojas J. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad atvykus į Malūnių kaimą, vyrai paaiškino, kad juos kirviu užpuolė bei sužalojo jų brolis G. S., kuris šiuo metu yra savo žemės sklypo teritorijoje. Tuomet jie kartu su S. nuėjo prie G. S., kuris laikė rankoje kirvį. Tuomet R. P. savo ir kitų saugumui laikydamas ranką ant tarnybinio šaunamojo ginklo jam pareiškė, kad jis padėtų kirvį, ką jis ir padarė. Su vyrais buvo pakalbėta, jie buvo nuraminti bei nukentėjusiesiems buvo pasiūlyta vykti į Trakų r. PK, kur jie galės parašyti pareiškimą dėl užpuolimo ir sužalojimo. Po to jie išvyko į policijos komisariatą.

Liudytoja H. Z. parodė, kad dirba Trakų seniūnijoje, vyr. specialiste. Brolių S. nepažinojo, kol vienas iš brolių neatnešė prašymo dėl žemės matavimo. 2007 m. spalio 10 d. buvo užregistruotas raštas. V. S. buvo pas ją užėjęs ir klausė, ar galima ką nors padaryti, kadangi brolis neteisėtai užėmė žemę. Ji pasakė, kad yra komisija, kuri tuo užsiima. V. S. parašė prašymą ir atnešė jai. Perspėjo, kad po mėnesio važiuos į komisiją. Nustatytu laiku atvažiavo V. Pasakė, kad brolio nėra, kad važiuoja pirmiau pas geodezininkus, o po to paims juos. Apie 11 val. nuvažiavo į vietą. Jiems parodė teritoriją, kur matininkai jau dirbo. Nurodė, kur atžymėta. Ten buvo kuolai. Ji pati nėra žemėtvarkininkė. Apie tai nelabai supranta. Jokių dokumentų ji nematė. Patvirtino, ką buvo parašę matininkai. Kuolus įkalinėjo brolis, kuris mirė, jis turėjo kūjį. Dėl kastuvo negali pasakyti. Niekam nekilo minčių palaukti brolio G.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirba korporacijoje „Matininkai“ inžinieriumi. Nelabai pamena kas įvyko 2007 m. lapkričio 9 d. Parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, jog užsakovai atėjo pas valdžią, o jau valdžia paskyrė jį. Laiką nustatė 9 valandą. Dar buvo du specialistai iš žemėtvarkos. Užsakovai atnešė dokumentus ir pagal tai jie darė matavimus. nematė, kad žemė buvo užregistruota registre. Viskas buvo nustatyta teisingai. Jis rodė J., o jis ėjo iš paskos ir kalė riboženklius. Kuolus įkalė neesant vienam asmeniui. Jis davė komandą pradėti dirbti.

Liudytojas S. Š. parodė, kad dirba Trakų raj. PK vyr. patruliu. Spalio 6 d. įvykyje nebuvo. Spalio 9 d. gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas. H. K. pasakė, kad reikia vykti į Malūnių kaimą, kur brolis brolį nušovė. Negalėjo iš karto rasti įvykio vietos, klaidžiojo, kol vienas brolis juos pasitiko. Įvykio vietoje buvo lavonas, žmogus, kuris nušovė. Priėjo prie G.. H. K. paėmė iš jo ginklą, jis uždėjo antrankius. Įvykio vietoje jis nieko nesiaiškino. Jo pareiga buvo sulaikyti. Įvykio vietoje dar buvo jaunuolis. Atrodo prie lavono gulėjo kastuvas. Nepamena, ar dar buvo kokių įrankių. Visi saugojo įvykio vietą. Niekas įvykio vietoje nevaikščiojo. G. paliko automobilyje. Patys aptvėrė įvykio vietą, laukė operatyvinių darbuotojų. Pistoletą iš G. paėmė H. K., jis viskam ir vadovavo.

Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną dirbo Trakuose. Gavo pranešimą, kad įvyko konfliktas. Nuvyko į įvykio vietą. Pradžioje negalėjo rasti, klaidžiojo. Juos pasitiko automobilis Audi. Įvykio vietoje vienas žmogus gulėjo, kitas – stovėjo. Aptvėrė įvykio vietą. Jis nuėjo pasitikti operatyvinių darbuotojų. Negali pasakyti, ar įvykio vietoje buvo laužtuvas. Kastuvus matė. Jis G. S. į policiją nelydėjo. Operatyviniams darbuotojams vadovavo prokuroras D. M..

Iš 2007-10-08 teismo medicinos specialisto išvados G 5448/07 (01) matyti, kad J. S. padarytos paviršinės kirstinės žaizdos kairiame žande ir dešinės plaštakos pagrindo srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2007-10-06) ir būdu (suduodant kirviu) (t. 3, b. l. 33).

Iš 2007-11-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Malūnių kaimo teritorijoje, Trakų sen., Trakų raj., miško šiaurinėje pusėje, atviroje vietovėje, prie keliuko aptiktas gulintis aukštielninkas J. S. lavonas su šautiniais sužalojimais galvoje. 2,5 m nuo lavono kojų į rytus guli kūjis, 3 m nuo lavono galvos į vakarus guli kastuvas. Ant keliuko aptiktos dvi (2 ir 3 m nuo kojų) iššautos kulkos, 2 m nuo galvos – šovinio tūtelė. Įvykio vietoje taip pat paimtas pistoletas SIG SAUER P230 (t. 1, b. l. 7-18).

Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. M 2863/07 (01) ir M 19/2863/07 (01) matyti, kad J. S. mirties priežastimi buvo šautinis kulkinis vienkartinis kaklo ir galvos sužalojimas, esant šūvio įėjimo žaizdai kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, šūvio išėjimo žaizdai kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, dešinės ausies kaušelio lezgelio srityje, abiejų slankstelių arterijų sužalojimams, kaklo I-o slankstelio, pakaušio pamatinės dalies lūžiams, pailgųjų ir nugaros smegenų sužalojimams, kraujo išsiliejimui po galvos smegenų minkštaisiais dangalais pamatiniame pusrutulių paviršiuje ir į smegenų skilvelius. Mirtis galėjo įvykti prieš 16-24 val. iki lavono teismo medicinos tyrimo 2007-11-10 08 val. Po sužalojimų padarymo J. S. mirtis turėjo įvykti akimirksniu ir savarankiškų veiksmų galimybė mažai tikėtina. J. S. lavono kraujyje rasta 0,23 procentų etilo alkoholio (t. 1, b. l. 26-28, 33-44).

Iš 2008-08-25 specialisto išvados Nr. 140-(11127/6416)-IS1-6486 matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos, pusiau automatinis, 9 mm kalibro pistoletas SIG SAUER, mod. P230SL Nr. S060980. Ginklas skirtas šaudyti 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šoviniais. Iš ginklo buvo šaudyta po paskutinio jo valymo. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro BROWN1NG (9x17 mm) šovinio dalis. Tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinio kulka. Tirti pateikta deformuota kulka yra stipriai deformuota pramoninės gamybos, 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinio kulka su nuo jos atsiskyrusiais dviem kulkos apvalkalo ir vienu kulkos šerdies fragmentais. Tirti pateikti 9 mm kalibro šoviniai, kurių tūtelė, kulka bei tirti pateikta deformuota kulka, yra skirti šaudyti iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto SIG SAUER Mod. P230SL Nr. S060980. Tirti pateikta 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinio tūtelė buvo šauta tirti pateiktame pistolete SIG SAUER Mod. P230SL Nr. S060980 (teigiama identifikacijai). Tikimiausia, kad tirti pateikta 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) šovinio kulka buvo iššauta iš tirti pateikto pistoleto SIG SAUER Mod. P230SL Nr. S060980 (tikėtinai teigiama identifikacijai). Tikimiausia, jog tirti pateikta stipriai deformuota kulka 9 mm kalibro BROWNING (9x17 mm) su nuo jos atsiskyrusiais dviem kulkos apvalkalo ir vienu kulkos šerdies fragmentais buvo iššauta iš tirti pateikto SIG SAUER Mod. P230SL Nr. S060980 (tikėtinai teigiama identifikacijai) (t. 1, b. l. 55-64).

Iš 2008-09-03 specialisto išvados Nr. 140-(6989)-IS1-6647 matyti, jog tirti pateiktas 9 mm kalibro pistoletas SIG SAUER Mod. P230SL Nr. S060980 vieną kartą nuspaudus nuleistuką negali iššauti keleto šūvių (serijos) (t. 1, b. l. 80).

Iš 2008-05-15 objektų cheminio tyrimo specialisto išvados Nr. 140- (2635)-IS1-3742 matyti, kad ant G. S. megztinio rasta viena šūvio pėdsakų dalelė. Ant jo striukės rastos šūvio pėdsakų dalelės. Ant kitų jo rūbų (poros marškinėlių ir kelnių) šūvio pėdsakų dalelių nerasta (t. 1, b. l. 69-73).

Iš 2008-10-24 kompleksinio medicininio (lavono) - balistinio tyrimo specialisto išvados Nr. 11-2296 (08), 11-2689 (08) matyti, jog tirti pateiktos nukentėjusiojo J. S. striukės apykaklės kairėje pusėje esantis pažeidimas yra šautinis, padarytas šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Šis atstumas šaudant iš fabrikinės gamybos trumpavamzdžių pusiau automatinių graižtvinių ginklų, tarp jų ir iš įtariamajam priklausančio, skirto savigynai 9 mm kalibro pistoleto SIG SAUER Mod. P230SL Nr. S060980, yra 80 cm ir didesnis, matuojant nuo pistoleto vamzdžio laibgalio iki kliūties. Šūvio metu ginklas ir šovusysis nukentėjusiajam J. S. buvo iš kairės pusės ir 20-25° kampu pagal kūno frontalinę plokštumą iš nugaros, vertinant nukentėjusiojo kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu. Nustatyti iš kurios ir ar iš tos pačios vietos šovusysis šaudė į nukentėjusįjį ir į žemę negalima, kadangi nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti (t. 1, b. l. 90-93).

Vertindamas esančius byloje įrodymus, teismas daro šias išvadas:

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. S. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto pasikėsinimo nužudyti savo brolį J. S. 2007-10-06, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų V. S., A. S., S. S., liudytojo H. K. parodymai, specialisto išvada.

Nukentėjusysis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė analogiškus parodymus, nurodydamas, jog spalio 6 d. su broliu J. nuėjo pasišnekėti su G. dėl riboženklių. Susitikus, G.us rankoje turėjo kirvį. Jie pasakė, kad jis užėmė ir naudojasi jų žeme. J.as nuėjo parodyti, kur strypas. Jis, V. S., ėjo iš paskos. G.us jį pastūmė ir jis nukrito, o J. puolė kirviu.

Kadangi nukentėjusysis J. S. vėliau buvo nužudytas, o daugiau tiesioginių spalio 6 d. įvykio liudininkų nėra, tai teismas vadovaujasi netiesioginiais įrodymais, t.y. nukentėjusiųjų A., S. ir liudytojos N. S. parodymais, kurie visi nors įvykio nematė, tačiau apie įvykio aplinkybes girdėjo iš nukentėjusiųjų J. ir V. S..

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad spalio 6 d. buvo kartu su tėvu. Tėvas nuėjo pasišnekėti su G.. Grįžo tėvas kruvinas ir pasakė, kad kviestų policiją. Tėvas pasakojo, kad nuėjo pasišnekėti su G., o tas puolė tėvą kirviu. Tėvui buvo sužalota ranka, žandas. Liudytoja N. S. parodė, kad spalio 6 d. jos vyras V. su J. nuėjo pas G. pasikalbėt apie riboženklius, ji tuo metu su vaikais laukė automobilyje. Nei vyras, nei J.as šautuvo neturėjo. Pamatė grįžtančius vyrą ir kruviną J.ą. Jie pasakė, kad G.us užpuolė juos kirviu, V. smarkiai pastūmė, o J. sužeidė. Nukentėjusioji S. S. parodė, jog buvo darbe, kai sūnus paskambino ir pasakė, kad G.us sužalojo tėvą kirviu. Apie įvykį vyras pasakojo, kad G.us tądien galėjo jį užkapoti. Vyrui buvo sužalotas žandas, perkirsta ranka. Vyras pasakojo, kad su broliu V. nuėjo pasišnekėti su G., tačiau šis nesileido į kalbas ir užpuolė su kirviu.

Liudytojas policijos pareigūnas J. G. parodė, kad spalio 6 d. atvykęs į brolių konflikto vietą pamatė, jog J. S. veidas buvo subraižytas. Broliai jam paaiškino, kad G. S. užpuolė juos su kirviu. Tuomet jie kartu su S. nuėjo prie G. S., kuris laikė rankoje kirvį.

Minėtų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir analogiški viso ikiteisminio tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu. Teismas neturi pagrindo jais netikėti. Jie, taip pat ir 2007-10-08 teismo medicinos specialisto išvada G 5448/07 (01) patvirtina, kad 2007 m. spalio 6 d. G. S. puolė savo brolį J. S. su kirviu ir kirsdamas padarė sužalojimus žande bei plaštakoje.

Kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis su kirviu brolio nepuolė, o priešingai broliai V. ir J. jį norėjo nuskandinti, V. išsitraukęs ginklą šovė į orą, prieštarauja anksčiau nurodytų įrodymų visumai. Nors analogiškus parodymus davė kaltinamojo sūnus liudytojas R. S., tačiau teismas jo parodymus vertina kritiškai, kadangi jis pats įvykio nematė, jo parodymai yra nenuoseklūs, duodamas parodymus teisme jis painiojosi detalėse.

2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punkte išaiškinta, jog veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę. Apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia at­si­žvelg­da­mas į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą (pvz., kai su­ža­lo­ti gy­vy­bei svar­būs or­ga­nai), nu­si­kals­ta­mų veiks­mų in­ten­sy­vu­mą ir jų nu­trau­ki­mo prie­žas­tis, kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo pa­da­ry­mo ir kt.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad tarp brolių buvo įtempti konfliktiški santykiai, darytina išvada, kad G. S. sudavė broliui J. S. du smūgius kirviu dėl konfliktiškų santykių, iš pykčio, smūgiai buvo nutaikyti į gyvybiškai svarbų organą – galvą (sužalotas veidas ir plaštaka, nes J., Stasiulevič bandė užsidengti galvą), jo veiksmai buvo pavojingi J. S. gyvybei. T.y. G. S. suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusysis nuo vieno smūgio išsisuko (jam buvo sužalotas žandas), o nuo kito apsigynė (sužalota plaštaka), ir po to pabėgo. Šie G. S. veiksmai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas nužudyti, t.y. pagal LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d.

Kaltinamasis G. S. taip pat nepripažino savo kaltės dėl brolio J. S. nužudymo 2007-11-09. Teigia, jog į brolį iššovė gindamasis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 28 str. asmuo neatsako pagal BK jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius atitinkančią veiką gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis bus aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę, tik tuomet, jeigu atitiks ginties teisėtumo sąlygas, t.y. jeigu kėsinimasis, nuo kurio ginasi asmuo, bus pavojingas, akivaizdus ir realus.

Kaltinamasis G. S. teigė, kad į brolį J. S. jis iššovė todėl, kad šis užsimojo jam kastuvu. Tuo tarpu įvykį matęs nukentėjusysis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad jiems su broliu J.u būnant žemės valdose Malūnių kaime, staiga dideliu greičiu atvažiavo G. G. pribėgo prie jo. Tuo metu rankose nei jis, nei J.as nieko neturėjo. G.ui jie su broliu negrasino, nes jo bijojo. Jis pamatė, kad kišenėje G. kažko ieško. Jam pasakė „ko, šunyti mano žemėje“ ir pristatė jam ginklą. Jis sušuko „J., ginklas“. J. buvo užsisukęs ir tuo metu atsisukinėjo, kai G. pradėjo šaudyti.

Iš 2007-11-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 3 metrai nuo lavono į vakarų pusę guli kastuvas. Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. M 2863/07 (01) ir M 19/2863/07 (01) matyti, kad po sužalojimų padarymo J. S. mirtis turėjo įvykti akimirksniu ir savarankiškų veiksmų galimybė mažai tikėtina. Tokiu būdu, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad po šūvio J. S. mirė iš karto ir savarankiškų veiksmų atlikti negalėjo, kastuvas negalėjo atsidurti tokiu atstumu nuo lavono, jei J. S. kastuvą būtų laikęs rankose. Tokia kastuvo padėtis patvirtina nukentėjusiojo teiginį, kad atvykus G., J. S. rankose nieko neturėjo ir paneigia kaltinamojo teiginį, kad prieš jam iššaunant J. S. buvo užsimojęs ir kelis kartus bandė smūgiuoti suduodamas kastuvu.

Iš 2008-10-24 kompleksinio medicininio (lavono) – balistinio tyrimo specialisto išvados Nr. 11-2296 (08), 11-2689 (08) matyti, kad tirti pateiktos nukentėjusiojo J. S. striukės apykaklės kairėje pusėje esantis pažeidimas yra šautinis, padarytas šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Šis atstumas, šaudant iš fabrikinės gamybos trumpavamzdžių pusiau automatinių graižtvinių ginklų, tarp jų ir iš įtariamajam priklausančio, skirto savigynai 9 mm kalibro pistoleto Sig Sauer Mod. P230SL Nr. S060980, yra 80 cm ir didesnis, matuojant nuo pistoleto vamzdžio laibgalio iki kliūties. Toje pačioje išvadoje nurodyta, kad šūvio metu ginklas ir šovusysis nukentėjusiajam J. S. buvo iš kairės pusės ir nežymiai iš nugaros, vertinant nukentėjusiojo kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu. Šios specialisto išvados sutampa su nukentėjusiojo V. S. parodymais, kad prieš šūvį J. S. buvo atsisukęs nugarą į G. S. ir šūvio metu sukosi.

Kaip nurodė, pats G. S. bei patvirtino jo sūnus, jis ginklą turėjo savigynai, veždavosi jį važiuodamas į darbą Gariūnų turgavietėje. G. S. nepaaiškino, kokiu tikslu jis vežėsi ginklą, važiuodamas į žemės sklypą Malūnių kaime, žinodamas, kad ten vyko žemės matavimai.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė 2009-06-11 A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-92-68, kurioje teigiama, kad prieš šūvį J. S. buvo pasiruošęs puolamajam smūgiui prieš G. S. ir buvo atsisukęs į jį priekiu. Šią specialisto išvadą teismas vertina kritiškai, kadangi ji nepaneigia aukščiau išdėstytų duomenų visumos ir remiasi pagrinde vien kaltinamojo G. S. parodymais, priimant juos už teisingus. Kaip minėta, G. S. parodymus paneigia aukščiau išdėstyti bylos duomenys, jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga.

Tokiu būdu, aukščiau minėti duomenys bei tai, kad G. S. važiuodamas susitikti su broliais vežėsi su savimi ginklą, patvirtina, kad G. S. atžvilgiu nebuvo akivaizdaus, realaus ir pavojingo kėsinimosi iš J. S. pusės ir paneigia kaltinamojo versiją, kad jis iššovė gindamasis. G. S. atsivežęs ir išsitraukęs ginklą tyčia šovė į brolį J. S. ir norėjo taip veikti bei tokiu būdu pastarąjį nužudė, t.y. jo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis G. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2007-11-09 apie 13 val., žinodamas, kad Trakų r., Trakų sen., Malūnių kaime vykdomi žemės matavimai, iš savo namuose Trakų r., Lentvaryje, Kosmonautų g. 11 esančio seifo paėmė jam savigynai išduotą pistoletą „Sig Sauer P230SL 9 mm Brow“ Nr. S060980, ir, apie 13.35 val. atvykęs prie žemės sklypų, priklausančių jam ir J. S., esančių Trakų r. sav., Trakų sen., Malūnų kaime, reikšdamas pretenzijas ten buvusiems broliams V.ui ir J. S. dėl jo manymu neteisingai nustatytų sklypo ribų, kilus konfliktui, iš pykčio, turėdamas tikslą nužudyti, tyčia įrėmė V. S. į krūtinę pistoletą „Sig Sauer“, o po to šovė du kartus į J. S., padarydamas jam sužalojimus, nuo kurių šis mirė vietoje, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, pagrasinęs pistoletu nužudyti V. S., o šiam išsigandus ir pradėjus bėgti, šovė į jį vieną kartą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nepataikė į bėgantį V. S.. T.y. G. S. buvo kaltinamas pasikėsinimu nužudyti V. S. pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p.

Kaip jau minėta, veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę. Pats G. S. neigė, jog norėjo nužudyti brolį V. S. bei šaudė į jį. Jis neneigė, kad šovė ta kryptimi, kur buvo brolis J. S., kitos kulkos, pasak jo, buvo nukreiptos į žemę. V. S. pats nematė, kad pataikęs į J. S., G. S. nusitaikė ir šovė į jį. V. S. teigimu, kai pašovė J., jis priėjo prie šio, o po to pradėjo bėgti miško link. Girdėjo dar vieną šūvį. Teisme V. S. negalėjo tiksliai prisiminti, kuria kryptimi tas šūvis buvo paleistas. Kad tokiu būdu G. norėjo jį nužudyti, yra tik nukentėjusiojo spėjimas, prielaida, o teismas apkaltinamojo nuosprendžio grįsti prielaidomis negali. Byloje nėra jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad G. S. turėjo tyčią nužudyti V. S.. Todėl, G. S. dėl šio kaltinimo išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę G. S. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo tyčią, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis G. S. pasikėsino padaryti ir padarė labai sunkius nusikaltimus. Kaltinamasis dirba, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis pasikėsino nužudyti ir nužudė savo tikrą brolį, nusikalstamas veikas jis padarė tyčia, iš keršto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant artimus sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui.

Nukentėjusieji S. S., A. S. ir V. S. byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusieji S. S. ir A. S. prašo priteisti iš kaltinamojo turtinę žalą, kurią sudaro laidotuvių išlaidos (6772,13 Lt), mirusio paminėjimo išlaidos (15 945,78 Lt), minėtoms išlaidoms padengti paimtos banko paskolos palūkanos (1960,55 Lt), viso 24 678,46 Lt. Nukentėjusysis V. S. prašo priteisti 895,11 Lt transporto išlaidų, kurias patyrė, kai dėl padaryto nusikaltimo savu transportu teko važinėti ikiteisminio tyrimo metu į Trakus ir nagrinėjant bylą teisme į Vilnių. Ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo G. S. veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. numatyta pareiga asmeniui, padariusiam žalą, ją atlyginti. Nukentėjusieji teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius minėtas išlaidas, todėl jos yra priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusieji S. S. ir A. S. bei V. S. taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (S. S. ir A. S. – 5000 Lt, V. S. – 8000 Lt). Šias išlaidas patvirtina byloje esantys kvitai. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismo nuomone, S. S. ir A. S. nurodyta suma yra pagrįsta, atitinka protingumo bei proporcingumo principus, todėl priteistina pilnumoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisintas dėl pasikėsinimo nužudyti V. S., atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, kaltinamojo turtinę padėtį bei teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, teismo nuomone, V. S. prašoma suma advokato paslaugoms apmokėti yra per didelė, todėl ji mažintina iki 5000 Lt.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Todėl, nustatant neturtinės žalos dydį remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamojo G. S. veiksmai nukentėjusiesiems akivaizdžiai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Nukentėjusieji S. S. ir A. S. po vyro bei tėvo mirties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą, nervinę įtampą. Sūnui teko kreiptis į psichologus, dėl šeimos maitintojo netekties jis prarado galimybę mokytis. Nukentėjusįjį V. S. su broliu J. S. siejo artimi ir draugiški santykiai. Todėl po to, kai V. S. akyse brolis nušovė kitą brolį, jis ne tik patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką, didelę moralinę nuoskaudą, bet ir pablogėjo jo sveikata, iki šiol jis jaučia brolio netektį, pergyvena dėl to, jį kamuoja košmariški sapnai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į G. S. kaltę, jo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei į susiklosčiusią teismų praktiką, nukentėjusiajam A. S. ir nukentėjusiajai S. S. priteistina po 125 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam V. S. priteistina 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. kaip nusikaltimo padarymo įrankis konfiskuotinas G. S. priklausantis pistoletas Sig Sauer Mod. P230SL Nr. S060980, saugomas Trakų rajono PK.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d ir 129 str. 1 d. nuteisti jį: pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 12 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir G. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. S. paskirtas kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumento (LR piliečio paso Nr. LB 778036) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, G. S. praleistą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2007-11-09 iki 2008-01-28. Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. G. S. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Priteisti iš G. S.: nukentėjusiesiems S. S. ir A. S. – 24 678,46 Lt turtinei ir po 125 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 5000 Lt advokato paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajam V. S. – 5 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti, 895,11 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: J. S. drabužius, saugomus Trakų rajono PK – sunaikinti, G. S. drabužius, saugomus Trakų rajono PK – grąžinti G. S., pistoletą Sig Sauer Mod. P230SL Nr. S060980, saugomą Trakų rajono PK – konfiskuoti, kūjį ir kastuvą, priklausančius V. S., saugomus Trakų rajono PK – grąžinti V. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.