Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulis 2014 m. liepos 27 d. S. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. liepos 27 d., 0.10 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vairavo automobilį „Audi 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti, ar nėra neblaivus, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

S. V. skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo nutraukta, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo požymių. Tačiau apeliantas nesutinka su tokiu teismo nutarimu ir mano, kad S. V. turi būti pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kadangi jo veika atitinka šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. V. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad S. V. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo amdinistracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau priimdamas sprendimą nutraukti amdinistracinio teisės pažeidimo bylą padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai išsprendė S. V. kaltės klausimą. Pateiktame skunde nesutinkama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, šias nuostatas pažeidė, neįvertino visų ištirtų įrodymų visumos.

Teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, juos patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad S. V. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole, policijos pareigūno V. M. tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų V. M., I. A., L. U. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai.

Teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktu, kuriame nustatyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas). Teismo vertinimu, S. V. neatsisakė tikrintis neblaivumo, o nuo pat pradžių nurodė, jog jis tikrinsis neblaivumą medicinos įstaigoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia Klaipėdos miesto apylinkės teismo pozicija.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 18 punktas.

Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pabrėžtina, jog ATPK 126 straipsnio 4 dakyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.). Pagal Taisyklių 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-393/2007; 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1686/2009).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, policijos pareigūnams sustabdžius S. V. automobilį ir pareikalavus pasitikrinti blaivumą, buvo objektyvi galimybė policijos turimomis priemonėmis patikrinti jo blaivumą. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų, pats S. V. policijos pareigūnams nurodė, kad jis yra vartojęs alkoholinius gėrimus, todėl jam buvo leista palaukti 15 minučių ir tik po to buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, tačiau tuomet A. V. tai daryti atsisakė. S. V. nurodyti motyvai, kad jis neatsisakė tikrintis blaivumo, tačiau prašė jį pristatyti į medicinos įstaigą, kur jis sutiks pasitikrinti girtumą, atmestini. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Šioje situacijoje buvo objektyvi galimybė atlikti tokį patikrinimą, tačiau S. V. tai daryti atsisakė. Vėlesni S. V. reikalavimai leisti pasitikrinti blaivumą medicinos įstaigoje bei jo 2014 m. liepos 27 d. 01 val. 30 min. (po 1 val. 20 min.) nuvykimas į medicinos įstaigą ir savo iniciatyva pasitikrinimas dėl neblaivumo, kuomet buvo nustatyta jo iškvepiamame ore 0,27 promilių girtumas, o jo 2014 m. liepos 27 d. 01 val. 35 min. paimtame kraujyje buvo nustatytas 0,33 promilių girtumas, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės S. V. veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį neturi ir asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą nepaneigia. Asmens vengimas pasitikrinti neblaivumą konstatuotas pačioje pareigūnų prisistatymo ir patikrinimo pradžioje ir tai yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, o konstatavimui, kad asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti. Šis pažeidimas yra tyčinis – asmuo tyčia atsisako pasitikrinti, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Vairuotojo būsena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti būtinų tikrinimui veiksmų (psichologinė būsena – stresas, įtampa, ar tam tikrų fizinių galimybių – traumos ir pan.), nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o sudaro pagrindą vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti ir pagal Taisyklių 5 punktą sudaro pagrindą tokį vairuotoją pristatyti medicininei apžiūrai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N5 – 393/2007). Tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą S. V..

Apeliantas skunde teigia, kad byloje nėra pašalinti prieštaravimai, todėl būtina skirti ekspertizę, kad būtų galima nustatyti, koks buvo S. V. neblaivumo laipsnis jį sustabdžius pareigūnams, tačiau tokie apelianto prašymai nepagrįsti, kadangi S. V. kaltinamas tuo, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, o ne tuo, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl šiuo atveju neturi reikšmės, koks buvo jo girtumo laipsnis automobilio vairavimo metu. Dėl to nėra jokio pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai ir jų visuma pakankama pagrįstai teigti, kad S. V. 2014 m. liepos 27 d., 0.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Audi 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti, ar nėra neblaivus, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Skirdamas nuobaudą S. V. teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, S. V. asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad S. V. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį atitinkanti nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

S. V. pripažinti kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jam paskirti 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) (724 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas Swedbank (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą (apie sumokėtą baudą) būtina pateikti teismui.

Nutartis neskundžiama.