- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- II-471-506/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01948-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kategorijos
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – institucija), – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. (toliau ir – pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018-07-31 nutarimo Nr. 10-ANR_N-20235-2018 panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018-07-31 nutarimu Nr. 10-ANR_N-20235-2018 už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą R. L. nubaustas 300 eurų bauda ir jam 12 mėnesių terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis 2018-06-26 10.00 val. ties O.Milašiaus g. 31, Vilniuje, vairavo automobilį T. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,82 promilės neblaivumas, tai yra, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 14 punkto nuostatą, draudžiančią, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
Nesutikdamas su nutarimu, R. L. pateikė teismui skundą, kuriame itin gausiai cituodamas tiek ANK nuostatas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tiek kitų Lietuvos teismų procesinius sprendimus, pripažįsta, kad padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto būdamas neblaivus. Tačiau teikia pavyzdį ir išreiškia nuomonę, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Kaip reikšmingą dviem aspektais nurodo aplinkybę, jog administracinį nusižengimą padarė Vilniaus mieste: pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas, juolab transporto priemonė buvo vairuojama menkai apgyvendintoje teritorijoje – kaime, kas irgi lemia, jog joje eismo dalyvių skaičius buvo mažas; antra, važiavimas mieste, kuriame pareiškėjas ir gyvena, reiškia, kad jis žino eismo sąlygas, patį kelią. Pareiškėjo nuomone, neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, ir padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies norma šiuo atveju gali būti taikoma. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jam neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, kas turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie jo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Jo atveju niekas reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi jo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Pamini ir administracinio nusižengimo padarymo laiką 10.10 val. – kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Pareiškėjas teigia, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo nei dėl tyčios – jis visiškai nesijautė neblaivus, transporto priemonę vairavo ryte, o alkoholį vartojo vakare, tai yra, nevairavo transporto priemonės tik ką vartojęs alkoholį, o tiksliau, jis manė ir iš esmės jautė, kad alkoholis yra išsiskaidęs. Nors pasirodė, kad jis klydo, tačiau tai reiškia, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, tad, nesant tyčios, paskirta nuobauda nėra visiškai proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Apibūdindamas savo asmenybę bei teikdamas atitinkamus dokumentus, pareiškėjas nurodo, jog yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis: 2007 metais baigė mokslus ir įgijo inžinieriaus profesinę kvalifikaciją, nuo 2015-07-02 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju-konsultantu, yra sudaręs nuo 2012 metų iki šios dienos trunkančią santuoką, kurioje 2013 ir 2015 susilaukta dvejų sūnų gimimo; atkreipia dėmesį, kad jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, vairuotojo pažymėjimą policijai atidavė sulaikymo momentu, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Mano, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti bei sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagrįsdamas aplinkybę, kad 2018-06-26 administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis pareiškėjo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, prideda išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir nurodo, kad išrašo turinys atspindi, jog iki aptariamo administracinio nusižengimo jis nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi perauklėti jis, nes jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimų. Prašo atkreipti dėmesį, kad teisę vairuoti transporto priemonę turi jau daugiau nei 18 metų. Vairavimo patirtį net pats įstatymų leidėjas laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą (ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyta pradedančiojo vairuotojo atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam), tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas, būdamas ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyto neblaivumo laipsnio, vairuoti gali. Mano, jog darytina išvada, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Skunde nurodo ir asmeninio pobūdžio aplinkybes, kuriomis laiko šias: pirma, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant pasirūpinti mažamečiais sūnumis, nes, nors sutuoktinė ir turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau dėl užimtumo darbe ir nelankstaus darbo grafiko jam padėti negali, o vaikai lanko darželį ir kitus užsiėmimus, yra dar mažamečiai, todėl viešuoju transportu pasinaudoti negali; antra, teisė vairuoti transporto priemones taip pat reikalinga tikslu pasirūpinti močiute, jo tėvo mama, kuriai yra 91 metai, ji gyvena viena pati, todėl ja iki šiol pasirūpindavo tik jis, nes jo tėvas, močiutės sūnus, teisės vairuoti transporto priemones neturi, o atėmus teisę vairuoti nebegalės pasirūpinti ne tik kad savo vaikais, bet ir močiute. Mano, jog aplinkybė, kad nukentės ir tretieji asmenys, rodo, jog nuobauda nėra proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo padarytas nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, jis pats nesusižalojęs ir pan.). Skunde aptardamas nuobaudos tikslus, pareiškėjas nurodo, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Baudą jis jau sumokėjo, tai auklėja ir atgraso nuo naujų pažeidimų darymo, ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Pareiškėjas nurodo, kad ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, kartu su administracine nuobauda, gali skirti administracinę poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, nes tai padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Jis sutinka, kad būtų paskirtas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Teigia, jog baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Manydamas, kad jo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat gausiai vėl cituodamas kitų teismų procesinius sprendimus, skunde pateikia kelis alternatyvius prašymus:
1. Panaikinti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių;
2. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą;
3. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytų prašymų, pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose;
4. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytų prašymų, pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.
Teismo posėdyje R. L. skundo reikalavimus palaikė, papildomai nurodė, kad teisės vairuoti atėmimo terminą prašo sutrumpinti ir dėl to, kad nereikėtų iš naujo perlaikyti vairavimo egzamino atgaunat šią teisę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nuobaudą skyrusi institucija nurodė, kad R. L. padarė labai šiurkštų, vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Prašė spręsti teismo nuožiūra, ar R. L. paskirta administracinio poveikio priemonė švelnintina.
Skundas netenkinamas.
Faktinių nusižengimo aplinkybių skundu R. L. neginčija, todėl teismas jų papildomai netiria, atlieka tik įrodymų, kuriais grindžiamas paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės teisėtumas bei pagrįstumas, vertinimą.
Iš byloje esančių administracinio nusižengimo protokolo ir R. L. paaiškinimo protokole, kuriame nurodyta, kad iš vakaro žvejyboje išgėrė alaus, mažai miegojo, jautėsi gerai, todėl nusprendė vairuoti, gailisi, kad taip atsitiko (46-47 b. l.), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo (50 b. l.), blaivumo testo ir patikros sertifikato (50, 51 b. l.), matyti, kad 2018-06-26 R. L. vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas 0,82 promilės neblaivumas.
Šie įrodymai institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, leido padaryti išvadą, kad R. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, už kurį tyrimą atlikęs institucijos pareigūnas paskyrė minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą, kurią pareiškėjas sumokėjo 2018-08-13. (49 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
ANK 422 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. R. L. skirtas atėmimas teisės vairuoti transporto priemones minimaliam 12 mėnesių terminui. Jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir dėl šios administracinio poveikio priemonės priimti naują nutarimą ir neskirti specialios teisės atėmimo arba pakeisti nutarimą ir sutrumpinti atėmimo terminą, arba pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, arba pakeisti nutarimą ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali <...> paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba <...> administracinio poveikio priemonės neskirti.
R. L. yra baustas už KET nusižengimą (49 b. l.), nors ir nesusijusį su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių priemonių vartojimu; nagrinėjamas nusižengimas yra itin šiurkštus, pažeidėjo neblaivumas dvigubai viršija leistiną vairuoti normą, nusižengimas padarytas tyčia.
Teismas sprendžia, kad institucijos pareigūnas, priėmęs nutarimą, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienerių metų laikotarpiui, administracinio įstatymo nepažeidė.
Skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, atitinkantis ANK 422 straipsnio 9 dalyje nustatytą minimumą, vertintinas kaip proporcingas ir adekvatus. Naudodamasis minėta teise R. L. padarė tyčinę administracinę veiką. KET 14 punktas, be kita ko, draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis šios sąlygos. Byloje nustatyta, kad R. L. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,82 promilės neblaivumas, kas dvigubai viršija leistiną vairuoti normą. Teismas vertina tiek aplinkybę, kad R. L. KET keliami reikalavimai vairuotojams yra žinomi, tiek ir aplinkybę, kad jam nustatytas neblaivumas; šios abi aplinkybės patvirtina, jog jis, iš vakaro vartojęs alkoholį, suvokė savo apsvaigimą ir suvokė, jog KET draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę. Kadangi jis vis tiek vairavo būdamas neblaivus, tokie jo veiksmai buvo tyčiniai. R. L. skundo argumentai, kuriais jis pagrindžia savo nuomonę, jog jis padarė nusižengimą dėl neatsargumo, neatitinka suformuotos tokių analogiškų nusižengimų tyrimo ir nagrinėjimo praktikos, todėl teismas juos atmeta. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad atsakomybėn traukiamas asmuo turi jau 18 metų vairavimo stažą, tačiau ir per tokį ilgą laikotarpį disponuodamas didesnio pavojaus šaltiniu, iki šiol nesugeba objektyviai ir realiai įvertinti savo būseną, pavartojęs alkoholio nesugeba savęs kontroliuoti ir suvokti, jog yra neblaivus, ir sėda prie vairo orientuodamasis tik į savo trumpalaikius pojūčius.
Skirdamas poveikio priemonę pareigūnas vertino tiek šią aplinkybę, tiek ir kitas bausmės individualizavimą įtakojančias aplinkybes, kurios vertintinos parenkant administracinio poveikio priemonę. Jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis R. L. būtų galima skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, teismas nenustato. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos ir aplinkybės, pareiškėjo nurodytos skunde. Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti netaikomas (arba sutrumpinamas) tik ypatingais, išimtiniais atvejais, nustačius kompleksą aplinkybių, bylojančių pažeidėjo naudai. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės – kaltės pripažinimas, nuoširdus gailėjimasis, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti bei rūpinantis vaikais, močiute, – nepripažintinos tomis išskirtinėmis aplinkybėmis šioje konkrečioje byloje. Į kaltės pripažinimą, nuoširdų gailėjimąsi jau atsižvelgė pareigūnas, paskyręs minimalią baudą bei minimaliam terminui atėmęs specialią teisę. Dėl aplinkybių, kad teisė vairuoti būtina tiek tiesioginiame darbe, tiek rūpinantis vaikais, močiute, konstatuotina, jog pats R. L. privalėjo būti atidus ir rūpestingas bei įvertinti savo elgesio pasekmes, kai iš vakaro vartojo alkoholį, o iš ryto neblaivus sėdo vairuoti automobilį. Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas tam tikram laikui pakeis R. L. įprastą gyvenimą, ir vis tik dėl šių padarinių yra kaltas pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Jo patiriami nepatogumai nevertintini kaip neatitinkantys jo padaryto nusižengimo pavojingumo, švelninti jam skirtą poveikio priemonę teismas nenustato pagrindų. Tai, kad R. L. po padaryto itin šiurkštaus KET pažeidimo iš karto sumokėjo paskirtą baudą, tik įrodo, kad nuobaudos paskyrimas turi poveikį ir sudaro prielaidą įgyvendinti jai keliamą paskirtį, tačiau to dar nepakanka konstatuoti, kad nuobaudos tikslai jau pasiekti.
Dėl šių motyvų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad tiek minimalią baudą, tiek poveikio priemonę minimaliam sankcijoje numatytam terminui paskyręs pareigūnas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo nutarimą panaikinti ar pakeisti dėl skunde nurodytų motyvų, ir R. L. skundas atmetamas, nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. L. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto 2018-07-31 nutarimą Nr. 10-ANR_N-20235-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.