Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-03-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-47-1132/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-06
Bylos Nr.
II-47-1132/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01121-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-47-1132/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01121-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei, Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. S.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja) atstovo V. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnį 90 Eur bauda už tai, kad jis, 2023 m. lapkričio 4 d. 17.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ iš prekybos lentynų paėmė prekių už 148,14 Eur bei praėjo pro prekybos kasas nesusimokėjęs. Parduotuvei padaryta turtinė 148,14 Eur žala.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas pateikė skundą, kuriuo prašo teismo įvertinti ar įtariamojo asmens veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių.

Skunde nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 9 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškimu dėl įvykdytos atviros vagystės kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Pareiškėja nurodė, kad A. L. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 4 d. 17.40 val. praėjo pro įėjimo vartelius su pilnu įvairių prekių pirkinių krepšeliu. Pateiktame vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip A. L. šalinasi iš prekybos centro, nors jam kelią užstoja prekybos centro darbuotoja. Prekės yra pavogtos atvirai ir negali būti grąžintos į prekybą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala. Pareiškėjo atstovas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti civiline ieškove ir nurodė, kad bendrovė teiks civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. 2023 m. lapkričio 29 d. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Veika kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 108 straipsnio požymius (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog A. L. patraukas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2023 m. lapkričio 4 d. 17.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ iš prekybos lentynų paėmė prekių už 148,14 Eur bei praėjo pro prekybos kasas nesusimokėjęs. Parduotuvei padaryta turtinė 148,14 Eur žala. Tokiu būdu A. L. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 108 straipsnyje. Administracinio nusižengimo byla 2023 m. lapkričio 29 d. išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek nukentėjusysis į bylos nagrinėjimą neatvyko, bylos nagrinėjimo metu savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo.

Institucijos pareigūnas bylos nagrinėjimo metu ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, padarė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą, kad A. L. padaryta veika kvalifikuotina pagal ANK 108 straipsnį ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo pripažino A. L. kaltu ir paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą – 90 Eur ir įpareigojo nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą.

ANK 108 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Šie išvardinti vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013, 2K-12-699/2016).

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad A. L. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnyje, pilnai įrodytas byloje surinkta medžiaga. A. L. veika nebuvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes įvertinus visą bylos medžiagą, nebuvo nustatyti atvirajai vagystei būdingi visi privalomi požymiai. Kvalifikuojant asmens veiką tiek pagal ANK 108 straipsnio vagystę, tiek pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pagrobto turto vertė, kai ji yra mažesnė nei 3 MGL, neturi reikšmės teisiniam šios veikos įvertinimui, nes baudžiamosios atsakomybės taikymą, tokiu atveju lemia ne pagrobto turto vertė, o kvalifikuojančio požymio konstatavimas.

Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2008).

Atvirumo konstatavimą objektyviuoju požiūriu lemia šios aplinkybės: 1) pagrobimas padarytas nusikalstamos veikos padarymo vietoje, esant kaltininkui pašaliniam asmeniui; 2) pašalinis asmuo pastebi ir suvokia kaltininko daromų veiksmų esmę; 3) pašalinis asmuo parodo, jog supranta, kad vyksta svetimo turto pagrobimas. Tik visų paminėtų aplinkybių visuma sudaro objektyvųjį atviro pagrobimo kriterijų, kas skundžiamuoju atveju nebuvo nustatyta.

Asmuo veikė slapta, susidėjo į pirkinių krepšelį prekes, jas bandė slapta pranešti pro įėjimo vartelius prabėgdamas pro telefonu kalbančią parduotuvės darbuotoją, kuri stovėjo šalia išėjimo vartelių, net nebandė asmens stabdyti, jam užkirsti kelio ar šaukti parodant jam, kad ji suprato jo vykdomą neteisėtą veiką. Asmens niekas nesivijo, nebandė sulaikyti, o darbuotoja toliau šnekėdama nuėjo pro vartelius į prekybos salę.

Kalbant apie turto pagrobimą atvirai, baudžiamosios teisės doktrinoje pabrėžiamas paties kaltininko subjektyvus situacijos suvokimas. Pats kaltininkas turi suvokti atvirą turto pagrobimo pobūdį ir suprasti, kad jo veiksmus stebi pašaliniai asmenys, bet nepaisyti jų reakcijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, asmuo akivaizdžiai veikė slaptai, susikrovė daiktus į pirkinių krepšelį, brangias prekes uždengė tualetiniu popieriumi. Prekes su prekybos salės krepšeliu skubėdamas prasineša pro išėjimo vartelius nestabdomas už vartelių buvusios parduotuvės darbuotojos. Iš prekybos salės daiktus pasisavinusio asmens niekas nesivijo, nešaukė sustoti. Iš parduotuvėje telefonu kalbančios pardavėjos elgsenos, kuri nebuvo konkrečiai nukreiptą į vagystę atlikusį asmenį, negalima suprasti jos chaotiško veiksmų pobūdžio, nes jos veiksmais neparodoma vagystę įvykdžiusiam asmeniui, kad ji suprato, kad jis įvykdė vagystę ir ji bando jį sulaikyti ar sustabdyti. Slaptosios vagystės esmė yra ta, kad asmuo ją darydamas stengiasi paimti turtą nesusidurdamas su asmeniu, kuris galėtų jam sutrukdyti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 15–17).

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. S. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad šioje byloje yra tipinis atviros vagystės modelis, kuomet prekės yra neslepiamos ir žmogus dar keiksmažodžiais palydi visus aplinkinius, o atviros vagystės kvalifikavimui pakanka to, kad pažeidėjas suvokia, jog jam kelią užtveria parduotuvės darbuotoja. Kadangi jis (V. S.) mato visas parduotuves ir pastebėjęs iš matymo žinomą asmenį, kuris praeityje yra padaręs ne vieną vagystę, įtarė, kad gali būti padaryta nauja vagystė, todėl paskambino parduotuvės darbuotojai, kad ji sureaguotų. Taigi, priešingai nei teigiama atsiliepime į skundą, kasininkė stovėjo ne šone ir būtent tuo metu kalbėjo telefonu su juo (V. S.), o kitoje rankoje laikė pultelį su kuriuo bandė užblokuoti duris. Darbuotoja nebandė bėgančio asmens sustabdyti, nes pati tuo metu buvo išsigandusi. Ar parduotuvės darbuotojai buvo apklausti, negali pasakyti, nes apie tai informacijos nėra gavęs. Nei telefonu, nei tam tikru dokumentu jam (V. S.) nebuvo pranešta apie tyrimą. Gavo nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju, tačiau minėtame nutarime nėra nurodoma ar veika kvalifikuojama pagal ANK 108 straipsnį ar pradėtas baudžiamasis procesas, be to, tokių nutarimų kasdien gauna labai daug, todėl tolimesnių veiksmų nesiėmė, į Instituciją nesikreipė ir tada, kai buvo įteiktas galutinis sprendimas, pamatęs veikos kvalifikavimą, nutarimą apskundė.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė A. U. teismo posėdžio metu atsiliepimą į skundą palaikė, prašė skundo netenkinti ir paaiškino, kad tyrimas buvo pradėtas pagal gautą pareiškimą su vaizdo medžiaga. Pastabose parašyta, kad apie tyrimą pareiškėjas buvo informuotas, tikėtina telefonu arba buvo išsiųstas pranešimas. Tyrimą atliekantis pareigūnas pagal turimus duomenis pats sprendžia dėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo, todėl nustatęs kaltą asmenį ir įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, nusprendė, kad tai yra administracinių nusižengimų požymių turinti veika, todėl surašė protokolą ir nematė būtinumo pradėti aplinkybių patikslinimą. Parduotuvės darbuotojai nebuvo apklausti, nes tyrėjui galimai užteko tuo metu jau surinktų įrodymų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai ir laiku, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškinamos ir nustatomos visos faktinės aplinkybės, būtinos kilti administracinei atsakomybei.

Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai ir visapusiškai neištyrus veikos faktinių aplinkybių. Pareiga išaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus, juos teisingai įvertinti ir nuspręsti, ar yra padarytas ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas, ar nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tenka institucijai, priimančiai nutarimą.

ANK 563 straipsnyje reglamentuota, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

ANK 567 straipsnio nuostatos teigia, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Šių teisės normų analizė leidžia teigti, jog įstatymas įpareigoja visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti faktines veikos padarymo faktines aplinkybes, nes būtent šios sąlygos ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidą realizuoti administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir tikslus – tinkamai pritaikyti įstatymą ir patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Skundžiamas Institucijos nutarimas atžvilgiu buvo priimtas skubotai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nesiėmus visų priemonių pašalinti prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąsias faktines neteisėtos veikos aplinkybes.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 9 d. gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl prekybos centre įvykdytos atviros vagystės, kitą dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 10 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta nukentėjusiąja, be to telefonu susisiekta su administracinėn atsakomybėn traukiamu A. L., kuris telefonu nurodė, kad su pažeidimu sutinka, bet atvykti į policiją negali. Tą pačią dieną surašytas šaukimas A. L. atvykti į policijos komisariatą 2023 m. lapkričio 21 d. 10.00 val., tačiau duomenų apie jo atvykimą bylos medžiagoje nėra. A. L. taip pat nedalyvavo nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris jam išsiųstas elektroniniu paštu, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Teismo vertinimu, tyrimo metu neatlikti reikalingi procesiniai veiksmai, siekiant surinkti pakankamai duomenų teisingo sprendimo priėmimui – neapklaustas nei pareiškėjas V. S., nei parduotuvėje dirbę, vaizdo įraše užfiksuoti, darbuotojai, telefoninis pokalbis su A. L. neatitinka ANK 581 straipsnio reikalavimų, jis neapklaustas teisės aktų nustatyta tvarka, nepateiktas byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Neapklausus A. L., pareiškėjo atstovo ir liudytojų – parduotuvėje dirbusių darbuotojų, kurie betarpiškai matė įvykio aplinkybės, nesurinkus kitų reikšmingų duomenų, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas. Atsiliepime nurodyti teiginiai, kad šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, paremti ne byloje surinktų duomenų visuma, o subjektyviu situacijos ir pateikto vaizdo įrašo interpretavimu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Institucija, atlikdama tyrimą administracinio nusižengimo byloje, neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, byloje neatlikti visi procesiniai veiksmai, kurie padėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, ir nesant galimybės kilusius neaiškumus pašalinti teisme, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė