Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Arūno Kaminsko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija, MGK) 2011 03 28 sprendimą Nr. S-63(7-8/2011) „Dėl I. B. 2011-02-140 prašymo“ ir atnaujinti skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI, VMI prie FM) 2010 09 06 sprendimo Nr. 68-207 padavimo Komisijai terminą.

Teisme pareiškėjas palaikė skundą. Paaiškino, kad tuo metu, kai jam galėjo būti siunčiamas VMI prie FM sprendimas, jis buvo komandiruotėje užsienyje, t.y. verslo reikalais privalėjo būti užsienyje. Mano, kad tai yra svarbi termino praleidimo priežastis.

MAĮ 149 straipsnyje įtvirtintas įpareigojimas mokesčių mokėtojui pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu ir nustatyta, kad nesant tokio pranešimo, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijoms žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs. Šia teisės norma įstatymų leidėjas iš esmės siekė užtikrinti, kad mokesčių mokėtojas tinkamai informuotų ikiteismines mokestinį ginčą nagrinėjančias institucijas apie jo buvimo (veiklos) adresą tam, kad, viena vertus, mokesčių mokėtojas būtų laiku informuojamas apie jo atžvilgiu priimamus sprendimus, o kita vertus, kad ikiteisminėms mokestinį ginčą nagrinėjančioms institucijoms nekiltų papildomų sunkumų ieškant mokesčių mokėtojo. Tam, kad būtų užtikrintas mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūros operatyvumas ir koncentruotumas, MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji norma (lex specialis), nustatanti, jog dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Ši nuostata tiesiogiai susijusi su minėta MAĮ 149 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga, o abi jos inter alia skirtos išvengti mokesčių mokėtojo galimam piktnaudžiavimui procesu, vengiant priimti registruotą pašto korespondenciją iš mokesčių administratoriaus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2010 07 30 skunde VMI nurodė savo adresą: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Šį adresą pareiškėjas nurodė ir savo 2010 12 20 skunde Komisijai, taip pat nagrinėjamame 2011 02 10 prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą ir kartu su juo paduotame 2011 02 10 skunde dėl VMI 2010 09 06 sprendimo. Komisijos susirašinėjimas su pareiškėju patvirtina, kad pareiškėjas šiuo adresu gauna korespondenciją (nagrinėjamame prašyme pareiškėjas nurodo, kad, pavyzdžiui, Komisijos 2011 01 18 protokolinį sprendimą gavo 2011 01 24). Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pareiškėjui išsiųstas grąžinamas jo 2010 12 10 skundas (išsiųstas registruotu paštu 2011 01 31), grąžintas Komisijai 2011 03 02 su prierašu: „Neatsiėmė“. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo adresas mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nėra pasikeitęs, tačiau pareiškėjas neatsiima kai kurios jam siunčiamos pašto korespondencijos, ir identifikuoja pareiškėjo nesuinteresuotumą dalyvauti mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūroje, nerūpestingumą, o galbūt net piktnaudžiavimą procesu, kai mokesčių mokėtojas vengia atsiimti jam siunčiamą korespondenciją, vėliau teigdamas, kad jos negavo, ir tokiu būdu sąmoningai ilginantis ginčo nagrinėjimo procedūrą, kas neatitinka įstatymų leidėjo siekio užtikrinti mokestinio ginčo išnagrinėjimo operatyvumą.

VMI pareiškėjo atžvilgiu priimtą sprendimą išsiuntė jo nurodytu adresu, pareiškėjas laiško neatsiėmė, tačiau VMI, gavusi registruotą pašto korespondenciją atgal, parodė savo geranoriškumą ir bandė informuoti pareiškėją apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą pakartotinai, išsiųsdama jį kitu adresu, tačiau, kaip paaiškėjo, pareiškėjas juo negyvena. Vadovaudamasis minėtomis MAĮ nuostatomis atsakovas mano, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą Inspekcijos 2010 09 06 sprendimą.

Nurodo, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui tai padaryti, tai yra nepriklausė nuo jo valios (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 01 24 nutartis adm. byloje Nr. A556-113/2008). Subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios priklausė nuo pareiškėjo valios, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Pavyzdžiui, tokios priežastys kaip neapsisprendimas, patiklumas, neryžtingumas, neatsakingumas, nerūpestingumas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (LVAT 2008 01 24 nutartis adm. byloje Nr. A556-113/2008, 2009 12 24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1527/2008). Nagrinėjamu atveju neaišku, kada pareiškėjas minėtą VMI sprendimą gavo, o jeigu jis šio sprendimo kopiją gavo Šiaulių AVMI (kas, kaip jau nurodyta aukščiau, nėra patvirtinta tinkamais įrodymais), kodėl pareiškėjas VMI priimto sprendimo ieškojo Šiaulių AVMI, o ne VMI, kuriai apskundė Šiaulių AVMI sprendimą, kodėl jo neva ieškojo tik 2010 m. lapkričio mėnesį (pareiškėjo teigimu, sprendimą jis gavo 2010 11 30), nors skundas VMI paduotas dar liepos mėnesį (t. y. praėjus keturiems mėnesiams po skundo padavimo). Visos šios aplinkybės leido Komisijai konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nesidomėjo ar nenorėjo domėtis apie savo atžvilgiu mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą. Komisija teisingai nurodė, kad galima pagrįstai įtarti, kad nepriimdamas pašto korespondencijos iš VMI, piktnaudžiavo procesu, todėl Komisija pareiškėjo nurodytų skundo padavimo termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis.

Pažymi, kad netgi jeigu ir būtų tinkamai patvirtinta (ko nagrinėjant pareiškėjo prašymą Komisijoje nepadaryta), kad pareiškėjas siekiamą apskųsti VMI prie FM 2010 09 06 sprendimą gavo 2010 11 30 iš Šiaulių AVMI, akivaizdu, kad nors pareiškėjo skunde nurodyta, jog jis surašytas 2010 12 20 (formaliai paskutinę skundo padavimo dieną, skaičiuojant nuo menamo sprendimo įteikimo Pareiškėjui dienos – 2010 11 30), tačiau matyti, kad jis Šiaulių AVMI gautas tik 2010 12 31, o jokių duomenų, kada jis išsiųstas, byloje nepateikta. Tačiau net jeigu būtų nustatyta, jog pareiškėjas skundžiamą sprendimą gavo 2010 11 30, skundas dėl šio sprendimo Šiaulių AVMI pateiktas praleidus 20 dienų skundo padavimo terminą. Nors VMI sprendime yra aiškiai nurodyta, kad skundas Komisijai turi būti paduodamas per VMI, pareiškėjas, nesilaikydamas šios taisyklės, skundą padavė Šiaulių AVMI, tokiu būdu dar ilgindamas jo inicijuoto mokestinio ginčo potencialaus nagrinėjimo terminus. Toks pareiškėjo elgesys tik sustiprina pagrįstas abejones dėl pareiškėjo sąmoningo piktnaudžiavimo procesu. Taigi toks elgesys negali būti skatinamas ar toleruojamas, nes neatitinka įstatymų leidėjo tikslų.

Teisme Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Ginčas yra dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2011 m. kovo 28 d. sprendimo „Dėl I. B. 2011 02 10 prašymo“ Nr. S-63(7-8/2011) teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu MGK nusprendė neatnaujinti I. B. skundo padavimo termino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 09 06 sprendimui apskųsti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmąjį skundą MGK dėl VMI prie FM 2010 09 06 sprendimo įteikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2010 12 31 (MGK byla, t. I, l. 1-2). Šiaulių AVMI šį skundą persiuntė VMI prie FM, kurioje skundas buvo gautas 2011 01 10 (ten pat), skundas MGK gautas 2011 01 13 (ten pat, l. 1-2). Pateikdamas šį skundą MGK pareiškėjas neprašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nors šis terminas buvo akivaizdžiai praleistas. Dėl šio skundo priėmimo MGK nusprendė 2011 01 18 Posėdžio protokoliniu sprendimu ir laikė skundą nepaduotu bei grąžino jį mokesčių mokėtojui (MGK byla, t. II, l. 99). Po to pareiškėjas, neginčydamas protokolinio sprendimo, padavė MGK 2011 02 14 prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (ten pat, l. 100-101, 102-106), kartu paduodamas skundą dėl VMI prie FM 2010 09 06 sprendimo panaikinimo. Kartu su šiais dokumentais pareiškėjas pateikė MGK 2010 09 09 VMI prie FM raštą Nr. (24.4-31-5)-R-8665, kuris surašytas atsakant į 2010 07 30 raštą (ten pat, l. 107). Šiuo raštu I. B. ir Šiaulių AVMI persiųstas VMI prie FM 2010 09 06 sprendimas Nr. 68-207, iš šio lydraščio matyti, kad 2010 07 30 datos raštas - tai I. B. skundas centriniam mokesčių administratoriui dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo. Ant šio lydraščio yra paties I. B. ranka rašytas įrašas, kad 2010 09 06 sprendimą jis gavo iš Šiaulių AVMI 2010 11 30. Dėl šio antrą kartą paduodamo skundo MGK ir buvo priimtas skundžiamas MGK sprendimas. 2011 03 28 MGK sprendimu netenkintas I. B. prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą VMI prie FM 2010 09 06 sprendimui Nr. 68-207 apskųsti. Skundžiamame MGK sprendime įvertinti pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą išdėstyti motyvai bei vienintelis pateiktas rašytinis įrodymas – lydraštis su pareiškėjo padarytu įrašu, nurodančiu, kada jis gavo VM sprendimą. MGK sprendimo motyvacinėje dalyje, kurioje aprašomos faktinės aplinkybės yra akivaizdžių rašymo apsirikimų (tos pačios klaidos yra ir VMI atsiliepime teismui). MGK nurodo, kad pareiškėjas 2010 07 30 skunde VMI nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Toliau rašoma, kad tokį patį adresą pareiškėjas nurodė ir savo 2010 12 20 skunde MGK, taip pat 2011 02 10 prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą ir kartu paduotame skunde. Toliau nurodoma, kad susirašinėjimas su MGK rodo, kad šiuo adresu pareiškėjas gauna korespondenciją. Iš tikrųjų I. B. visuose nurodytuose raštuose savo adresą nurodė taip: (duomenys neskelbtini), Šiauliai (MGK byla, t. I, l. 2, 27, 90, 94 ir kt. ). Tačiau ir VMI prie FM bei Šiaulių AVMI, o taip pat ir MGK siuntė pareiškėjui korespondenciją teisingu, būtent jo paties nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Šiauliai) ir tais atvejais, kai pareiškėjas korespondenciją gaudavo (MGK byla, t. I, l. 17, 21, 32, 39, 67, 73, 84, 102, 128, , 129, MGK byla, t. II, l. 1, 63) . MGK adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai siuntė I. B. jo skundą, kurį atsisakyta priimti bei MGK protokolinio sprendimo nuorašą (t. II, b.l. 96-97, 98-99). Pareiškėjas neneigia šią korespondenciją gavęs. Dėl to ši MGK sprendime esanti techninė klaida negali būti pripažinta kaip turinti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. MGK sprendime nurodytas motyvas ir tai, kad pareiškėjui ne visada tuo adresu galima įteikti korespondenciją (ne tik dėl VMI sprendimo neįteikimo). MGK sprendime nurodyta, kad tokia aplinkybė identifikuoja pareiškėjo nesuinteresuotumą dalyvauti mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūroje, nerūpestingumą, o galbūt net piktnaudžiavimą procesu sąmoningai ilginant mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūrą. Dėl šio motyvo teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą, gauto MGK 2011 02 14, turinį, šis motyvas yra pagrįstas. Tik bylą nagrinėjant teisme pareiškėjas pradėjo aiškinti, kad jis savo verslo reikalais yra priverstas dažnai būti užsienyje komandiruotėse po savaitę ir daugiau, tačiau prašyme adresuotame MGK, visi to prašymo motyvai ir argumentai buvo siejami tik su tuo, kada realiai pareiškėjui buvo įteiktas VMI sprendimas ir nebuvo nurodyta jokių motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl pareiškėjo dažno vykimo į užsienį, būtinybės vykti į užsienį ilgam ir pan.. Dėl to MGK pagrįstai ir nagrinėjo tik tuos klausimus, kurie buvo keliami prašyme atnaujinti terminą, t.y. VMI sprendimo gavimo aplinkybes.

Dėl VMI 2010 09 06 sprendimo įteikimo pareiškėjui datos reikšmės. Pareiškėjo įrodinėjimas, kad jis minėtą sprendimą gavo tik 2010 11 30 termino atnaujinimui neturi jokios teisinės reikšmės. Termino atnaujinimui reikšmę gali turėti tik nurodymas svarbių ir objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ir sąlygų, kurios jam sutrukdė laiku (kaip numato Mokesčių administravimo įstatymas) paduoti skundą. Tokia išvada daroma dėl esamo teisinio reguliavimo. Šiuo atveju procedūriniai klausimai yra reglamentuojami Mokesčių administravimo įstatyme (MAĮ). MAĮ 149 straipsnyje numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijoms žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs. Šiuo atveju pareiškėjo adresas iš viso nebuvo pasikeitęs, todėl VMI prie FM 2010 09 06 sprendimas Nr. 68-207 išsiųstas pareiškėjui tinkamai (lydraštis, MGK byla, t. I, l. 17 ir 21). Pagal Lietuvos pašto sąrašą siunta paimta 2010 09 10 (MGK byla, t. I, b.l. 21). Taigi toliau šios korespondencijos įteikimo pareiškėjui klausimas sprendžiamas vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti, kad dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Šiuo atveju tai reiškia, kad VMI sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2010 09 17. Nuo šios dienos ir turi būti pradėtas skaičiuoti skundo MGK padavimo terminas. MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas MGK turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų (tai reiškia, kad skaičiuojamos kalendorinės dienos) nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Tai reiškia šiuo atveju, kad skundą MGK pareiškėjas privalėjo paduoti iki 2010 10 07, o pareiškėjas skundą Šiaulių AVMI įteikė 2010 12 31. Termino atnaujinimo klausimas reguliuojamas MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Šiuo atveju pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo, atsižvelgiant į nurytą teisinį reguliavimą, iš esmės nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, nes jis tik įrodinėjo, kad VMI sprendimą gavo 2010 11 30. Minėta, kad tai neturi teisinės reikšmės, nes pagal įstatymą laikoma, kad sprendimą jis gavo 2010 09 17. Pareiškėjas raštu nenurodė nei Šiaulių AVMI, nei VMI prie FM, kad jis dažnai būna išvykęs į užsienį, neprašė dokumentus jam įteikti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, nors tokį įteikimo būdą numato MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 3 punktas, taigi jis pats nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus. MGK sprendime pagrįstai pasisakoma dėl pareiškėjo veiksmais nepagrįsto mokestinio ginčo nagrinėjimo terminų ilginimo. Daugelis MAĮ nuostatų yra nukreiptos į tai, kad mokestiniai ginčai būtų išnagrinėti per kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį, šis laikotarpis ir maksimalūs jo terminai MAĮ yra reglamentuojami. Pernelyg ilgas mokestinio ginčo nagrinėjimas gali sukelti tam tikras neigiamas pasekmes tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriams, todėl visos mokestinio ginčo šalys turi veikti taip, kad mokestinis ginčas būtų išnagrinėtas įstatyme nustatytais terminais. Dėl nurodytų priežasčių MGK sprendimo motyvai, kad pareiškėjas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nesidomėjo ir nenorėjo domėtis apie mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą, yra pagrįsti. Iš tiesų skundas dėl Šiaulių AVMI sprendimo VMI paduotas 2010 07 30, todėl atsižvelgiant į MAĮ 154 straipsnio nuostatas, pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad sprendimas dėl jo skundo gali būti priimtas vėliausiai po 60 dienų, t.y. apie 2010 09 30, o nepriėmus sprendimo iki nurodytos datos, pareiškėjas dėl to galėtų paduoti skundą taip pat tik per 20 dienų, taigi iki 2010 10 20. Tuo tarpu pareiškėjas galimu sprendimu pradėjo domėtis tik 2010 11 30. Šios aplinkybės rodo, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido tik dėl jo paties nerūpestingumo ir neatidumo. Teismų jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, jog teisinių santykių dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, o siekdami įgyvendinti įstatymo jiems suteiktas procesines teises, būti aktyviais, rūpestingais ir atidžiais. Skundo padavimo tvarka yra išaiškinta VMI prie FM 2010 09 06 sprendime Nr. 68-207 tinkamai. Šiuo atveju neturi reikšmės pareiškėjo nurodomos aplinkybės, o taip pat MGK sprendime nurodytos aplinkybės, kad skundą pareiškėjas nepagrįstai padavė per Šiaulių AVMI, nes Šiaulių AVMI pareiškėjo skundą MGK persiuntė tinkamai ir esant sąlygai, kad skundas per AVMI būtų paduotas nustatytu terminu, ši aplinkybė nebūtų reikšminga. Pagrįsti ir MGK sprendimo motyvai, kad ir tuo atveju, jeigu skaičiuoti skundo padavimo terminus nuo 2010 11 30, pareiškėjas skundą per Šiaulių AVMI padavė taip pat praleidęs 20 dienų terminą (2010 12 31). Tokiu būdu, nors teismas nesutinka su MGK sprendime išdėstytais įtarimais, kad pareiškėjas sąmoningai piktnaudžiavo procesu (tam patvirtinti nėra pakankamai įrodymų) ir sąmoningai siekė ilginti mokestinio ginčo nagrinėjimo terminus, tačiau skundo padavimo terminas pareiškėjui neatnaujintas pagrįstai. Pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių svarbių ir objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kurios jam sutrukdė laiku paduoti skundą MGK. Tokių priežasčių nenustatė ir teismas. Netgi pareiškėjo nurodoma žodžiu priežastis – dažnos komandiruotės, negalėtų būti pripažintos svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi pareiškėjas komandiruotėse jo teigimu būna savaitę ar dvi, o terminą jis praleido keletu mėnesių. Per tą laiką jis tikrai turėjo grįžti ir pasidomėti, kaip VMI nagrinėjamas jo 2010 07 30 paduotas skundas, t.y. domėtis reikėjo tiek po 30, tiek po 60 dienų. Be to, kaip buvo nurodyta, pareiškėjas turėjo galimybę VMI raštu pranešti, kaip jam kitu būdu įteikti sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad ginčijamas MGK 2011 03 28 sprendimas Nr. S-63(7-8/2011) iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis negali būti panaikintas. Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti antrojo reikalavimo atnaujinti skundo MGK padavimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo I. B. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.