Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-5356-935/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-18
Bylos Nr.
A6.-5356-935/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02754-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
R. B.
Advokatai
Lina Andriuškevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.6-5356-935/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02754-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Olgai Saveljevai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Vaidai Matulionei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., būdamas UAB „I.r.“ vadovu, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, tačiau, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Šiais veiksmais R. B. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. į teismo posėdžius neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai (R. B. atstovė patvirtino, jog jis apie posėdžius buvo informuotas). R. B. prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Šalies argumentai

R. B. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Jis pinigus įnešė į įmonės kasą, kadangi norėjo išmokėti atlyginimą darbuotojui. Prašo neskirti jam piniginės baudos, o skirti įspėjimą, kadangi šiuo metu vadovauja UAB „S.f.“, gauna nedideles pajamas, iš kurių turi pasirūpinti nepilnamete dukra, be to, jam materialiai padeda tėvai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir R. B. kaltę įrodo byloje surinkti ir ištirti byloje įrodymai.

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, jog buvo tikrinamas UAB „I.r.“ veiklos laikotarpis nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „I.r.“ įregistruota mokesčių mokėtojų registre 2007 m. balandžio 20 d., pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja įregistruota 2008 m. kovo 14 d. R. B. įmonės vadovu buvo nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. 2017 m. rugpjūčio 1 duomenimis įmonės mokestinė nepriemoka buvo 369121,40 Eur, kurią sudarė PVM, PVM delspinigiai, gyventojų pajamų mokestis, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. Nuo 2016 m. lapkričio 30 d. pradėti įmonės atžvilgiu priverstinio išieškojimo veiksmai. Bendrovė patikrinimui pateikė AB „Citadelė“ banko, UAB „Medicinos banko“ sąskaitų bei Lietuvos kredito unijos sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Analizuojamu laikotarpiu banko operacijų nebuvo. Pagal pateiktą kasos knygos išrašą per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. liepos 31 d. nustatyta, kad pinigų likutis kasose 2016 m. lapkričio 30 d. buvo 0,00 Eur, pajamos sudarė 629,49 Eur, kuriuos 2017 m. kovo 17 d. į kasą įnešė R. B., kasos išlaidos sudarė 629,49 Eur, t. y., 2017 m. balandžio 12 d. buvo išmokėtas darbo užmokestis K. T.. 2017 m. liepos 31 d. likutis kasoje buvo 0,00 Eur. Taigi nustatyta, kad įmonė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. (b.l. 29-31)

Aptartų įrodymų visuma, t. y., paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu bei operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotais duomenimis, yra visiškai įrodyta, kad R. B., būdamas UAB „I.r.“ vadovu, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, tačiau, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, t.y., 2017 m. balandžio 12 d. iš įmonės kasos buvo išmokėtas darbo užmokestis K. T..

Tokia R. B. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo atstovė advokatė prašė skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, t. y., administracinė nuobauda švelninama arba iš viso neskiriama, gali būti tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Teismas, skirdamas nuobaudą, R. B. atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (VMI kaip kreditoriaus teisės buvo pažeistos vieną kartą, buvo išmokėtas atlyginimas įmonės darbuotojui, atlyginimas buvo išmokėtas iš paties R. B. pinigų įneštų į kasą, išmokėta suma yra nedidelė lyginant ją su susidariusiu įsiskolinimu), pažeidėjo asmenybę (dirba, administracine tvarka nebaustas), į tai, jog yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad R. B. šiuo metu gauna nedideles pajamas, turi išlaiko nepilnametę dukrą. Taigi, teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, mano, kad R. B. yra tikslinga skirti švelnesnę nuobaudą – baudą nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutarė:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį A2.6-5356-935/2017.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis