- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-29
- Bylos Nr.
- A-502-198-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai”
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai”, dėl išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija; atsakovas; apeliantas) 2007 m. spalio 4 d. išvadą Nr. 220/07 „Dėl profesinės ligos pagrįstumo” (toliau – ir Išvada).
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 41 metus dirbo dyzelinio traukinio mašinistu, veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – visą kūną veikiančios vibracijos ir triukšmo. Manė, kad atsakovas, priimdamas Išvadą, neatsižvelgė į tai, jog šis darbas turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatos būklei. Nurodė, kad pareiškėjo sveikatos būklę atspindi ir privalomųjų sveikatos tikrinimų duomenys, kurie patvirtina, jog iki 2004 m. sausio 28 d. jis galėjo dirbti mašinistu ar padėjėju, tačiau vėliau gydytojai uždraudė dirbti šį darbą. Tame pačiame akte nurodoma, kad priežastys, galėjusios sukelti profesinę ligą, yra mechaniniai virpesiai ir triukšmas. Dėl šių priežasčių pareiškėjui buvo uždrausta dirbti. Teigė, jog atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjas labai blogai girdi, jam nustatyta abipusė lėtinė klausos nervo neuropatija, kurią sukėlė ilgalaikis buvimas triukšme.
Laikėsi pozicijos, kad atsakovas padarė netinkamą išvadą dėl pareiškėjo profesinės ligos nustatymo bei šios ligos eigos, nes nurodė, jog pagrindinis pareiškėjo susirgimas yra progresuojanti išsėtinė sklerozė. Akcentavo, kad atsakovas nenagrinėjo ir pasekmių, kurias sukelia kiti susirgimai (M51.0 „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su melopatija” ir H90.3 „Neurosensorinis pirkurtimas, abipusis”), patenkantys į Profesinių ligų sąrašo 5 skyrių „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių”. Manė, jog, priimant Išvadą, nebuvo atsižvelgta į 2005 m. vasario 2 d. išvadą, kuria pareiškėjas dėl sveikatos būklės buvo pripažintas netinkamu dirbti ir eiti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” (toliau – ir Bendrovė; trečiasis suinteresuotas asmuo) Vilniaus lokomotyvų depo Kauno ceche dyzelinio traukinio mašinisto pareigas. Buvo nustatyta, kad tai yra profesinės ligos dėl triukšmo ir vibracijos pasekmės.
Pažymėjo, kad pareiškėjui 2005 m. birželio 11 d. buvo suteikta II-oji invalidumo grupė be teisės dirbti. Nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas, profesinė liga – tai darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl aplinkos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio. Atkreipė dėmesį į tai, kad tokie veiksniai – triukšmas ir vibracija – buvo nurodyti ir 2006 m. kovo 23 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. 06-02-013 (toliau – ir Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas). Manė, kad visi jo susirgimai, dėl kurių tapo invalidu, yra profesinės kilmės.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas pažymėjo, jog sutinka su pareiškėjo darbo sąlygų aprašymu, pateiktu Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2006 m. balandžio 5 d. Kauno medicinos universiteto klinikų Konsultacinės poliklinikos darbo medicinos gydytoja profesinės ligos pareiškėjui nediagnozavo. Nurodė, jog pareiškėjas dėl stuburo susirgimų, kuriuos galėtų sukelti padidėjusi vibracija, iki 2004 m. į gydytojus nesikreipė: pirmą kartą jis buvo hospitalizuotas 2004 m. birželio 29 d. dėl skausmų strėnose ir dešinėje kojoje, tačiau jam skirtas gydymo kursas radikuliopatijai gydyti teigiamo poveikio neturėjo. Pažymėjo, kad 2004–2006 m. pareiškėjas gydėsi stacionare, nes skundėsi dešinės kojos silpnumu, dešinės rankos tirpimu, bendru silpnumu, sutrikusia eisena, pablogėjusia dešinės ausies klausa. Tvirtino, jog pareiškėjo skundai nėra būdingi lėtinei radikuliopatijai, kurią galėtų sukelti visą kūną veikianti vibracija.
Atkreipė dėmesį į tai, jog nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjui buvo diagnozuota pagrindinė liga – krūtininės dalies mielopatija su dešinės kojos pareze bei lydintys susirgimai – lėtinė cerebrinė išemija ir lėtinė lumbopatija. Vėliau diagnozė buvo patikslinta: lėtinis demielinizuojantis encefalomielitas, apatinė paraparezė vyraujant dešinės kojos parezei. Teigė, kad pareiškėjui nustatytas susirgimas nėra profesinės kilmės ir į Profesinių ligų sąrašą nėra įtrauktas. Pažymėjo, jog, esant mišriai patologijai, kai dominuojantis susirgimas yra ne profesinės kilmės, profesinė liga nediagnozuojama.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė argumentus, analogiškus atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: Išvadą panaikino ir įpareigojo Komisiją nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo profesinės ligos nustatymo bei atsižvelgti į teismo sprendime nustatytus tyrimo ir profesinės ligos pagrįstumo nustatymo trūkumus.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 24 ir 32 punktais, Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų Valstybės registro ir jo nuostatų”, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 475 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 5 punktu, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-269/V-125 patvirtinto Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 23.12, 23.13 ir 23.14.5 punktais.
Pažymėjo, jog iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei Nuostatuose pateikto profesinės ligos apibrėžimo galima daryti išvadą, kad, norint pripažinti profesinę ligą, yra būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp asmeniui diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių.
Nurodė, kad Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte, kuriuo rėmėsi atsakovas, priimdamas Išvadą, nurodoma, jog pareiškėjas, dirbdamas dyzelinių traukinių mašinistu ir mašinisto padėjėju, buvo veikiamas sveikatai kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, t. y. vibracijos, kuri, pagal 2006 m. kovo 14 d. matavimus ant mašinisto kabinos grindų, viršijo ribinę kasdienio veikimo vertę, triukšmo, dyzelinėje patalpoje viršijančio leistiną lygį, elektromagnetinio lauko, dėmesio įtampos, nepalankaus darbo aplinkos mikroklimato, esant skersvėjams bei žemai darbo aplinkos temperatūrai žiemą. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtame akte pateiktoje lentelėje nurodoma, jog higienos normos buvo viršytos nežymiai. Pažymėjo, kad Išvadoje taip pat nurodoma, jog pareiškėjas, dirbdamas dyzelinių traukinių mašinistu ir mašinisto padėjėju, buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, t. y. visą kūną veikiančios vibracijos, kuri, atlikus 2006 m. kovo 14 d. matavimus ant mašinisto kabinos grindų, viršijo leistiną ribinę vertę, ir triukšmo, viršijančio leistiną ribinę vertę. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akte Nr. EKG 103/08 (01) (toliau – ir Ekspertizės aktas) irgi nurodoma, jog pareiškėjas darbo metu buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, t. y. dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Atsižvelgęs į tai, kad tiek Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte, tiek Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas dirbo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, t. y. vibracijos ir triukšmo, viršijančio leistiną ribinę vertę, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tarp pareiškėjui diagnozuotų ligų ir jo darbo sąlygų yra priežastinis ryšys.
Nukreipė į Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtinto Profesinių ligų sąrašo 5 skyrių „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių”, kuriame nurodytos inter alia ligos „Klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukšmo” (5.3. p.) ir „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos” (5.19 p.), ir akcentavo, jog pareiškėjui buvo diagnozuota „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatija” ir „Neurosensorinis prikurtimas, abipusis”. Atkreipė dėmesį į tai, kad Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nenurodoma, dėl kokių priežasčių pareiškėjui diagnozuota liga „Neurosensorinis prikurtimas, abipusis” nepatenka į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių” išvardytų ligų „Klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukšmo” (5.3 p.) sąrašą, o liga „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatija” – į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių” išvardytų ligų „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos” (5.19 p.) sąrašą.
Pažymėjo, jog Išvadoje atsakovas, aptardamas pareiškėjui diagnozuotų ligų priskyrimą profesinėms ligoms, tik nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas serga mišria patologija, vyraujant išsėtinės sklerozės klinikai, o, esant mišriai patologijai, negalima išskirti ligos, kuri būtų tiesiogiai susijusi su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, todėl profesinis susirgimas nediagnozuotinas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Išvadoje nurodyta, jog dėl stuburo susirgimų, kuriuos galėtų sukelti padidėjusi vibracija, pareiškėjas iki 2004 m. į gydytojus nesikreipė, tačiau iš Ekspertizės akto matyti, kad pareiškėjui pirmieji ligos simptomai buvo nustatyti 1997 m., kai jam buvo diagnozuoti stuburo juosmens srities skausmai (lumbopatija), plintantys į kairę koją. Iš pareiškėjo sveikatos istorijos taip pat matyti, jog 1997 m. gegužės 2 d. pareiškėjas sirgo lėtiniu radikulitu, jam skaudėjo strėnas, buvo sunku judėti, skausmas plito į kairę koją, jam buvo diagnozuota lumbopatija; 1999 m. gegužės 7 d. jis skundėsi, kad pablogėjo klausa, jam buvo diagnozuota neuritis cochlearis acuta. Be to, nuo 2004 m. birželio 29 d. iki 2004 m. liepos 14 d. pareiškėjas buvo gydytas Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vertebroneurologiniame skyriuje: jam buvo nustatyta stuburo juosmeninio 5-ojo ir kryžmeninio 1-ojo slankstelių tarpslankstelinių diskų osteochondrozė, stuburo juosmeninių 3-ojo, 4-ojo, 5-ojo ir kryžmeninio 1-ojo slankstelių deformuojanti spondiliozė, stuburo juosmeninių 3-ojo, 4-ojo, 5-ojo slankstelių spondilioartrozė, stuburo juosmeninių 3-ojo, 4-ojo, 5-ojo ir kryžmeninio 1-ojo slankstelių tarpslankstelinių dešinės pusės vidurinių šoninių diskų prasiveržimas, poūmė stuburo juosmeninių 3-ojo, 4-ojo, 5-ojo ir kryžmeninio 1-ojo slankstelių radikulopatija, IF 11°, skausminis sindromas. Po gydymo nuo 2004 m. rugsėjo 8 d. iki 2004 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjui buvo diagnozuota krūtinės srities mielopatija, dešinės kojos parezė, lėtinė galvos smegenų arterijų išemija, pirminė arterinė hipertenzija 11° (R-3).
Nurodė, kad Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodyta pirminė profesinės ligos diagnozė: vidinės ausies pažeidimas veikiant triukšmui (H83.3), triukšmo profesinis poveikis (Z57.0), stuburo juosmeninės kryžkaulinės dalies diskozė, stuburo intervetebralinė disko išvarža (L5-S1–M54.1), vibracijos profesinis poveikis (Z57.7). Po gydymo ir tyrimo nuo 2006 m. spalio 30 d. iki 2006 m. lapkričio 13 d. pareiškėjui buvo diagnozuota lėtinis demielinizuojantis encefalomielitas, apatinė paraparezė, vyraujant pakenkimui dešinėje kojoje. Po gydymo ir tyrimo nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2007 m. liepos 20 d. pareiškėjui buvo nustatyta galutinė diagnozė: išsėtinė sklerozė, lėtinė lumbopatija, kairės pusės stuburo juosmeninio 5-ojo slankstelio radikulopatija, stuburo laūtininės-juosmeninės srities tarpslankstelinė osteochondrozė, nugaros kanalo stenozė, stuburo juosmeninio 5-ojo ir kryžmeninio 1-ojo slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža, pirminė hipertenzija 11° (R-2), lėtinis abipusis klausos nervo uždegimas, galvos smegenų išemija, savųjų arterijų aterosklerozė.
Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui pirmoji su jo darbo sąlygomis susijusi liga (stuburo juosmens srities skausmai (lumbopatija)) buvo diagnozuota 1997 m., o išsėtinė sklerozė buvo diagnozuota tik 2007 m. liepos 20 d., todėl nesutiktina su Išvada, jog pareiškėjui profesinis susirgimas nediagnozuotinas ir dėl jam diagnozuotų ligų priskyrimo profesinėms ligoms nespręstina, nes pareiškėjas serga mišria patologija, vyraujant išsėtinės sklerozės klinikai. Laikėsi pozicijos, kad atsakovas, priimdamas Išvadą, turėjo įvertinti ne galutinės diagnozės (išsėtinės sklerozės), o pirminių pareiškėjui diagnozuotų ligų (stuburo krūtininės dalies mielopatija su dešinės kojos pareze (M51.0), dešinės ausies I0 prikurtimas (H90.3)) priskyrimą profesinėms ligoms, nes šiomis ligomis pareiškėjas susirgo dar iki išsėtinės sklerozės diagnozavimo. Be to, Ekspertizės akte taip pat nustatyta, jog Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių (Nr. 5.16 „Juosmens stuburo dalies diskų ligos”), tokios kaip lėtinė stuburo juosmeninio 5-ojo slankstelio radikulopatija, juosmeninio 5-ojo ir kryžmeninio 1-ojo slankstelių tarpslankstelinė disko išvarža, yra priskirtos prie profesinių ligų.
Vertino, kad profesinės ligos tyrimo komisija, gavusi pranešimą dėl profesinės ligos įtarimo, turėjo tirti visas aplinkybes, turėjusias įtakos tariamai profesinei ligai, bei darbo aplinkos kenksmingus fizikinius veiksnius (Reglamento 23.12 ir 23.14.5 p.) ne nuo pranešimo gavimo momento, t. y. 2006 m. vasario 6 d., o nuo 1997 m., kai pareiškėjui atsirado pirmieji ligos simptomai ir buvo diagnozuotos ligos. Be to, profesinės ligos tyrimo komisija, pagal Reglamento 23.13 punktą, atlikdama tyrimą, turėjo remtis ankstesnių (archyvinių) higieninių tyrimų rezultatais, tačiau įvertino tik 2006 m. duomenis.
Sprendė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Profesinių ligų sąrašas yra abstraktus, nagrinėjamu atveju atsakovas Išvadoje privalėjo nurodyti priežastis ir motyvus, kodėl pareiškėjui iki išsėtinės sklerozės diagnozavimo diagnozuota liga „Neurosensorinis prikurtimas, abipusis” nepatenka į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių” nurodytų ligų „Klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukšmo” (5.3 p.) sąrašą, o liga „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatija” – į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių” nurodytų ligų „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos” (5.19 p.) sąrašą, nors šios ligos pareiškėjui buvo diagnozuotos dar 1997 m., o išsėtinė sklerozė diagnozuota daug vėliau.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas, priimdamas Išvadą, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, kas yra pagrindas panaikinti administracinį aktą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.), todėl Išvada naikintina, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos nustatymo ir atsižvelgti į teismo sprendimu nustatytus tyrimo ir profesinės ligos pagrįstumo nustatymo trūkumus.
III.
Atsakovas Komisija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp pareiškėjui diagnozuotų ligų ir jo darbo salygų yra priežastinis ryšys, kadangi jis serga išsėtine skleroze, kuriai vibracija ir triukšmas, t. y. nustatytos pareiškėjo darbo sąlygos neturi įtakos.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pabrėžė, jog profesinės ligos tyrimo komisija, gavusi pranešimą dėl profesinės ligos įtarimo, turėjo tirti visas reikšmingas aplinkybes ne nuo pranešimo gavimo momento, bet nuo 1997 m., kadangi buvo ištirtos visos aplinkybės, galėjusios sąlygoti galimą profesinį susirgimą.
3. Nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjui diagnozuojama pagrindinė liga yra nervų sistemos, o ne stuburo diskų liga.
4. Pareiškėjui nustatyta abipusė klausos nervo neuropatija nelaikoma profesine liga: 1999 m. jam buvo diagnozuotas uždegiminės kilmės ūmus kochlearinis neuritas, be to, jo ausų klausos pažeidimas yra skirtingo laipsnio, kas nėra būdinga profesiniam klausos pažeidimui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į nagrinėjamoje byloje atliktos medicininės ekspertizės išvadas, kurios iš esmės sutampa su Komisijos Išvadoje padarytomis išvadomis, ir tokios pozicijos nemotyvavo (ABTĮ 62 str. 4 d.).
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pareiškėjas pažymi, jog eksperto išvada yra įrodinėjimo priemonė, kuri teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (ABTĮ 57 str. 2 ir 6 d.). Teigia, kad, atliekant nagrinėjamoje byloje paskirtą medicininę ekspertizę, dalyvavo ir asmuo, tiesiogiai suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi, t. y. Komisijos pirmininkas Vidmantas Januškevičius. Vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad susirgimas „Neurosensorinis prikurtimas, abipusis” patenka į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių” išvardytų ligų „Klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukšmo” (5.3 p.) sąrašą, o „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatija” – į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių” išvardytų ligų „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos” (5.19 p.) sąrašą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ligos, priskirtinos profesinėms ligoms, pareiškėjui buvo diagnozuotos daug anksčiau nei išsėtinė sklerozė.
Kiti pareiškėjo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš esmės dėl to, ar, esant vyraujančiai ligos, kuri nėra įrašyta į Profesinių ligų sąrašą, klinikai, sprendžiant dėl pareiškėjo susirgimų pripažinimo profesine liga, turi būti vertinamos ir kitos ligos, kuriomis serga pareiškėjas ir kurios yra įrašytos Profesinių ligų sąrašą. Išvadoje, kurią pareiškėjas vertina kaip neteisėtą ir nepagrįstą, konstatuota, jog, esant mišriai patologijai, negalima išskirti ligos, kuri būtų tiesiogiai susijusi su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, ir profesinis susirgimas nediagnozuojamas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi ir Nuostatų 24 punktu, pagrįstai konstatavo, jog, norint pripažinti tam tikrą susirgimą profesine liga, yra būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp asmeniui diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kenksmingi veiksniai, darę ilgalaikę – 41 metų – įtaką pareiškėjo sveikatos būklei, yra triukšmas ir vibracija. V. P. profesinės ligos tyrimo komisijos 2006 m. kovo 23 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. 06-02-013 (administracinė byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 32-35) buvo konstatuota, jog minėti veiksniai sukėlė atitinkamas pareiškėjo stuburo ir klausos ligas, tačiau darbo medicinos gydytoja 2006 m. balandžio 5 d. šių susirgimų nepripažino profesinėmis ligomis, kadangi jie neįtraukti į Profesinių ligų sąrašą, o nustatytas vibracijos lygis neviršijo higienos normų. Vėliau, t. y. 2007 m. liepos 20 d. pareiškėjui buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė bei kitos, inter alia stuburo ir klausos, ligos, dalis kurių (stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinė disko išvarža), remiantis Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 103/08(01) (b. l. 138-155) padarytomis išvadomis, priskirtinos profesinėms ligoms, nurodytoms Profesinių ligų sąrašo 5 skyriaus Eil. Nr. 5.19 „Juosmens stuburo dalies diskų ligos, sukeltos vertikalios viso kūno vibracijos”. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju, nepaisant to, jog dominuojantis pareiškėjo susirgimas yra išsėtinė sklerozė, turėjo būti sprendžiama ir dėl kitų jam diagnozuotų susirgimų priskyrimo profesinėms ligoms, nes išsėtinė sklerozė pareiškėjui buvo diagnozuota paskiausiai, o pirmieji atitinkamų stuburo ir klausos ligų simptomai jam pasireiškė dar 1997 m., be to, atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių minėtos ligos nebuvo vertinamos, o jo pateiktas argumentas, jog, esant mišriai patologijai, negalima išskirti ligos, kuri būtų tiesiogiai susijusi su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, ir jog tokiu atveju profesinis susirgimas nediagnozuojamas, nėra grindžiamas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovas, priimdamas Išvadą, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimamos Išvados pagrįstumą. Taigi apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.