Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-9874-816/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-10
Bylos Nr.: eI3-9874-816/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06480-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jovita Einikienė
Pareiškėjas: Z. S.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: D. S.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-9874-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06480-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.1; 12.3; 12.17; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui D. S., dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Z. S. skundu prašo panaikinti 2023 m. gegužės 5 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. 9.51-467-92907 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nustatyta mokestinė prievolė sumokėti 458 Eur dydžio nekilnojamojo turto mokestį už 2022 metus. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Skunde nurodo, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Nurodo, jog pareiškėjui nekyla pareiga mokėti VMI nurodytos mokestinės prievolės, kadangi, vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 1 d. 6 p., pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto mokestinė vertė neviršija mokesčiu neapmokestinamojo dydžio (150 000 Eur).

Nurodo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso: 1) sodo namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigijimo data – 1996-08-29, mokestinė vertė – 122 000 Eur; 2) butas, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigijimo data 1992-03-14, mokestinė vertė – 60 900 Eur; 3) garažas, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigijimo data – 1994-10-10, mokestinė vertė – 5 970 Eur; 4) ½ buto, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo data 2021-12-14, viso turto objekto mokestinė vertė – 102 000 Eur, o pareiškėjui tenkančios ½ dalies – 51 000 Eur. 5) ½ kambario, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo data – 2011-02-03, viso turto objekto mokestinė vertė – 5 120 Eur, o pareiškėjui tenkančios ½ dalies – 2 560 Eur. Nurodo, kad butas pagal panaudos sutartį perduotas naudotis juridiniam asmeniui UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“, įmonė turi prievolę mokėti nekilnojamojo turto mokestį už šį objektą ir mokestį yra sumokėjusi.

Nurodo, jog nuosavybėn turtą įgijo per laikotarpį nuo 1992 iki 2021 metų. Santuoką su sutuoktine sudarė 1983-04-22. Taigi, visas pareiškėjui priklausantis turtas, nepriklausomai nuo to, jog sodo namas, butas ir garažas NTR registruoti tik pareiškėjo vardu, buvo įgytas santuokos metu, ir ½ turto dalis priklauso sutuoktinei. Tuo pagrindu teigia, jog pareiškėjo turimo turto vertė turi būti padalinta dviem asmenims, o tai reikštų, jog pareiškėjo turimo turto vertė sudaro 145 435 Eur ((122 000+60 900+5 970+102 000)/2) ir neviršija 150 000 Eur sumos, taigi pareiškėjui mokestinė prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį nekyla.

Teigia, jog pareiškėjas jam priklausantį turtą įgijo būdamas santuokoje su savo sutuoktine, todėl turimas turtas yra bendras ir jo vertė dalinama abiem sutuoktiniams pusiau, nepriklausomai nuo to, jog NTR juridinis faktas (,,bendra jungtinė nuosavybė) nėra įregistruotas. Pažymi, jog sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis), o remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš esmės teigia, jog VMI 2021 m. sausio 14 d. viešame informaciniame pranešime „Dėl nekilnojamojo turto, vertinamo masiniu būdu, mokesčių verčių nustatymo“ pateiktas aiškinimas (fiziniai asmenys, esantys santuokoje ir, atitinkamai, jos metu įgiję, pasistatę ar įsigyjantys NT, bendrai didesniu NT neapmokestinamuoju dydžiu galės pasinaudoti tik jeigu nuosavybės teisė į tokį NT Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) neatitinka CK 3.87 str. 1 d. nuostatų (įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė) ir CK 3.88 str. 2 d. nuostatų. Teigia, jog VMI, paneigdama sutuoktinių bendro turto prezumpciją, turi pareigą įrodyti, jog pareiškėjo turtas priklauso jam asmenine nuosavybe. Teigia, jog VMI nepagrįstai laikėsi prezumpcijos dėl nuosavybės teisės pripažinimo tik vienam iš sutuoktinių, o prezumpcijos, jog mokesčių mokėtojui priklausantis turtas teisiškai priklauso ir jo sutuoktinei, nepaneigė. Teigia, jog juridinio fakto, kad turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįregistravimas negali būti teisėtu pagrindu netaikyti mokesčio mokėtojams (sutuoktiniams) pagal NT mokesčio įstatymą priklausančio NT vertės padalinimo lygiomis dalimis.

Apibendrina, jog VMI netinkamai aiškino teisės normas, be teisinio pagrindo turtą, įgytą santuokoje, pripažino asmenine pareiškėjo nuosavybe, todėl neteisingai nustatė 458 Eur dydžio mokestinę prievolę pareiškėjui.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog Sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Teigia, jog pareiškėjo nuomonė, kad VMI netinkamai aiškino taikytinas teisės normas, nepagrįsta galiojančiais teisės aktais. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytina viešoji teisė, t. y. daiktinė teisė, kaip nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, ir su ja susiję juridiniai faktai turi būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, o Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio nurodo, jog VMI turimais Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2023 m. birželio 5 d.), pareiškėjui 2022 metais nuosavybės teise priklausė 213 669,17 Eur vertės nekilnojamasis turtas: 1) sodo namas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė nuo 1996-08-29, 1/1 dalis, 122 000,00 Eur vertė); 2) viralinė ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė nuo 2021-09-28, 1/3 dalis, 40,33 Eur vertė); 3) priepirtis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė nuo 2021-09-28, 1/3 dalis, 40,33 Eur vertė); 4) pirtis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė nuo 2021-09-28, 1/3 dalis, 112,67 Eur vertė); 5) daržinė ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė nuo 2021-09-28, 1/2 dalis, 362,00 Eur vertė); 6) gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė nuo 2021-09-28, 4367/43137 dalys, 1 133,84 Eur vertė); 7) butas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė nuo 2021-12-14, 1/2 dalis, 51 000,00 Eur vertė); 8) butas (duomenys neskelbtini), bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė nuo 1992-03-14, 1/2 dalis, juridinis faktas dėl bendros jungtinės nuosavybės Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2023-04-27, 30 450,00 Eur vertė, o iki 2023-04-27 – 60 900,00 Eur vertė); 9) garažas (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė nuo 1994-10-10, 1/1 dalis, 5 970,00 Eur vertė); 10) kambarys ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė nuo 2011-02-03, 1/2 dalis, nuo 2019-01-02 pagal panaudos sutartį perduotas juridiniam asmeniui, 2 560,00 Eur vertė).

Apibendrina, jog priklausančio apmokestinamojo pareiškėjui priklausančio apmokestinamojo nekilnojamojo turto individuali vertė 2022 m. viršijo 150 000 eurų, todėl pareiškėjas privalėjo iki 2022-12-15 pateikti 2022 m. mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis, perduotais mokesčių administratoriui iki vasario 1 d. (NTMĮ 11 straipsnio 1 dalis), jokių įrašų, kad sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini) – priklausė kitiems bendraturčiams, nebuvo, taigi pareiškėjui kyla prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį už minėtą nekilnojamąjį turtą (išskyrus pagal panaudos sutartį perduotąjį juridiniam asmeniui), kaip tai numato NTMĮ 12 straipsnio 1 punktas.

Skundas iš esmės tenkintinas.

Ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus iniciatyva pareiškėjui apskaičiuotos mokestinės prievolės sumokėti nekilnojamojo turto mokestį už 2022 metus teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1983 m. pareiškėjas sudarė santuoką su sutuoktine.

2022 m. lapkričio 8 d. mokesčių administratoriaus informaciniu pranešimu „Dėl 2022 m. nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo“ el. paštu (duomenys neskelbtini) ir per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį (Mano VMI) pareiškėjas informuotas apie galimą pareigą iki 2022-12-15 deklaruoti ir sumokėti 2022 m. mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokestį. Pranešimu paaiškinta, kaip apskaičiuojama nekilnojamojo turto vertė, kai nuosavybės teisė įregistruota tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir kokių veiksmų turi būti imtasi, jei sutuoktiniai pageidauja nekilnojamojo mokestinę vertę dalinti lygiomis dalimis, kiekvienam iš jų taikant individualią neapmokestinamąją ribą.

2023 m. vasario 28 d. mokesčių administratorius pateikė pareiškėjui priminimą pateikti deklaraciją (forma KIT715).

2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjas Nekilnojamojo turto registre įregistravo juridinį faktą, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendros jungtinės nuosavybės teise.

2023 m. gegužės 5 d. VMI priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 9.51-467-92907 „Mokestinės prievolės apskaičiavimas mokesčių administratoriaus iniciatyva“ (FR1119 forma) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo VMI savo iniciatyva pareiškėjui apskaičiavo ir nustatė 2022 m. mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio prievolę (458 Eur dydžio), atsižvelgdama į „Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro ir kitus duomenis apie nekilnojamąjį turtą priklausantį nuosavybės teise pareiškėjui, auginamus vaikus bei gyventojo vykdomą veiklą (gaunamas pajamas), turimus 2023 m. sausio 2 d.“.

Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas:

1) sodo namas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 2010-01-21), vidutinė rinkos vertė 167 980,00 Eur; mokestinė vertė pagal 2023-05-16 VĮ Registrų centro duomenis – 122 000,00 Eur, vertė nustatyta 2021-01-01); [½ turto objekto dalies vertė – 61 000 Eur]

2) viralinė (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė nuo 2021-09-28, 1/3 dalis, 40,33 Eur vertė);

3) priepirtis (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė nuo 2021-09-28, 1/3 dalis, 40,33 Eur vertė);

4) pirtis (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė nuo 2021-09-28, 1/3 dalis, 112,67 Eur vertė);

5) daržinė (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė nuo 2021-09-28, 1/2 dalis, 362,00 Eur vertė);

6) gyvenamasis namas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), , asmeninė nuosavybė nuo 2021-09-28, 4367/43137 dalys, 1 133,84 Eur vertė);

7) butas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 2021-12-14, pareiškėjui priklauso 1/2 dalis, viso turo objekto vidutinė rinkos vertė – 102 000 Eur, ½ dalies vertė – 51 000,00 Eur; mokestinė vertė pagal 2023-05-16 VĮ Registrų centro duomenis – 102 000,00 Eur, vertė nustatyta 2021-01-01);

8) butas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 1992-03-14; nuo 2023-04-27 įregistruotas juridinis faktas dėl bendros jungtinės nuosavybės, pareiškėjui priklauso ½ turto objekto dalis; mokestinė vertė pagal 2023-05-16 VĮ Registrų centro duomenis – 60 900,00 Eur, vertė nustatyta 2021-01-01); [½ turto objekto dalies vertė – 30 450,00 Eur]

9) garažas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 1994-10-10; mokestinė vertė pagal 2023-05-16 VĮ Registrų centro duomenis – 5 970,00 Eur, vertė nustatyta 2021-01-01); [½ turto objekto dalies vertė – 2 985,00 Eur]

10) kambarys (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 2011-02-15, pareiškėjui priklauso 1/2 turto objekto dalis, nuo 2019-01-02 pagal panaudos sutartį neterminuotai perduotas juridiniam asmeniui UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“, vidutinė rinkos vertė – 2 954,00 Eur; mokestinė vertė pagal 2023-05-16 VĮ Registrų centro duomenis – 5 120,00 Eur, vertė nustatyta 2021-01-01).

Iš esmės tarp šalių kilęs ginčas dėl mokestinės vertės už nekilnojamojo turto vienetus tarp sutuoktinių (ne)dalijimo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), kuris nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reguliavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.

MAĮ 104¹ straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją.

Mokestinės prievolės nustatymo mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų VMI viršininko 2013 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. VA-1 „Dėl Mokestinės prievolės nustatymo mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklių ir Mokestinės prievolės apskaičiavimo mokesčių administratoriaus iniciatyva formos FR1119 patvirtinimo“, 8-1 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydį gali nustatyti pagal kitą šio mokesčių mokėtojo ir (arba) trečiųjų asmenų atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka pateiktą informaciją. Mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, vadovaudamasis Taisyklių 14 punktu, apskaičiuoja, užpildydamas Apskaičiavimo formą FR1119 (toliau — Apskaičiavimas), kurioje pateikia Taisyklių 15 punkte nurodytą informaciją.

Taip pat ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – ir NTMĮ), kuris nustato konkretaus nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir apskaičiavimo tvarką. NTMĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. NTMĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo.

NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, kai fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršija 150 000 eurų.

NTMĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal vėliausius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentus gyvenamosios, sodų, garažų (automobilių garažų, atvirų ar uždarų požeminių, antžeminių automobilių saugyklų, elingų) ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių žmonių būtiniausioms nuolatinėms reikmėms) paskirties nekilnojamojo turto atveju.

Remiantis NTMĮ 12 straipsnio 2 punktu, bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto daliai, mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį (ar įsigyjamą) nekilnojamąjį turtą gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iš bendraturčių. Prievolė pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už atitinkamus mokestinius laikotarpius formuluojama NTMĮ 3, 4 ir 12 straipsnių nuostatomis.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau ― NTRĮ) 2 straipsnį, Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. NTRĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

NTRĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė į nekilnojamąjį turtą, registruojama Nekilnojamojo turto registre. Pagal NTRĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą Nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes. Pagal NTRĮ 15 straipsnio 1 dalį, atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie šiuos juridinius faktus, be kita ko, pirkimo-pardavimo sutartis, bendrąją jungtinę nuosavybę.

Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) bei viešojo administravimo principais. VAĮ nustato tiek administracinio sprendimo formos, tiek ir turinio reikalavimus. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta, tarpe kitų dalykų, ir administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 str.).

Skundžiamame sprendime nurodytas mokestinis laikotarpis, apskaičiuota mokesčio suma ir apibendrintai nurodyti duomenų šaltiniai, tačiau motyvavimo, leidžiančio mokesčių mokėtojui suprasti jam adresuotos mokestinės prievolės apskaičiavimą, jos nustatymo šaltinius, nepateikta. Tai, kad mokesčių administratorius atsiliepime į skundą išsamiai pateikė ir nurodė skundžiamo sprendimo priėmimo argumentus ir duomenis, kuriais remiantis skundžiamas sprendimas buvo priimtas, neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo pareigos tinkamai ir suprantamai motyvuoti administracinį sprendimą ir jame išdėstyti esminius jo priėmimo motyvus, kadangi būtent administracinis sprendimas sukelia asmenims teisines pasekmes. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundžiamo sprendimo priėmimo metu NTR duomenys, kuriais remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, taip pat buvo papildyti, tačiau skundžiamame sprendime apie tai nepasisakyta, mokestinės prievolės pareiškėjui apskaičiavimas taip pat nepateiktas, kiti prieinami duomenys nenaudoti.

Iš atsiliepimo argumentų matyti, kad atsakovui buvo žinoma apie pareiškėjo sudarytą santuoką, nes daliai nekilnojamojo turto buvo mokestinė vertė dalijama perpus. Pažymėtina, kad registras atlieka išviešinimo funkciją, tačiau nesukuria naujų teisinių santykių ir nekeičia nuosavybės rūšies. Mokesčių administratoriui turint duomenų apie santuokos sudarymą ir nesant registre duomenų apie vedybų sutarties sudarymą, turi būti motyvuotas nukrypimas nuo imperatyvaus sutuoktinių turto teisinio režimo pagal įstatymą (CK 3.87 str.). CK 3.88 straipsnis, be kita ko, nustato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 p.).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, jog VMI nepagrindė išvados, jog pareiškėjui kyla mokestinė prievolė už 2022 m. mokestinį laikotarpį mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kadangi skundžiamas sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamo motyvuotumo reikalavimo. Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą VMI sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateiktos patirtos žyminio mokesčio už skundą ir 200 eurų atstovavimo išlaidos.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas gali nesilaikyti šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Teismo vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro duomenis papildė juridiniu faktu apie bendrąją jungtinę nuosavybę tik 2023 m. balandžio mėn., nors mokesčių administratorius pirminį priminimą buvo pateikęs pareiškėjui dar 2022 m. lapkričio mėn. Atsižvelgus į tai, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis iki 2023 m. metų paskelbtais NTR duomenimis, pareiškėjui nebendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi ir savalaikiai neteikiant (netikslinant) prašomų duomenų, - prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkintinas, kadangi skundo teismui rengimo išlaidos tiesiogiai susijusios su pareiškėjo delsimu ir savalaikiu nebendradarbiavimu su mokesčių administratoriumi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

iš esmės patenkinti pareiškėjo Z. S. skundą.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 9.51-467-92907.

Atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė