Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-433/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
2-433/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Revivalis“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-433/2011Procesinio sprendimo kategorija 122.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Audronės Jarackaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Revivalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. B2-6207-258/2010 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Revivalis“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB lizingas, dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Revivalis“ bankroto bylą.

UAB „Revivalis“ direktorius E. K. 2010-10-05 pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, nes apie įmonei inicijuojamą bankroto bylą nieko nežinojo, negavo jokio įspėjimo dėl galimo bankroto bylos iškėlimo, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį gavo tik 2010 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teisme. Atsakovas UAB ,,Revivalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties teismui pateikė 2010 m. spalio 12 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Revivalis“ prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti atmetė, atsisakė priimti UAB „Revivalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties. Teismas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus 2010 m. kovo 18 d. pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Revivalis“ bankroto bylos iškėlimo patvirtina faktą, jog šis pranešimas E. K. įteiktas asmeniškai, pasirašytinai. Pranešime nurodyta, jog VSDFV Trakų skyrius įspėja, kad per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus į Fondo valdybos Trakų skyriaus sąskaitą skolos 10 437,39Lt sumos, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. VSDFV Trakų skyriaus pranešimas dėl dokumentų (pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais) įteikimo UAB „Revivalis“ vadovui E. K. buvo siunčiami įmonės buveinės registracijos adresu, įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu ir pripažintinas įteiktu 2010 m. birželio 28 d. CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Teismo teigimu, apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis apie įmonei inicijuojamą bankroto bylą nieko nežinojo, negavo jokio įspėjimo dėl galimo bankroto bylos iškėlimo pripažintina nesąžininga, todėl negali būti ginama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB ,,Revivalis“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovas praleido terminą atskirajam skundui pateikti. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nurodyta, kad nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atsakovui minėta nutartis buvo įteikta 2010 m. spalio 5 d., todėl atskirojo skundo padavimo terminas baigėsi 2010 m. spalio 12 d., būtent šią dieną ir buvo teismui pateiktas atskirasis skundas.

2. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siunčiamas įmonės registracijos adresu ir įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu, t. y. pripažintinas įteiktu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Joks pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą atsakovui nebuvo įteiktas nei vienu iš CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu. Atsakovui nebuvo įteiktas pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą nuorašas, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnyje ir šiuo atveju bankroto byla negalėjo būti keliama.

3. Bankroto bylos iškėlimas ir įmonės bankrutavimas, kai realiai nėra bankroto situacijos ir įmonė galėtų toliau sėkmingai veikti, padarytų didelę žalą pačiam atsakovui, jo darbuotojams ir akcininkams be jokio teisinio pagrindo, o tai vertintina ir kaip viešojo intereso pažeidimas, kurį teismas turėtų šalinti savo iniciatyva. Todėl jeigu ir buvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, tai jis buvo praleistas labai nežymiai, tik 12 kalendorinių dienų. Vertinant šį pažeidimą su kitu galimu pažeidimu, tai yra jeigu būtų nepagrįstai ir be teisėto pagrindo iškelta bankroto byla, galima būtų teigti, kad termino praleidimas būtų laikytinas visiškai nežymiu ir teismas turėjo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

Atsiliepimas

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyrius atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atskiras skundas pagal ĮBĮ turėjo būti paduotas per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, o ne per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos dėl bankroto bylos iškėlimo pradėjimo faktą, todėl privalėjo domėtis procesu. Teismas, atsižvelgdamas į bankroto proceso specifiką, pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais įstatymai įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato tam tikros trukmės procesinius terminus. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, taip ir teisė paduoti atskirąjį skundą turi būti įgyvendinama laikantis nustatytos tvarkos. CPK 301 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (nutartys). Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Bankroto bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas). ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus paties įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalis nustato, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Taigi, ĮBĮ numato išimtinę taisyklę dėl nutarties, priimtos bankroto bylos iškėlimo klausimu, apskundimo termino, tai yra nutartis iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, gali būti apskųsta per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos (nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta). Įstatymų leidėjas nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti, priimtos rašytinio proceso tvarka, įsiteisėjimo momentą susiejo su objektyviu šios nutarties priėmimo momentu, kuris visų subjektų atžvilgiu yra fiksuojamas aiškiai ir tiksliai, o ne su nutarties nuorašo įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui momentu.

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę skųsti teismo nutartį dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar atskirajam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje B. V. v. J. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2009; 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kelmeda“ v. N. M.; bylos Nr. 3K-3-50/2007, 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. K. L., bylos Nr. 3K-3-110/2007 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Revivalis“, priėmė rašytinio proceso tvarka (b. l. 10-11). Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą. Bylos duomenimis, teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Revivalis“ nuorašą UAB ,,Revivalis“ direktorius E. K. gavo 2010 m. spalio 5 d. (b. l. 14). Atsakovas UAB „Revivalis“ 2010 m. spalio 5 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, o atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties pateikė 2010 m. vasario 12 d. (šią aplinkybę patvirtina byloje esantis atsakovo skundas su teismo spaudu). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti atmetė, atsakovo UAB „Revivalis“ atskirąjį skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, jog atsakovas praleido įstatymo nustatytą procesinį terminą skundui paduoti.

Teismo (teisėjo) vadovavimo procesui principas įtvirtina teismo (teisėjo) pareigą priimamoje nutartyje aiškiai ir tiksliai nurodyti termino paduoti atskirąjį skundą skaičiavimo pradžią. Be to, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis numato labai svarbius teisinius padarinius, atsirandančius įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, todėl būtina tiksliai ir aiškiai fiksuoti momentą, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas paduoti atskirąjį skundą bei nuo kokio momento įsiteisėja teismo nutartis. Pirmosios instancijos teismas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, (ĮBĮ 10 str. 13 d., CPK 291 str. 1 d. 7 p.), galėjo suklaidinti apeliantą bei sąlygoti įstatymo nustatyto procesinio termino praleidimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes pažymi, jog pats teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir joje neteisingai nurodydamas nutarties apskundimo terminą, netinkamai taikė CPK normas bei neįgyvendino teismo (teisėjo) tinkamo vadovavimo procesui principo. Akivaizdu, kad šios priežastys galėjo sutrukdyti atsakovui tinkamai ir laiku realizuoti procesinę teisę paduoti atskirąjį skundą, galėjo suklaidinti atsakovą subjektyviai suvokiant skundo padavimo termino skaičiavimo pradžios momentą bei sąlygoti įstatymo nustatyto procesinio termino praleidimą. Nėra objektyvių prielaidų manyti, kad apeliantas būtų piktnaudžiavęs įstatymo suteiktomis teisėmis, todėl jam neturi būti užkertamas kelias realizuoti teisę apskųsti teismo nutartį bei taip įgyvendinti teisės būti išklausytam principą (CPK 2, 6, 7, 13 str.). Be to, nutartis iškelti bankroto bylą sukelia labai svarbius teisinius padarinius, todėl teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimus turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai terminą atskirajam skundui paduoti asmuo praleidžia dėl pirmosios instancijos teismo padaryto civilinio proceso teisės normos pažeidimo, t. y. dėl teismo kaltės, ir dėl to asmuo prarado galimybę tinkamai įgyvendinti apeliacijos teisę, tokia priežastis ne tik turėtų būti vertinama iš esmės, bet ir pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi (CPK 78 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutarti civilinėje byloje G. S. v. R. V., Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešoji policija, byla Nr. 3K-3-548/2004).

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl atskirojo skundo priėmimo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasAudronė Jarackaitė