Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

pareiškėjos atstovams bankroto administratoriaus įgaliotiems asmenims Aušrinei Tilindei, Martynui Tilindei, advokatui Vytautui Mačiulskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stiprus žmogus“ (buvęs pavadinimas mažoji bendrija „Adminus“) prašymą dėl V. F. mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, tvirtinimo, suinteresuoti asmenys bankroto byloje uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 19 d. teisme gautas bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymas dėl V. F. mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, tvirtinimo. Nurodė, kad 2018 m. liepos 9 d. ir 2018 m. liepos 19 d. įvykusiuose kreditorių susirinkimuose kreditoriai nepritarė fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimui dėl priežasčių, nesusijusių su Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais.

Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo Martynas Tilindė palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nepatvirtinus plano dėl pareiškėjos motinystės atostogų ir planuojamo šeimos pagausėjimo, būtų apribota pareiškėjos galimybė atkurti mokumą, tai būtų diskriminacija jos atžvilgiu. Draudimo sutartis nėra nukreipta į nepagrįstą vartojimą ar išlaidas didinanti sutartis, atsitikus rizikai, apribojami pareiškėjos, jos vaikų ir kreditoriaus nuostoliai. Pareiškėja rūpinasi savo mokumu, draudžia savo riziką, siekia apsaugoti savo ir vaikų interesus. Pareiškėja siekia savo ir kreditorių interesų pusiausvyros, todėl planas yra subalansuotas ir turėtų būti tvirtintinas. Administravimo išlaidos yra sudedamoji plano dalis, todėl pateikiant plano projektą kreditoriai balsavo bendrai ir dėl administravimo išlaidų. Administratoriaus išlaidos nepažeidžia protingumo ir sąžiningumo išlaidų, tą patvirtino ir kreditoriai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo Aušrinė Tilindė palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad kreditoriai byloje turi visas garantijas, kad jų gaunamos lėšos ateityje nemažės.

Pareiškėjos atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus prašymui pritarė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad bankroto procesas negali apriboti galimybės asmeniui susilaukti vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas, mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.

Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 19 d. nutartimi iškėlė V. F. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta MB „Adminus“ (dabartinis pavadinimas UAB „Stiprus žmogus“). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d. 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus V. F. bankroto byloje.

Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, tvirtinimo.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Taigi, jei kreditorių susirinkimas nepritarė planui, teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB bankas finansiniai reikalavimai sudaro 98,58 procentus visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. 2018 m. liepos 19 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai atsisakė tvirtinti pareiškėjos pateiktą patikslintą planą iš esmės dėl analogiškų pirmajame 2018 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkime pateiktų motyvų, tai yra dėl pareiškėjos vaiko priežiūros atostogų bankroto procedūros metu ir dėl tęsiamų nepilnamečių vaikų ir pareiškėjos gyvybės draudimo sutarčių. 2018 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkime kreditorius AB SEB bankas pateikė pastabas dėl mokumo atkūrimo plano ir nurodė, kad balsuoja „UŽ“ mokumo atkūrimo planą, su sąlyga, kad bus sumažintas bankroto administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos. Pažymėtina, kad 66,80 procentų kreditorių balsavo už bankroto administratoriui plane nustatytas išlaidų bei atlyginimo sumas, todėl ginčo dėl bankroto administravimo išlaidų byloje nėra. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja antrajam kreditorių susirinkimui pateikė artimo asmens patvirtinimą, jog susidariusį pajamų skirtumą, kurio kreditoriai netektų dėl pareiškėjos vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų sumažėjusių pajamų, padengtų artimi asmenys.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad bankroto proceso metu asmuo turi išmokti tvarkyti savo finansus taip, kad būtų tenkinami ne tik asmeniniai poreikiai, bet ir vykdomi prisiimti įsipareigojimai. Kai visus įsipareigojimus už bankrutuojantį asmenį bankroto proceso metu vykdys trečiasis asmuo ir bankrutuojančiam asmeniui nereikės derinti savo asmeninių išlaidų su mokėjimais kreditoriams, pasibaigus bankroto procesui, bankrutuojančio asmens elgesys nebus pasikeitęs, t. y. asmuo ir toliau nemokės valdyti savo finansų, bankroto proceso tikslai nebus pasiekti. Tokiu būdu, kreditorius nesutinka su aplinkybe, jog, pareiškėjai išėjus vaiko priežiūros atostogų, skirtumą kreditoriams numatytų lėšų, kurių pareiškėja negalės mokėti dėl gaunamos mažos išmokos, padengs artimas pareiškėjai asmuo – jos motina. Teismo nuomone, nurodyti pareiškėjos bankroto administratoriaus argumentai, dėl trečiojo asmens įsipareigojimo paremti pareiškėją vaiko priežiūros atostogų metu, yra pakankamas pagrindas tam, jog planas galėtų būti patvirtintas, tuo tarpu, kreditoriai niekaip nenukentės dėl pareiškėjos sumažėjusių pajamų vaiko priežiūros atostogų metu. Numatomos priemonės yra realios, galinčios padėti užtikrinti numatytą kreditorių reikalavimų patenkinimą, plano vykdymą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Bankrutuojantis asmuo yra aktyvi, sąžiningai naudojasi jai bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdo jai nustatytas pareigas. Sąžiningumo principo taikymas aktualus ne tik iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, bet ir viso bankroto proceso metu, vertinant bankrutuojančio asmens pareigų vykdymą. Bankroto bylos iškėlimo metu pareiškėja nesilaukė, ši aplinkybė negalėjo būti jai žinoma ir nebuvo iš anksto suplanuota. Todėl plano netvirtinimas tik dėl to, jog pareiškėja yra neseniai pagimdžiusi moteris, negali būti laikomas jos nesąžiningumu, be to, galėtų būti vertinamas kaip diskriminuojantis vaikų susilaukusius asmenis ir socialiai neteisingas, kadangi tiek konstituciškai, tiek tarptautinės teisės kontekste bankrutuojančio asmens privataus gyvenimo ribojimas gali būti pateisinamas tik FABĮ nustatytais atvejais.

Be to, suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad pareiškėja nenumatė, kokiu būdu sieks pajamų padidėjimo per vaiko priežiūros atostogas. Bylos duomenimis nustatyta, kad plano IV skyriuje yra numatyta, kad pareiškėja vertins darbo pasiūlymus esamoje ir kitose darbovietėse, seks darbo skelbimus, lankys kvalifikacijos keitimo/kėlimo kursus/mokymus, atsiradus galimybei gauti geriau apmokamą darbą. Pažymėtina ir tai, kad plane nėra numatyta, jog šių savo pareigų pareiškėja nevykdys vaiko priežiūros atostogų metu. Iš mokumo atkūrimo plano projekto nustatyta, kad pareiškėja, siekdama užtikrinti kuo didesnį atsiskaitymą su kreditoriais, plane nenumatė, jog, gimus trečiam vaikui, bus didinamos būtinosios išlaidos. Ši aplinkybė rodo pareiškėjos norą išlaikyti jos ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei neapsunkinti kreditorių, atsižvelgiant į neplanuotai susiklosčiusias šeimynines aplinkybes, tokiu būdu kreditorių interesai nenukentėtų ir planas galės būti vykdomas, tuo pačiu ir įgyvendinti FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis. Be to, prezumpcija, kad fizinio asmens bankroto proceso metu fizinis asmuo elgiasi sąžiningai ir tinkamai vykdo nustatytas pareigas, byloje nepaneigta.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė ir tai, kad plano įgyvendinimo metu numatomi atlikti mokėjimai pagal draudimo sutartis (120,00 Eur/mėn.) yra nesuderinami su bankroto proceso paskirtimi ir neturėtų būti priskiriami prie būtinųjų poreikių išlaidų. Pažymėjo, kad pagal plano nuostatas draudimo sutarčių vykdymui yra numatoma skirti didesnę lėšų sumą nei atsiskaitymui su kreditoriais, kas sudaro pagrindo abejoti dėl pareiškėjos sąžiningumo ir siekio bankroto proceso metu kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaupiamosios gyvybės draudimo sutartys buvo sudarytos 2011-2016 metais, o baigiasi - 2051-2080 metais, t. y. sutartys buvo sudarytos dar iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad šios draudimo įmokų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į būtinąsias pareiškėjos išlaidas. Pareiškėjos atstovai pažymėjo ir tai, kad šiuo metu gyvybės draudimo sutarčių nutraukti finansiškai neapsimoka, kitaip pareiškėja prarastų sumokėtas įmokas, kadangi draudimo išmokos būtų išmokėtos tik pasibaigus sutartyje numatytam sutarties galiojimo terminui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos draudimas nelaimingo atsitikimo metu yra naudingas kreditoriams, kadangi būtų neprarandamos lėšos pareiškėjai ar jos vaikams patyrus traumą ir dėl to pareiškėjai negalinti dirbti ir gauti pajamų iš darbinių santykių. Pažymėtina, kad pareiškėja, kaip ir jos buvęs sutuoktinis, tokiu būdu prisideda prie vaikų išlaikymo. Bankroto administratorius nurodė, kad pareiškėja, tęsdama gyvybės draudimo sutartis, neviršija teismo patvirtintos sumos būtiniesiems poreikiams. Plane nurodyta būtinųjų išlaidų suma atitinka faktinius fizinio asmens bei nepilnamečių vaikų poreikius. Bankroto administratorius nenustatė, jog pareiškėja neprotingai švaistytų lėšas, taip pat nenustatyta išlaidų, kurių būtų galima atsisakyti ir tokiu būdu dar labiau sumažinti būtinąsias išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad plane numatytų fizinio asmens būtinųjų poreikių suma yra tokia pati, kokią patvirtino teismas, iškeldamas bankroto bylą. Bankroto bylos iškėlimo metu kreditoriai prieštaravimų dėl būtinųjų išlaidų nereiškė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismui pateiktus byloje esančius dokumentus, bankrutuojantis asmuo laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo deda pastangas vykdyti FABĮ nustatytas pareigas, elgiasi atsakingai, apdrausdama galimas jos šeimos narių rizikas ir ši aplinkybė niekaip nesusijusi su fizinio asmens sąžiningumu ar piktnaudžiavimu bankroto procesu. Akcentuotina, jog FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Minėta teisės norma leidžia teigti, jog fizinių asmenų bankroto procesas nėra susijęs vien su kreditorių reikalavimų ir jų interesų tenkinimu, bet ir su fizinio asmens mokumo atkūrimu, išlaikant bankrutuojančio asmens bei kreditorių interesų pusiausvyrą.

Kreditorių susirinkimo nepritarimas mokumo atkūrimo plano projektui nėra absoliutus pagrindas teismui atsisakyti šį planą tvirtinti ir nutraukti bankroto bylą, nes tokio fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindo nėra numatyta FABĮ. Pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnyje išvardinti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Vienas šių pagrindų – kai teismas nepatvirtina plano (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos. FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nurodė, jog ateityje dės pastangas siekdama susirasti geriau apmokamą darbą, šiuo metu, artimas asmuo įsipareigojo pareiškėją paremti vaiko priežiūros atostogų metu, ir tik tuo atveju, jeigu pareiškėja neatliktų šių veiksmų, bankroto byla galėtų būti nutraukiama. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja nėra sąžininga kreditorių atžvilgiu, kad nėra suinteresuota kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, kartu ir atkurti savo mokumą. Nustatyta, kad kreditoriai iš esmės neprieštarauja plane numatytoms sumoms, skirtinoms kreditoriams, nepagrindė, kodėl siekia užkirsti kelią pareiškėjos bankroto bylos tęstinumui, todėl teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra pagrindo netvirtinti pareiškėjos pateikto mokumo atkūrimo plano. Teismo vertinimu, bylos nutraukimas prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui – atkurti asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėja bankroto proceso metu susilaukė trečio vaiko, savaime nesudaro pagrindo teismui atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo plano.

Taip pat pažymėtina, kad patvirtinus pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, bankroto administratorius šauks kreditorių susirinkimus ir ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui kreditorių susirinkime kreditoriams plano vykdymo eigos ataskaitą. Tai sudaro pagrindą teigti, kad bankroto administratorius kontroliuos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kreditorių pateiktos pastabos dėl V. F. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, atmestinos, kaip nepagrįstos.

Iš mokumo atkūrimo plano matyti, kad FABĮ 7 punkte nurodyti reikalavimai plane yra aptarti ir išanalizuotos galimybės jį įvykdyti pagal esamą realią padėtį, mokumo atkūrimo plane nurodyta kiekvieną mėnesį būtiniems pareiškėjo poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos, išlaidų bankroto procedūroms atlikti ir atlyginimo už bankroto administravimo teikiamas paslaugas tvarka ir dydis atitinka protingumo kriterijus ir yra pagrįstos, todėl įstatymo reikalavimai yra nepažeisti, taip pat užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad parengtas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka tiek pareiškėjos, tiek ir kreditorių teisėtus interesus, todėl bankrutuojančios V. F. 2018 m. liepos 19 d. teismui pateiktas mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jie turi teisę kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo ta pačia tvarka, kaip ir buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi teismas,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjos V. F. teismui pateiktą mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.