Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2016-03-07 · Byla Nr. A2.6.-225-834/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-07
Bylos Nr.
A2.6.-225-834/2016
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00062-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Pažeidėjas
T. V.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A.2.6.-225-834/2016Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00062-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.7.4.4.; 2.7.4.5; 2.14.3
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant R. Čerečkaitei,dalyvaujant T. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Grikienių k., Vilniaus r., administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2015 m. liepos 17 d., apie 20:40 val., Vilniaus g. 17, Sudervės sen., Vilniaus r., vairuodamas automobilį F. F. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka neišlaikė kvalifikacinių egzaminų ir neužbaigė papildomų vairuotojo mokymų, pravažiuodamas pro stovintį automobilį M. B. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 4, 126, 222 punktų reikalavimus,

t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str. 2 d., ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

T. V. posėdžio metu paaiškino, kad vasarą grįžo į Lietuvą, dešimt metų čia negyvena. Su draugu, kuris buvo automobilio savininkas nuėjo prie ežero. Nuvažiavo iki parduotuvės nusipirkti atsigerti, buvo karšta diena. Nusipirko atsigerti, sėdo už vairo, ten yra labai duobėta aikštelė, į kelią išvažiuojant asfaltas yra pakilęs. Atbuline eiga važiuodamas atsitrenkė į asfaltą, užsukinėjo, kliudė bamperį, tačiau važiavo iki ežero. Pripažįsta kaltę, bet nepastebėjo, kad atsitrenkė. Atbulom išsisukinėjo į kelia pro „M. B.“ priekį, kitaip neišvažiuosi. Matė, kad ta mašina šalia stovi. Tyčia nepasitraukė iš įvykio vietos, tiesiog nepastebėjo.

Liudytojas D. M. parodė, kad atvažiavus prie parduotuvės stovėjo „M. B.“ vairuotojas sakė, kad atvažiavo, sustojo, nuėjo į parduotuvę, išeinant iš parduotuvės matė, kaip „Ford“ judėdamas atbuline eiga atsitrenkė į „Mercedes“, įbrėžė bamperį, nulaužė rėmelį valstybinio numerio ir išvažiavo. Apžiūrėjo tik vieną automobilį, kito nebuvo, kitas pabėgo. Sugadinimai buvo stiprūs, jų nepajusti tikrai buvo neįmanoma, ne menkas įbrėžimas. Nuo paties krašto priekio perbraukta daugmaž iki vidurio, tikrai turėjo pajusti. Sugadinimai buvo pusę mašinos.

L. V. Tolstorožichas parodė, kad „Focus“ apgadinęs „Mercedes“ pasišalino. Atsimena, kad nukentėjusiojo automobilis buvo ne jo, o išnuomotas, nurodė, kad prie parduotuvės matė mašiną, kuri apgadino.

Liudytoja L. O. parodė, kad vienas iš dalyvių pasišalino iš įvykio vietos. Pradėjo kviesti automobilio savininką, šis pasakė, kad tuo metu vairavo draugas, abu rašė paaiškinimus. Kiek atsimena, sakė, neva į duobę įvažiavo, jie suprato, kad kažkas įvyko, nes susidūrimas buvo. Žiūrėjo mašiną, buvo priekinis bamperis ar sparnas nubrozdintas, buvo apgadinimai. Patruliams skambino, klausė ar galėjo vairuotojas nepastebėti, šie kategoriškai sakė, kad turėjo pamatyti.

Liudytojas J. A. parodė, kad su draugu važiavo prie ežero nusipirkti atsigerti, šis vairavo jo transporto priemonę. Iš parduotuvės nuvažinėjo, pajuto smūgį, bet jį dažnai pajusdavo, nes buvo techninės problemos su mašina. Toks jausmas buvo, kad būtų įvažiavę į aštrią duobę, nebuvo vieno amortizatoriaus daug metų. Buvo blaivūs. Nežinojo, kad draugas neturi teisės vairuoti, neklausė.

Šalies argumentai

I. T. V., policijos pareigūnų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog T. V. neturėdamas teisės vairuoti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka neišlaikė kvalifikacinių egzaminų ir neužbaigė papildomų vairuotojo mokymų, vairavo automobilį ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors pats T. V. teigia, kad jis nejautė jog kliudė kitą automobilį, jo parodymai nesutampa su objektyviaisiais bylos duomenimis, jo nurodoma įvykių seka yra nelogiška, jog jis įvažiavo į duobę, juto, kad kažkas automobiliui negerai, bet neįsitikino ar neapgadino automobilio. Policijos pareigūnai nurodė, kad jiems nuvykus į įvykio vietą rado stovintį apgadintą automobilį, iš apgadinimų matėsi, jog „sugadinimai buvo stiprūs, jų nepajusti neįmanoma, ne menkas įbrėžimas“ paaiškino D. M.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš nuotraukose užfiksuotų automobilių apgadinimų jie atitinka pagal aukštį ir pobūdį, todėl abejoti dėl kontakto buvimo tarp minėtų automobilių nėra pagrindo, taip pat, tai patvirtina byloje esanti eismo įvykio vietos schema, kurią parengė į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Teismas kritiškai vertina liudytojo J. A. parodymus, jog juto smūgį, tačiau manė jog įvažiavo į duobę, kaip nustatyta jie su T. V. yra draugai, todėl jis yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant E. T. V. nurodė, kad juto jog automobilis kažkur įvažiavo, sujudėjo, todėl suprato, kad automobilis kažkur atsitrenkė, neišlipo įsitikinti ką kliudė, bet iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog T. V. neturėdamas teisės vairuoti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka neišlaikė kvalifikacinių egzaminų ir neužbaigė papildomų vairuotojo mokymų, vairavo automobilį ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Teismas neturi pagrindo netikėti apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymais. Jo padarytos veikos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., ir 130 str. 1 d. tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

T. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, į T. V. asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

T. V. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. – 28 eurų baudą;

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 1158 eurų baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą T. V. paskirti 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16054426917.

Išaiškinti T. V., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė