Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. G. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-107-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-107-2019 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 208 straipsnio 1 dalį 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. sausio 5 d., 17.10 val., Pagėgių sav., Panemunėje, K. Donelaičio g. 2, vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą lengvuoju automobiliu „Toyota Proace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikdamas muitinės kontrolei ir nedeklaruodamas, slėpdamas tarp asmeninių daiktų, kuprinėse, automobilio vaistinėlėse, daiktadėžėse, gabeno už 26,50 Eur 10 vienetų butelių po 0,25 litro, 40 procentų stiprumo alkoholinio gėrimo „Konjak“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Tuo I. G. įvykdė kontrabandą.

2019 m. vasario 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos teritorinės muitinės persiųstas I. G. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-107-2019 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad byla pareigūno nebuvo ištirta visapusiškai, kruopščiai ir objektyviai, nes nagrinėjant bylą nebuvo paisoma nekaltumo prezumpcijos, teisėtumo ir protingumo principų, nebuvo išaiškintos tikslios pažeidimo padarymo aplinkybės nutarimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Įgyvendinant administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius būtina tiksliai išaiškinti patį teisės pažeidimo faktą, pažeidimo padarymo aplinkybes, nustatyti tą veiką padariusį asmenį ir pagrįsti jo kaltumą ar nekaltumą. Nagrinėjant bylą pareigūnas nustatant veiką padariusį asmenį ir pagrindžiant jo kaltumą buvo šališkas ir neobjektyvus. Be to, 2019 m. sausio 5 d. administraciniame protokole nurodytas I. „G.”, nors jo pavardė „G.“ ir šis pareigūno netikslumas nagrinėjant byla net neaptartas. Pareigūnas nagrinėjant bylą teigė, kad jo išdėstyti argumentai paaiškinime ir nagrinėjant bylą vertinami tik kaip gynybinė pozicija, bet tuo pačiu neatskleidė jo motyvų neva padarant administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime net nėra nuorodos į įstatyminius aktus, reglamentus, nuostatus, kuriuos jis neva pažeidė ir padarė administracinį nusižengimą. Jo lengvasis automobilis „Toyota Proace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo niekaip perdarytas, jokių slaptaviečių tikslu gabenti kontrabandines prekes įrengta nebuvo, visi buteliukai su alkoholiu buvo sudėti tarp daiktų matomoje vietoje, kas duoda pagrindą tikėti jo pasakymu, kad tai buvo padaryta tikslu atlikti mokslinį eksperimentą. Mano, kad priimant nutarimą ir pripažįstant jį įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 280 straipsnio 1 dalyje, remiantis tik abejotinais įrodymais, pareigūnas buvo šališkas ir neobjektyvus, nesiėmė visų jam prieinamų priemonių nustatyti tiesą byloje, tinkamais ir neginčytinais įrodymais pagrįsti jo kaltumą arba pripažinti, kad jo veikoje nėra nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 280 straipsnio 1 dalyje, sudėties. (b. l. 3).

Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepime į skundą nurodyta, jog teisinio reguliavimo prasme svarbu tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 20 straipsnyje dėl mokslinio eksperimento reglamentuota, kad „Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos, pagal šį kodeksą neatsako, jeigu eksperimentuodamas rėmėsi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turėjo išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams, taip pat jeigu toks mokslinis eksperimentas nedraudžiamas pagal Lietuvos Respublikos ar tarptautinius teisės aktus“. Nagrinėjamu atveju jokių įrodančių dokumentų apie vykdomą mokslinį eksperimentą nepateikta. Priešingai, I. G. įvykdyta kontrabanda yra vienas sunkiausių administracinių nusižengimų, kuriuo siekta išvengti mokėtinų mokesčių ir tuo kėsintasi į valstybės finansinę sanklodą bei visuomenės saugumą, todėl šiuo asmens teigimu galimai vykdytu moksliniu eksperimentu padaryta 27 Eur (0 Eur muito, 18 Eur akcizo, 9 Eur PVM, viso 27 Eur importo mokesčių) žala valstybės finansams kiekybiniu požiūriu nedidelė, tačiau nemateriali - griaunamas pasitikėjimas valstybės sieną kontroliuojančiomis institucijomis, nagrinėjamu atveju - menkinamas Muitinės prestižas. Apie būtinybę pateikti visas gabenamas prekes muitiniam tikrinimui vykstant per valstybės sieną iš trečiųjų šalių I. G. žinojo, to neneigė, nes per valstybės sieną vyksta dažnai. Muitinės postuose keleiviams teikiama visokeriopa informacija apie prekių gabenimo per valstybės sieną tvarką. I. G. vis tiek elgėsi priešingai, nei numato taisyklės, pasirinkęs tokį elgesio modelį, turėtų prisiimti ir atsakomybę už jį. Muitinė nagrinėdama administracinę bylą atsižvelgė į tai, kad I. G. sąmoningai, žinodamas ir suprasdamas savo veikos pasekmes įvykdė kontrabandą - gabenamų prekių nepateikė muitinės kontrolei ar siekė jos išvengti. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad jis administracine tvarka už muitinės taisyklių nusižengimus nebaustas, neteisėtai gabentų prekių kiekis ir vertė nedideli, išlaiko keturis vaikus, todėl skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, prekės konfiskuotos. Bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti visi įrodymai užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, išspręsti visi teisinio reguliavimo ir administracinės nuobaudos skyrimo klausimai, įvertintos ir nustatytos visos aplinkybės, todėl paskirta nuobauda teisėta ir pagrįsta. Prašoma palikti Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. vasario 7 d. nutarimą nepakeistą ir I. G. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu I. G. parodė, kad jis nesutinka su tuo, kad prieš tai, kai jo paklausė, ką jis deklaruoja, jis pasakė, kad cigarečių neturi, bet turi penkis alkoholio, nepatikslindamas, ko penkis. Pareigūnei pasakė tik vieną žodį „penki“. Sakydamas „penki“ jis turėjo mintyje penkis buteliukus alkoholio, nors jis turėjo 11 buteliukų alkoholio. Nepasakė, kad veža 11 buteliukų alkoholio, nes nežinojo, kaip žmogus reaguos. Nežino, kodėl nenurodė 11 buteliukų alkoholio. Jis nemanė, kad tai bus labai svarbu. Pareigūnė apžiūrėjo automobilį, paprašė parodyti prekes. Jis prekes ištraukė iš daiktadėžės ir parodė. Moteris iš karto prie jo sūnaus ėmė apžiūrinėti paketą ir rado tris ar keturis buteliukus alkoholio. Tuo metu, kai jis ėjo mesti į šiukšlinę rastą maistą, jis įsidėjo du buteliukus alkoholio į kišenes. Tada muitinės atstovė pasikvietė jį ir ėmė tikrinti jo kišenes ir rado tuos du buteliukus alkoholio, pasiėmė buteliukus su alkoholiu ir nuėjo pas viršininką. Po 15 minučių, pareigūnė atėjo ir giliau ėmė tikrinti jo daiktus. Buteliukai su alkoholiu gulėjo skirtingose vietose, tarp daiktų, kad nesudužtų, taip pat vaistinėlėje. Po patikrinimo visi buteliukai su alkoholiu buvo paimti. Jis prašė išmuitinti daiktus, bet jam pasakė, kad bus surašytas protokolas. Buvo atlikta jo apžiūra, surašytas protokolas. Visi buteliukai su alkoholiu buvo ant stalo. Jis paprašė leisti pasiimti buteliukus su alkoholiu. Jam pasakė, kad jis gali pasiimti tik vieną buteliuką alkoholio. Jis pasiėmė vieną buteliuką alkoholio. Protokole buvo užfiksuota, kad jis veža vieną litrą alkoholio. Jis pasakė, kad 10 buteliukų po 250 g būtų 2,5 litro, todėl protokolas buvo perrašytas. Jis dar kartą prašė leisti išmuitinti butelius su alkoholiu. Tada jam atsakė, kad už tai jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tada jis pasakė, kad viskas būtų daroma pagal teisės aktus. Išeidamas jis dar kartą pasidomėjo dėl išmuitinimo. Jam buvo pasakyta, kad jis turi kreiptis į centrinę muitinę Klaipėdoje. Jis gali rašyti prašymą. Jis parašė prašymą. Kai jis atvažiavo į Klaipėdą, jam buvo išaiškintos visos teisės, tada jis suprato, kad kažkuo yra neteisus. Tada jis pasakė, kad sumokės baudą, tačiau jis pamiršo dokumentus automobilyje ir išvyko į komandiruotą. Grįžęs iš komandiruotės jis dokumentų nerado. Parodė, kad kerta Lietuvos Respublikos sieną kartą per mėnesį. Kai jis vyko pirmą kartą, jam viskas buvo aiškiai paaiškinta, ką ir kiek jis gali vežti. Tvarka jam buvo išaiškinta, bet tik dėl dyzelinio kuro, o ne dėl alkoholio. Taip pasielgė dėl eksperimento, nes jis rašo doktorantūros darbą. Jo tyrimas yra dėl valdininkų melo darbo vietoje, kuris traktuojamas kitaip, kai vyksta tyrimas. Paskutinius pusę metų jis darė tyrimą dėl finansavimo vaikams. Nurodė, kad studijuoja Daugpilio universitete, jo specialybė - Privačios sporto mokyklos įkūrimas, daktaro darbo tema „Visuomenės ir aplinkos poveikis vaikams, jų vystymuisi ir jų asmenybei“, eksperimentui jis pasirinko Lietuvą ir Rusiją, siekiant išlaikyti nešališkumą. Prašė panaikinti nutarimą, leisti išmuitinti prekes, nes jis neturėjo jokio piktybinio tikslo įvykdyti kontrabandą, mieliau baudos sumą paaukotų visuomeninei organizacijai, veikiančiai Klaipėdoje.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė L. S. prašė pripažinti, kad asmuo įvykdė kontrabandą. Dėl baudos dydžio paliko spręsti teismui. Mano, kad nutarimas pagrįstas ir teisėtas. Neprieštarautų dėl baudos mažinimo ir prekių grąžinimo, prašė pripažinti, kad asmuo įvykdė kontrabandą.

Teismo posėdžio metu liudytoja, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyresnioji inspektorė, J. R. parodė, kad I. G. jai matytas vieną kartą. Ji atliko patikrinimą ir surašė protokolą. I. G. autobusiuku atvažiavo iš Sovietsko į Panemunės kelio postą, laukė eilėje muitiniam tikrinimui. Jis buvo su sūnumi. I. G. išlipo iš automobilio, atidarė duris, ji paklausė, ką jis deklaruoja. Jis deklaravo kurą bake, pabrėžė, kad cigarečių neturi ir vieną buteliuką alkoholio. Ji paprašė parodyti, I. G. iš viršutinės daiktadėžės ištraukė vieną buteliuką alkoholio. Ji perklausė, ar tik vienas buteliukas. Jis pasakė „Taip, man užtenka“. Tada ji pradėjo atlikinėti automobilio muitinį tikrinimą. Prie galinės sėdynės rado 20 litrų kanistrą su dyzeliu. I. G. pasakė, kad muitininkas jam leido vežti. Ji pasakė, kad nė vienas muitininkas negalėjo taip pasakyti, nes tai per didelė talpa, be to, automobilis registruotas įmonės vardu ir jokia talpa negali būti vežama. Jis vėl pasakė, kad išvažiuodamas paklausė ir jam leido. Ji paklausė, koks muitininkas jam leido. Kaip tik pro šalį ėjo tas muitininkas, kuris pasakė, kad toks žmogus buvo priėjęs, jam buvo konkrečiai pasakyta, kad jis negali vežtis talpos su kuru. Kitas kolega taip pat patvirtino, kad tos talpos su kuru jis negali vežti. Toliau tikrinant automobilį tarp vidurinių sėdynių buvo rasti maisto produktai – mėsa, pienas. Ji informavo, kad tokių maisto produktų negalima vežti ir juos reikės išmesti. I. G. ėmė teisintis. Be to, kiekviename maiše su maisto produktais ji rado dar po vieną buteliuką alkoholio. Tada jis pasakė, kad pamiršo apie tuos du buteliukus. Kai I. G. ėmė mesti mėsą ir pieną į konteinerį, jai labai keistai tai pasirodė, todėl ji papildomai patikrino I. G. kišenes, kuriose rado dešras, kurias I. G. turėjo išmesti, ir dar po vieną buteliuką alkoholio. Apatinėje daiktadėžėje rado dar vieną buteliuką alkoholio. Ji paprašė surinkti visus buteliukus su alkoholiu ir nunešti į tarnybines patalpas. Ten jis paprašė viską deklaruoti. Dar kartą apžiūrint automobilį po priekinėmis sėdynėmis buvo užtraukiamos dėžutės, kiekvienoje buvo po vieną buteliuką alkoholio. Visas dėžutes I. G. atidarinėjo pats. Iš viso surinko 11 buteliukų alkoholio. Vieną buteliuką alkoholio I. G. deklaravo, tas buteliukas jam buvo atiduotas, o 10 buteliukų, kuriuos ji rado buvo konfiskuoti. Tarnybinėse patalpose vėl kilo diskusija, nes I. G. manė, kad jam turi būti leista viską išmuitinti. Jam buvo aiškinama, kad tai jis turėjo padaryti iki pirminio muitinio tikrinimo. Per visą tą laiką buvo siūlymas susitarti, ji įspėjo I. G., kad tai neteisėta ir jei dar kartą bus tai siūloma, bus iškviesta kriminalinė tarnyba. Surašant protokolą, viskas vyko tvarkingai. Ji I. G. pasiūlė susisiekti su teisės skyriumi ir gauti nutarimą. Pažymėjo, kad jeigu I. G. iš karto būtų pasakęs, kiek veža alkoholio, jokios problemos nebūtų kilę, nes jo vežamas kiekis buvo leistinas. Alkoholį vežti galima nuo 17 metų. Patikslino, kad kas nebuvo deklaruota, laikoma kontrabanda ir negali būti išmuitinama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškia prekių gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, jas slepiant.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad I. G. Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-107-2019 yra nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. sausio 5 d., 17.10 val., Pagėgių sav., Panemunėje, K. Donelaičio g. 2, vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą lengvuoju automobiliu „Toyota Proace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikdamas muitinės kontrolei ir nedeklaruodamas, slėpdamas tarp asmeninių daiktų, kuprinėse, automobilio vaistinėlėse, daiktadėžėse, gabeno už 26,50 Eur 10 vienetų butelių po 0,25 litro, 40 procentų stiprumo alkoholinio gėrimo „Konjak“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Tuo I. G. įvykdė kontrabandą. (b. l. 5). I. G., nesutikdamas su jam pareikšta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3). Teismo posėdžio metu I. G. nurodė, kas su savimi vežėsi 11 buteliukų, tačiau pareigūnei pasakė, kad vežasi 5 buteliukus. Negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė tik 5 buteliukus. Parodė, kad per Lietuvos Respublikos sieną vyksta dažnai, tvarka jam yra žinoma. Pažymėjo, kad nenorėjo įvykdyti kontrabandą.

Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepime į skundą nurodyta, apie būtinybę pateikti visas gabenamas prekes muitiniam tikrinimui vykstant per valstybės sieną iš trečiųjų šalių I. G. žinojo, to neneigė, nes per valstybės sieną vyksta dažnai. Muitinės postuose keleiviams teikiama visokeriopa informacija apie prekių gabenimo per valstybės sieną tvarką. I. G. vis tiek elgėsi priešingai, nei numato taisyklės, pasirinkęs tokį elgesio modelį, turėtų prisiimti ir atsakomybę už jį. Muitinė nagrinėdama administracinę bylą atsižvelgė į tai, kad I. G. sąmoningai, žinodamas ir suprasdamas savo veikos pasekmes įvykdė kontrabandą - gabenamų prekių nepateikė muitinės kontrolei ar siekė jos išvengti. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad jis administracine tvarka už muitinės taisyklių nusižengimus nebaustas, neteisėtai gabentų prekių kiekis ir vertė nedideli, išlaiko keturis vaikus, todėl skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, prekės konfiskuotos. Bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti visi įrodymai užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, išspręsti visi teisinio reguliavimo ir administracinės nuobaudos skyrimo klausimai, įvertintos ir nustatytos visos aplinkybės, todėl paskirta nuobauda teisėta ir pagrįsta. Prašoma palikti Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. vasario 7 d. nutarimą nepakeistą ir I. G. skundo netenkinti. Nors I. G. ne sutinka su nutarimu ir teigia, kad jis neturėjo tikslo įvykdyti kontrabandą, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 6-7), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (b. l. 8), patikrinimo aktu (b. l. 11), vyresniosios inspektorės J. R. paaiškinimu (b. l. 12) bei liudytojos Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyresniosios inspektorės, J. R. parodymais apie tai, kad I. G. paklaustas, ką nori deklaruoti, parodė tik vieną buteliuką alkoholio, dar kartą paklaustas, ar tik vienas buteliukas, jis tai patvirtino, kitus buteliukus ji rado patikrinimo metu, todėl kiti 10 buteliukų buvo konfiskuoti ir I. G. už kontrabandą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. bei liudytojos vyresniosios inspektorės J. R. parodymus, duotus teismo posėdžio metu bei susipažinęs su bylos medžiaga, teismas daro išvadą, kad I. G. įvykdė kontrabandą, nes jis nedeklaravo vežamų 10 buteliukų alkoholio, o deklaravo tik 1 buteliuką, t. y. jis vyresniajai inspektorei J. R. pateikė 1 buteliuką alkoholio, kitus 10 buteliukų alkoholio ji rado pati automobilio patikros metu. Teismo posėdžio metu I. G. teigė, kad vyresniajai inspektorei J. R. nurodė skaičių „5“, nepatikslindamas 5 buteliai ar 5 litrai, jis nurodė, kad pareigūnė jo to nepaklausė, tačiau įstatymas neįpareigoja pareigūnų to klausti, įstatymas imperatyviai nurodo, kad prekės privalo būti deklaruojamos, priešingu atveju tai laikoma kontrabanda. Be to, teismas linkęs tikėti vyresniosios inspektorės J. R. parodymais apie tai, kad I. G. jai parodė 1 buteliuką alkoholio, bet ji dar kartą perklausė, ar jis tik tiek veža ir jis atsakė, kad „Taip, man užtenka“. Skunde ir teismo posėdžio metu I. G. nurodė, kad taip jis elgėsi siekdamas atlikti eksperimentą, reikalingą jo moksliniam darbui, tačiau jokių konkrečių duomenų nei apie savo darbą, nei apie tai, kaip toks eksperimentas susijęs su jo moksliniu darbu, kurio tema „Visuomenės ir aplinkos poveikis vaikams, jų vystymuisi ir jų asmenybei“ visiškai nesisieja su muitinės darbu, negalėjo paaiškinti, todėl šis jo argumentas atmestinas. Be to I. G. teismo posėdžio metu savo tokį elgesį aiškino, jog jis nenorėjo pažeisti įstatymų, tik norėjo patikrinti muitinės pareigūnų veiksmus, reakciją, kai jie ras nedeklaruotus alkoholio buteliukus, todėl prašė leisti išmuitinti jo gabentus 10 buteliukų alkoholio ir neskirti baudos. ANK 208 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad už ANK 208 straipsnio 1 dalies administracinį nusižengimą yra privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą, todėl I. G. prašymas dėl konfiskuotų alkoholio buteliukų grąžinimo atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. vasario 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-107-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ANK 208 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-107-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.