Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorams Jurgitai Patalavičienei, Mindaugui Šukiui, kaltinamiesiems R. S., G. M., jų gynėjoms advokatėms Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, 10 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008-03-13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m.;

2. 2008-08-01 Kauno miesto apylinkes teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2008-03-13 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn. 2009-01-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

3. 2009-03-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d.. 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2008-08-01 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 mėn. 15 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas bei atliktos bausmės dalis pagal 2009-01-21 nutartį;

4. 2009-05-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su 2009-03-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėn., į bausmės laiką įskaitant bausme, atliktą pagal 2009-03-09 nuosprendį;

5. 2009-06-26 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos su 2009-05-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn., į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį atliktą pagal 2009-05-19 nuosprendį;

6. 2009-07-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmę subendrinus su 2009-06-26 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laiką ir bausmės dalis atlikta pagal 2009-06-26 nuosprendį;

7. 2009-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-07-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn., į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas ir bausmės dalis atliktą pagal 2009-07-30 nuosprendį;

8. 2010-03-26 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 5 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmė subendrinta su 2009-12-21 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, į bausmes laiką įskaitytas bausmė atlikta pagal 2009-12-21 nuosprendį;

9. 2010-05-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 25 str. 2 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas. 2010-12-28 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2010-05-25 nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. subendrinta su 2010-03-26 nuosprendžiu paskiria bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 2 m. 6 mėn., į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2010-03-26 nuosprendį. 2011-01-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str. paleistas lygtinai neatlikus 6 mėn. 18 d. laisvės atėmimo bausmės;

10. 2011-03-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2010-03-26, 2010-05-25 nuosprendžiais ir 2010-12-28 nutartimi, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn., į bausmes laiką, įskaitytos bausmes, atliktos pagal 2010-03-26, 2010-05-25 nuosprendžius ir 2010-12-28 nutartį;

11. 2012-02-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėn.;

12. 2012-03-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinus su 2012-02-15 nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

13. 2012-06-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., subendrinus su 2012-03-09 nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 3 m., bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 227 str. 4 d. ir 286 str.

G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke-pardavėja, 10 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teista:

1. 2011-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu l m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2. 2014-05-19 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 3 d., galutine bausme laisvės atėmimu l m. 5 mėn. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., teistumas išnykęs,

kaltinama pagal BK 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2015-10-12 apie 23 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (0,95 promilių), norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, išlipęs iš savo automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patruliui R. G. į rankas davė 20 eurų kyšį, o būdamas tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame skiriamaisiais policijos ženklais, vyr. patruliui A. R. davė 5 eurų kyšį, tokiu būdu, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus davė mažesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

G. M. 2015-10-12 apie 23 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (0,47 promilių), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patrulių R. G. ir A. R. nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus – išlipti iš automobilio bei lipti į tarnybinį automobilį ir aktyviais veiksmais priešinosi – išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais vyr. patrulius R. G., A. R., atidarius automobilio dureles, vyr. patruliui R. G. spyrė į koją ir pataikė, išlaipinta iš automobilio ir vedama link tarnybinio automobilio spyrė į koją vyr. patruliui R. G., tačiau nepataikė, tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

R. S. taip pat yra kaltinamas tuo, kad pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent: 2015-10-12 apie 23 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (0,95 promilių), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patrulių R. G. ir A. R. nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus – nespardyti tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių ir aktyviais veiksmais priešinosi, t.y. sėdėdamas tarnybinio automobilio gale, vyr. patruliui R. G. atidarius automobilio dureles, spyrė jam į koją, tačiau nepataikė, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis 2015-10-13 surašytas R. S., už tai, kad jis 2015-10-12, 23.45 val. vairavo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pat neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (b.l.16).

2015-10-13 nutarimu nutarta perduoti R. S. priklausančią vieną 20 Eur kupiūrą ir vieną 5 Eur kupiūrą saugoti į Kauno apskrities VPK finansų skyrių (b.l.22).

Motyvuojamoji dalis

Dėl R. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 4 d.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. K. nurodė, kad įvykio dieną jis, o ne R. S., vairavo automobilį, tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės vertintinos sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą. Liudytojo parodymai sprendžiant baudžiamosios atsakomybės dėl valstybės tarnautojo papirkimo esminės reikšmės neturi, nes kaip pats liudytojas nurodė, kai atvyko policijos pareigūnai, jis jau buvo išvykęs namo, todėl pinigų davimo fakto nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo.

Dėl R. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 str.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Minėtame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus paties kaltininko parodymus (kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama) bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. BK 286 str. prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas.

Pažymėtina, kad ir ATPK 187 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui. ATPK 187 str. 1 d. numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Pagal ATPK 187 str. 2 d. atsakomybė kyla už pasipriešinimą policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu, kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš principo ATPK 187 str. ir BK 286 str. paskirtis yra ta pati, t. y. sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Spręsdami baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant BK 286 str. ir ATPK 187 str. numatytų veikų atribojimo klausimą veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinės teisės pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2010).

Iš esmės teismų praktika atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę remiasi į objektyviųjų šių veikų požymių turinį. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatą, jog negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). Atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, būtina įvertinti padarytą veiką pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, vadovautis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamosios teisės kaip paskutinės priemonės, nes kaltinamojo atlikti veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad juos vertinti kaip nusikalstamus. Nors policijos pareigūnai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamasis spardėsi, atidarius automobilio dureles spyrė pareigūnui R. G., ką patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, tačiau teismas sprendžia, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog kaltinamasis R. S. sąmoningai siekė suduoti smūgius pareigūnui. Bylos duomenys (tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų parodymai) rodo, kad R. S. vieną kartą koja spyrė patruliui R. G., tik po to, kuomet policijos pareigūnai panaudojo, nors ir teisėtai, fizinę jėgą jo atžvilgiu, bandydami jėga ištraukti kaltinamąjį iš tarnybinio automobilio, kuriame šis sėdėjo. Pats policijos pareigūnas R. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis spardėsi, nes nenorėjo, kad jį ištrauktų iš policijos automobilio. Taigi akivaizdu, jog R. S. spyrė policijos pareigūnui ne dėl to, jog siekė sutrukdyti jam vykdyti tarnybines pareigas, jį sužaloti, pažeminti įžeisti ar pan., o dėl to, jog siekė išsivaduoti nuo jau pradėtos jėgos panaudojimo jo atžvilgiu. Kaltinamasis nepakluso teisėtiems nurodymams ir jų nevykdė, jėga spyriojosi, nesileido ištempiamas iš automobilio. Tačiau tokiais savo veiksmai jis realios žalos policijos pareigūnui nepadarė, sužalojimų jis nepatyrė, nes kaltinamasis spirdamas į policijos pareigūną nepataikė, pareigūnų uniformos nebuvo sugadintos ir pan. Tokie R. S. veiksmai savo pobūdžiu ir intensyvumu nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Todėl konstatuotina, kad R. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), o jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str., požymių.

Dėl G. M. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 str.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrus byloje esančius įrodymus neginčijamai nustatyta, kad G. M. 2015-10-12 apie 23 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (0,47 promilių), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patrulių R. G. ir A. R. nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus – išlipti iš automobilio bei lipti į tarnybinį automobilį ir aktyviais veiksmais priešinosi – išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais vyr. patrulius R. G., A. R., atidarius automobilio dureles vyr. patruliui R. G. spyrė į koją ir pataikė, išlaipinta iš automobilio ir vedama link tarnybinio automobilio spyrė į koją vyr. patruliui R. G., tačiau nepataikė, tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, suprato savo veiksmų neteisėtumą, gailėjosi. Teismui nėra pagrindo netikėti kaltinamosios parodymais, nes jie iš esmės sutampa su liudytojų R. G. ir A. R. parodymais, tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. G. M. panaudojo fizinį smurtą, taip siekdama sutrukdyti jiems vykdyti savo pareigas. Kaltinamoji suvokė, kad panaudodama fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir norėjo taip veikti. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Byloje gautas V. M. prašymas perduoti G. M. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l.156). Teisiamojo posėdžio metu V. M. savo prašymą palaikė, nurodė, jog kaltinamoji G. M. yra jos dukra, kartu gyvena, gali patarti dėl teisingo elgesio (b.l.171).

Pagal BK 40 str., asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamoji G. M. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, žalos nepadaryta. G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai tyrėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Ji neteista (teistumas išnykęs), turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra (b.l.92, 99-100), yra dirbanti (b.l.91), darbovietės charakterizuojama teigiamai (b.l.158), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre užregistruota, lankėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje ir iki 2015-01-12 jai atlikta stebėjimo paslauga, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti elgesio sutrikimai (b.l.101-104), tačiau specialisto išvada Nr. 93TPK-947 patvirtina, kad jai skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l.143). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji G. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja V. M. yra kaltinamosios mama, kartu gyvena, padeda auginti kaltinamosios mažametį vaiką, yra neteista, per vienerius metus administracinių teisės pažeidimų nepadarė, yra dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b.l.157, 159-167). V. M. paaiškino teismui, kad galėtų patarti kaltinamajai dėl teisingo elgesio, nes dukra ja pasitiki, klauso jos patarimų. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 str. 1-3 d., teismas sprendžia, kad G. M. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo R. S.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, ji padaryta dėl savanaudiškų motyvų. R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. S. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.72-73).

R. S. ankščiau net 13 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (b.l.30-36), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėjęs, per 2015 m. spalio mėn. jam buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b.l.69-71), niekur nedirba (b.l.29), nors nurodė, kad turi mažametį vaiką, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Įvertinus visas šias aplinkybes, R. S. skirtina BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmė – laisvės apribojimas. Teismas sprendžia, kad skiriant švelnesnę bausmę – baudą, nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015-10-13, 00.05 val. iki 2015-10-13, 15.50 val. (viena para).

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas pagal BPK 94 str. 1 d. 1 p. 3 p. nuostatas: byloje esančios kompaktinės plokštelės paliktinos saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); 25 eurai, vadovaujantis BK 72 str. nuostatomis, konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. 2015-10-13 nutarimais R. S. ir G. M. paskirtos kardomosios priemonė­­s – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Kauno apylinkės teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4179 ir Nr. TP-7-(2.10)-4198, kuriose nurodyta, kad Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė teikia antrinę pagalbą R. S., išlaidos sudaro 86,85 Eur, o Ingrida Maldeikienė teikia antrinę pagalbą G. M., išlaidos sudaro 110,01 Eur (b.l.153-155).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2015-10-13, 00.05 val. iki 2015-10-13, 15.50 val. (viena para).

R. S. iš kaltinimo pagal BK 286 str. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

G. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos V. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą G. M. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti G. M., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu G. M. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendį pradėjus vykdyti, R. S. ir G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 str., 25 eurų (dvi kupiūros: viena 20 eurų nominalo kupiūra Nr. X1895665938 ir viena 5 Eur nominalo kupiūra Nr. VA9124291838), saugomus Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, konfiskuoti.

Byloje esančius kompaktinius diskus su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. S. ir G. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.