- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- 1-201-673/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-68087-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Civilinis ieškovas
- K. T.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)moksleivis, teistas 2009-06-25 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-09-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. - 4 m ir 8 mėn. laisvės atėmimu, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-12-11 apie 22.50 val., A. R., viešoje vietoje – prie kavinės „Aušrūta“ pastato, esančio A. M. g. 24, Kėdainiai, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra vartodamas necenzūrinius žodžius ir nevykdydamas UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojų reikalavimų nesibelsti į kavinės lauko duris ir nesibrauti į kavinės vidų, tyčia spyrė ir išdaužė K. T. priklausančios kavinės lauko durų stiklo paketą ir taip sugadino svetimą - K. T. priklausantį turtą – lauko duris, bei kumščiu vieną kartą sudavė apsaugos darbuotojui K. D. į krūtinę, sukeldamas jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. R. kaltės nepripažino. Parodė, kad 2015-12-11 kartu su sugyventine J. K. buvo svečiuose pas D. R.. Ten buvo ir V. Ž. ir dar dvi jos draugės, kurių jis nepažįsta. Išgėrė po 50 g brendžio. Ž. su draugėmis išvažiavo į kavinę „Aušrūta“, o jis su J. K. ir D. R. pasiliko. Po valandos jie nuvyko į „Aušrūtą“. Durys buvo užrakintos, todėl pasibeldė. Apsaugos darbuotojas parodė gestą ir durų neatidarė. K. dar skambino į administraciją, klausdama, kodėl jų neįleidžia, nes yra užsakytas staliukas. Buvo pasakyta, kad nėra laisvų vietų. Jis vėl pasibeldė į duris. Apsaugos darbuotojas pradarė duris, pasiuntė juos necenzūriniais žodžiais ir bandė uždarinėti duris. Tuo metu jis bandė duris prilaikyti už rankenos. Kai apsaugos darbuotojas iš jėgos tempė duris į save, jis neišlaikė durų, jas paleido, durys trenkėsi ir durų stiklo paketas įkrito į vidų, sudužo. Tuo momentu R. buvo kažkur šalia, toliau nuėjęs nebuvo. Kai stiklo paketas įkrito į vidų, apsaugos darbuotojas jį įtraukė į vidų, parvertė ant žemės, prispaudė su koja (pėda) galvą. Kadangi buvo po operacijos ir sunkiai judėjo, priešintis negalėjo. Kiek pamena, koridoriuje buvo prieblanda. Ar degė šviesa, nepamena. Buvo dar vienas apsaugos darbuotojas, kuris laikė jį už kojų. Trečias asmuo, kurio įvardinti negali, išėjęs pradėjo jį spardyti į lyties organus. Pradėjo praradinėti sąmonę. Prieš prarandant sąmonę dar girdėjo, kaip K. sakė: „ką jūs darot, žmogus po operacijos“. Sąmonę atgavo tik greitosios pagalbos automobilyje, netoli Kėdainių ligoninės. Jam siuvo galvą, rankas. Buvo išvežtas į Kauno klinikas tyrimams. Savo kaltės neįžvelgia, gal tik tai, kad laikė durų rankeną. Įvykio metu apsvaigęs nebuvo. Neblaivumas jam nustatytas nebuvo, jo niekas nenustatinėjo. Ar kažkuriuo momentu buvo užgesinta šviesa, negali pasakyti. Kad jam buvo suduota daugiau smūgių, suprato iš mėlynių ant kūno. Pats tų smūgių nejuto, nes juto stiprų skausmą galvoje. Į lyties organus įspyrė mažiausiai 5 kartus. Jo galvą laikė prispaudus su padu ir kojos buvo kažkaip laikomos, gal su kojomis prispaustos. Nesimuistė, gulėjo, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Kada buvo surakintas antrankiais, neatsimena. Smūgių niekam nesudavė. Galėjo atsiremti į apsaugos darbuotoją tuo metu, kai jį įtraukinėjo į vidų. Kėdainių ligoninėje jam buvo susiūta galva, nosis, rankos. Visas kūnas nebuvo apžiūrėtas. Kaune švietė galvą ir krūtinės sritį. Viskas kūnas nusirengus Kaune, kiek pamena, nebuvo apžiūrėtas. Vieną iš apsaugos darbuotojų, sėdintį salėję (nuketėjusįjį K. D. – teismo past.) žinojo iš matymo, jį vieną kartą matė „Aušrūtoje“. Jokių konfliktų su apsaugos darbuotojais anksčiau nėra turėjęs. Mano, kad jį taip apkalba, siekdami išvengti atsakomybės už jo sužalojimą, nes vien galvos randų sutvarkymas kainuos 3-4 tūkst. eurų. Kadangi apsaugos darbuotojai vartojo necenzūrinius žodžius, gal ir galėjo jiems atsakyti necenzūriniais žodžiais, tačiau nėra tuo tikras. Į stiklo paketą tikrai nespyrė, nes buvo po operacijos, negalėjo kilnoti kojų. Taip aktyviai elgėsi įvykio metu, nes buvo apėmęs siutas dėl jų atžvilgiu apsaugos darbuotojų pavartotų visokių necenzūrinių žodžių. Tuos žodžius apsaugos darbuotojas pasakė, kai pravėrė duris ir liepė išeiti. Jam operacija jam buvo atlikta 2015 m. gegužės 23 d. ar 3 d. Išoperavo dvi stuburo išvaržas. Nosis sulaužyta nuo senų laikų. Gal nereikėjo jam laikyti durų, reikėjo spjauti, apsisukti ir nueiti. Dėl to kaltę šiek tiek jaučia. Tačiau visko iniciatorius buvo apsaugos darbuotojas, ne jis. Paaiškino, jog galima sakyti, kad liudytoja K. yra jo sugyventinė. „IKI“ Tilto gatvėje esančiame klube niekada nėra buvęs. Su civiliniu ieškiniu dėl durų sugadinimo nesutinka. Sutinka atlyginti ieškinį dalyje dėl 90 Eur turtinės žalos – 80 Eur už pakeistą stiklo pakeltą ir 10 Eur degalų išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, byloje išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis K. D. parodė, kad yra UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojas ir 2015-12-11 vakarą budėjo kavinėje „Aušrūta“ kartu su A. M.. Nuo 21 val. iki 22 val. kavinė buvo pilna ir nebuvo vietos. Duris uždarė ir užrakino, kadangi iš barmeno buvo gavę tokį nurodymą. Kad žmonės nesiveržtų, išjungia šviesą koridoriuke. Tame koridoriuke buvo jis kartu su kolega. Apie 22.30 val. priėjo du vyriškiai, tarp jų ir kaltinamas, ir moteris. Iš jų elgesio matėsi, kad jie neblaivūs, moteris svyravo. Be to, tie vyriškai buvo žinomi, kaip agresyviai besielgiantys, todėl jų neįleido. Abu vyrai buvo neblaivūs. Kai įjungė šviesą ir pasakė, kad neįleis, nes nėra vietų, jie pradėjo daužyti duris ir jas spardyti. Daužė abudu vyrai. Ir moteris daužė, ji daug rėkavo. Jie išjungė šviesą ir nekreipė dėmesio. Tada duris pradėjo spardyti dar stipriau. Į jokias pastabas nereagavo. Po kurio laiko kitas su kaltinamuoju buvęs asmuo stovėjo šiek tiek atokiau. Net nesuprato nuo kurio smūgio stiklas įkrito. Prie durų tuo metu stovėjo kaltinamasis. Jokio tampymosi durimis nebuvo. Durų nebuvo atrakinęs. Paties smūgio nematė. Kaltinamasis stovėjo prie durų ir tas stiklas įkrito. Negali pasakyti, ar nuo kojos, ar nuo rankos smūgio stiklas įkrito. Bet smūgis tikrai buvo. Kadangi dėl sudaužyto stiklo buvo padarytas nuostolis, buvo nuspręsta kaltinamąjį perduoti policijai. Atrakindamas duris, gavo kumščiu smūgį į krūtinę nuo kaltinamojo. Smūgis buvo tyčinis. Kaltinamajam bandant duoti antrą smūgį, atsitraukė. Panaudojo ašarines dujas, jas laikė rankoje. Smūgis į krūtinę sukėlė skausmą. Kaltinamąjį griebė už rūbų ir iš inercijos guldė ant žemės. Kaltinamasis krito ant stiklo, kuris buvo nukritęs. Pargriovė ant stiklo, kadangi koridoriukas labai mažas ir tas išdužęs stiklas užėmė beveik visą vietą. Kaltinamasis muistėsi, naudojo necenzūrinius žodžius. Uždėjo ant vienos rankos antrankį, kitą ranką kaltinamasis laikė po pilvu. Bandė ją ištraukti, kad uždėtų antrankius, tačiau kaltinamasis muistėsi, spardėsi. Todėl uždėjęs antrankius užspaudė jo kojas savo kūnu, laikė uždėjęs kelią, taip pat laikė kaltinamojo rankas. Jis pats irgi buvo ant stiklo. Dar garsai ėjo iš lauko, jo draugas grasino sudeginti „Aušrūtą“. A. M. irgi padėjo laikyti kaltinamąjį. Trečio asmens nebuvo. Kaltinamojo nespardė. Buvo užgulęs ant jo kojų. Kaltinamasis tikrai turėjo daug jėgų ir energijos. Perdedant antrankius, jis jau buvo aprimęs. Kitą vyriškį išsivežė policija. Kur dingo kartu buvusi moteris, nežino. Šviesą koridoriuke buvo uždegęs, kai pasakė, kad nėra vietų ir neįleis. Po to vėl išjungė. Kai buvo išdaužtas stiklas, šviesa nedegė. Yra ten šiek tiek šviesos. Kai uždėjo antrankius, buvo įjungta šviesa. Jo atžvilgiu buvo vartomi necenzūriniai žodžiai, grasinama, atidarant duris suduotas smūgis. Pas ekspertą nevyko. Kreipėsi į policiją dėl šio įvykio. K. T. buvo užėjęs, kol nebuvo policijos. Ar kažkas dar matė, kaip viskas vyko, neatsimena. Žino, kad baro durys buvo užrakintos iš vidaus, kad negąsdinti klientų. Kaltinamąjį žino kaip agresyviai nusiteikusį asmenį. Prieš šį įvykį turėjo konfliktą su kaltinamojo draugu. „Aušrūtoje“ jis bandė jį smaugti savaitę ar dvi iki šito įvykio. Po šio įvykio dirbo „Aušrūtoje“. Durys sunkiai užsirakinėjo. Į duris šeimininkai laikinai kažką įdėjo. Trečiasis asmuo galėjo būti savininkas. Jis buvo užėjęs. Smūgių kaltinamajam tikrai nematė, jo kolega laikė kaltinamojo pečius. Kad užliptų ant galvos, tokių dalykų tikrai nebuvo. Nurodymas uždaryti duris buvo iš baro. Buvo atvykusi policija. Būtent policija palydėjo kaltinamąjį iki greitosios automobilio. Kaltinamasis buvo sąmoningas, pats nuėjo į greitosios automobilį lydimas policijos pareigūnų. Du pareigūnai kaltinamojo draugą nuvežė į komisariatą.
Nukentėjusysis K. T. parodė, kad yra kavinės „Aušrūta“ savininkas. Kaltinamojo nepažįsta. K. D. yra apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojus kviečiasi penktadieniais, kai būna muzikiniai vakarai. Įvykio vakarą, 2015-12-11 apie 23 val., atėjo iš baro mergaitė, liudytoja, ir pasakė eiti pažiūrėti, kas vyksta prie durų. Atbėgęs iš baro pamatė kaltinamąjį, gulintį ant stiklų. Jis buvo prispaustas apsaugos darbuotojo. Kojos prispaustos, viena ranka su antrankiu. Kitą ranką bandė ištraukti. Kitas kolega stovėjo prie durų. Kaltinamojo draugas kišo ranką pro skylę duryse, kad atsirakintų duris. Jis ištraukė raktą iš spynos. Apsaugos darbuotojai nevartojo keiksmažodžių. Dėl kaltinamojo pagalvojo, kad jis visiškai „durnas“. Stiklo paketas buvo sulūžęs nuo smūgio. Lengvai neišdauši to stiklo. Tąsant ar su kumščiu jo neišmuši. Ten arba pečiu, arba dideliu smūgiu iš kitos pusės buvo išlaužtas tas stiklo paketas. Reikalingas milžiniškas smūgis, kad išlaužti tas laikančias aliuminio konstrukcijas. Kaltinamasis gulėdamas su galva daužė stiklą ir tas stiklas trūkinėjo. Buvo iškviesta policija. Po to atvyko greitoji pagalba. Kaltinamajam nespyrė. Nematė, kad būtų spyrę apsaugos darbuotojai. Kas paguldė kaltinamąjį, nematė. Kaltinamasis buvo kruvinas. Kaltinamąjį į greitosios automobilį vedė policijos pareigūnai, kaltinamasis ėjo pasilenkęs, nes bėgo kraujas. Apatinis stiklas sudužo turbūt krisdamas, o viršutinis stiklas buvo sudaužytas kaltinamajam daužant į jį galvą. Per daug darbo metų tai toks pirmas atvejis. Kai kavinėje yra laisvų vietų, durų neužrakina. Tą vakarą laisvų vietų nebuvo, visi staliukai buvo užsakyti ir visi staliukus užsisakę asmenys įleisti. Su sportine apranga neįleidžia. Kaltinamasis, kiek pamena, buvo su džinsinėmis kelnėmis. Iki įvykio durys buvo sveikos, normaliai veikiančios. Jos buvo įdėtos prieš 2,5-3 metus. Nuo smūgių sutrūkinėjo suvirintų aliuminio konstrukcijų durų kampai. Po įvykio per naktį žmogų paliko, kad saugotų. Prieš Naujus metus niekas neapsiėmė daryti naujas duris. Pats įdėjo stiklą, šiaip taip sutaisė duris. Jam siūlo įvairias duris plastikiniais rėmais. Tačiau jis nesutinka, nori aliuminio rėmo. Duris reikia keisti, kadangi jos normaliai neužsidaro, apšąla plyšiai, išsilenkė aliuminio konstrukcijos. Aliuminio konstrukcijų durų niekas neapsiima daryti, nes neturi aliuminio medžiagos. Pataisyti durų negalima, nes Kėdainiuose neranda tokių specialistų. Niekas neapsiima, dėl tokių darbų kainos siūlo naujas. Dabar durys užsidaro, užsirakina, bet vėjas prapučia, apšąla. Apie 10 eurų kainavo laikinas stiklas. Stiklo paketas buvo padarytas Kaune už 80 Eur. Jį įsidėjo pats. Dvi dienas dirbo, todėl nori nors po 50 Eur už dieną, iš viso 100 Eur už sugaištą laiką. Kainavo kuras, nes važinėjo, kol surado stiklo paketą, kadangi visa tai buvo prieš Naujus metus ir daug kas nedirbo. Važiavo į Šiaulius ir Kauną. Išlaidas kurui vertina 100 Eur. Už kurą čekių nerinko. Stiklą už 10 Eur išpjovė „Senukuose“, čekio nepasiliko. Pigiausias jam žinomas variantas pakeisti duris kainuotų 1170 Eur. Buvo apsidraudęs, išmokos negavo. Gavo raštą, kad nemokės, kol vyksta tyrimas. Apdraustas visas pastatas. Draudimas laukia teismo pabaigos. Apsaugos darbuotojai jam sakė, kad stiklo paketas buvo išdaužtas ar tai su pečiu, ar tai su „kuloku“. Kai visi išvyko, apsaugos darbuotojas minėjo, kad jam buvo suduota į krūtinę. Apsaugos darbuotojas sakė, kad uždarė duris paprašius barmenei. Sakė, kad išstūmė paketą. Prašo tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo 2811,71 Eur. 290 Eur reikėtų išskaičiuoti. Važinėjo su lengvuoju automobiliu, du kartus važiavo į Šiaulius ir tris kartus į Kauną.
Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirba barmene-padavėja kavinėje „Aušrūta“. Apie 2015-12-11 įvykį žino. Paties įvykio aš nematė. Būdama viduje, bare, išgirdo garsą, stiklo dūžį. Pradariusi duris pamatė, kad vyksta konfliktas, matė grumtynes, tačiau pačių žmonių nematė, matė tik jų siluetus. Pakvietė savininką K. T., po to iškvietė policiją. Stiklų nepastebėjo. Gal ir matė stiklus, dabar nebeatsimena. Pamačiusi konfliktą, patyrė šiokį tokį stresą. Dužimo garsas buvo stiprus. Klientai to garso negirdėjo, nes muzika grojo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I t., b. l. 97), liudytoja parodė, kad gal ir išgirdo klientai, kurie buvo arčiau durų. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, todėl tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Klientai norėjo išeiti pro vidines duris. Ji neleido jiems išeiti dėl vykstančio konflikto. Kelis klientus, kurie norėjo išeiti, palydėjo per tarnybinį įėjimą. Greitosios pagalbos, policijos nematė. Vėliau matė išdaužtą stiklą. Pačių šukių nematė. Kraujo nematė. Ar kažkas viską išvalė, nematė. Baigus darbą, klientai jau galėjo išeiti pro tą koridorių, viskas buvo sutvarkyta. Po įvykio iš direktoriaus ir apsaugos darbuotojo girdėjo, kad buvo greitoji iškviesta. Apsaugos darbuotojai nesiskundė, kad jie gavo smūgį. Dėl įvykio sutriko. Ar koridoriuje degė šviesa, neatsimena.
Liudytoja V. Ž. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Jos sugyventinis D. R. su kaltinamuoju yra geriausi draugai. Įvykio dieną pas ją buvo atvažiavusios dvi grupiokės. Ji buvo rezervavusi staliuką kavinėje „Aušrūta“ ir jie galvojo keturiese ten eiti. Į svečius atvažiavo dar A. R. su savo drauge J. K.. R. su R. pasiėmė brendžio 0,2 l talpos buteliuką ir pasakė, kad atvažiuos, kai išgers, todėl ji į kavinę išėjo su draugėmis. Kadangi į kavinę nuvažiavo pavėluotai, staliuko rezervacija buvo atšaukta, todėl jos sėdėjo prie baro. Po to vyko šokiai. Negirdėjo, kad jai skambino ir rašė žinutę. Gal tik po kokios valdos pasižiūrėjo į telefoną ir rado žinutę, kurioje buvo parašyta - išeik į lauką, mūsų neįleidžia. Tada paklausė apsauginio, ar buvo atvažiavę tokie asmenys. Jis paklausė, kaip jie atrodė. Apibūdino savo draugą, kad aukštas ir plikas. Apsauginis atsakė, kad taip, tokie buvo, bet jau išvažiavo. Kad kažkoks įvykis buvo, nieko nesakė. Ji ir toliau sėdėjo, kol baigėsi viskas „Aušrūtoje“. Grįžo namo. Tik kitą dieną sužinojo apie įvykį, kai paskambino A.. Iš kavinės išėjo pro pagrindines duris, jos buvo atidarytas. Stiklų po kojomis nesimatė. Muzika kavinėje grojo garsiai. Nesigirdėjo konflikto jokio. Jeigu būtų girdėjusi, būtų pasiteiravusi. Kai grįžo namo, jos draugo nebuvo, nes jis buvo uždarytas. Rado tik jo paliktą telefoną ir suprato, kodėl jis rašė ne iš savo, o iš A. telefono. Supyko, kad jie kažkur išvažiavo kitur švęsti, todėl neskambino ir jų neieškojo. Po to A. R. ryte jai paskambino ir pasakė, kad D. yra uždarytas, kad jį sumušė, kad siūlių yra labai daug, kad prašė, jog ją pakviestų, bet nėjo kviesti. Sakė, kad važiavo į Kauną. R. grįžęs pasakojo, kad pripurškė jam dujų, kad neįleido jų, pasakę, jog nėra vietų. Jie prašė, kad ją pakviestų apsauginis, bet jis nėjo kviesti. Sakė, kad apsauginis pasiuntė juos necenzūriškai. Aišku, tada jie supyko ir įvyko tas konfliktas. Sakė, kad jie ten stumdėsi, bet kas išdaužė stiklą, ar apsauginis, ar R., nesakė. Klausė R., ar jis išdaužė stiklą, šis pasakė, kad ne, ne aš, kad A. stumdydamasis. Pasakojo, kad pripurškė du balionėlius dujų, kad jis ir A. nieko nematė. Pirmiausia tikriausiai A. pripurškė, nes R. jeigu pasakojo, tai dar matė. R. sakė, kad A. ten sudaužė, ant tų išdaužtų stiklų paguldė, spardė. Po to kai bandė ginti, tai ir jam pripurškė dujų. Kadangi nėra labai artima R. draugė, tai apie įvykį žino tiek, kiek sakė R.. R. jai neprisipažino, kad išdaužė durų stiklą, ji to jo net neklausė. Jis tikrai to nesakė. Kiek pati supranta, tai R. išdaužė stiklą, bet jis pats to nėra jai pasakęs. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 106), liudytoja patvirtino, kad grįžęs R. jai sakė, kad R. išdaužė durų stiklą. Bet tai buvo R., ne R. žodžiai. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, apklausiama policijoje geriau atsiminė, nes buvo praėję mažiau laiko. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: „ kiek pamenu, kai kalbėjau telefonu su R., jis tikrai man pasakė, kad jis išdaužė stiklą“, „mūsų neįleido, neleido net tavęs pakviesti J., prašėm, kad jie patys tave pakviestų, bet jie nekvietė, apsistumdėm, aš susinervinęs išdaužiau stiklą ir tada mane suvarė“, „kaip supratau, R. tik dujų buvo papurkšta. R. sumuštas nebuvo“. R. matė po įvykio, buvo subintuotos jo rankos, veidas. Ant kūno mėlynių nerodė. R. pasakojo, kad užpuolė R., daužė, privarė dujų, nes jis gynėsi iš pradžių. Bet kai privarė dujų ir pargriovė ant žemės, tai negalėjo gintis, nes nieko nematė. Tai ant tų stiklų jo galvą spardė su koja prispaudę.
Liudytoja V. K. parodė, kad yra gydytoja, dirba ligoninėje skubios pagalbos skyriuje. Kaltinamasis buvo atvežtas į skubios pagalbos skyrių. Atsimena, kad jis turėjo didelių kaktos pažeidimų. Kai atvyksta nukentėję žmonės, jie stengiasi apklausti pačius nukentėjusiuosius ir palydinčiuosius asmenis. Viską, ką jie pasako, užrašo ant popieriaus. Asmuo buvo neblaivus, nes sklido alkoholio kvapas iš burnos, ir pats asmuo neneigę vartojęs alkoholį. Jis elgėsi labai korektiškai, kas buvo labai keista. Ar asmuo buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sunku atsakyti, nes jis buvo patyręs traumą, todėl sudėtinga vertinti. Jis buvo su palydinčiais asmenimis. Viena iš jų prisistatė jo žmona. Ką ji pasakojo, ji tą surašė. Pagal jos elgesį, galbūt ji irgi buvo neblaivi. Bet to patvirtinti negali. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus (1 t., b. l. 101), liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Neatsimena, ar į žaizdas buvo prilindę stiklų. Visada klausia, ar asmuo buvo sąmonę praradęs, todėl tai turi būti užrašyta. Jei būtų praradęs, būtų pažymėta dokumentuose. Esant galvos sužalojimams, jeigu yra kažkokia trauma, siunčia galvos kompiuteriniams tyrimams į Kauną.
Liudytojas D. R. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Atvažiavo į kavinę „Aušrūta“ gruodžio mėn., galėjo būti 11 d., apie 21-22 val. Buvo su draugu A. R. ir jo sugyventine J. K.. Buvo pakviesti vakarui į kavinę „Aušrūtą“, bet atvažiavus, durys buvo uždarytos, jų neįleido. Staliukai buvo užsakyti. Jo draugė Ž. buvo viduje su draugėmis ir laukė jų atvažiuojant. K. paskambino ant durų nurodytu telefonu administratorei ar kam. Buvo pasakyta, kad nėra vietų. Jie pasibeldė. Priėjo apsauginiai, atidarė duris, nemandagiai elgėsi, pasiuntė rusišku keiksmažodžiu. Gavosi taip, kad A. palaikė duris, kad paklausti, kodėl neįleidžia, gal koks nesusipratimas, nes buvo užsakyta. Bet apsauginiai nieko neklausė, smarkiai tempė duris į save. Išdužo stiklas. A. atsitraukė tolėliau nuo durų. Jis pats stovėjo šalia, rašė draugei žinutę, kad išeitų. Kai stiklas išdužo, apsauginiai ėmė purkšti balionėliu. Paskui jie ėjo link R.. Vienas apsauginis įsitempė į vidų, surakino antrankiais ir viskas. A. duris tik prilaikė. Stiklas iškrito nuo smūgio į staktą. Kai stiklas iškrito, apsauginiai iš naujo atsirakino duris. Jis stovėjo šalia, ant prie durų esančių laiptelių, tokios kaip pakylos. Tai jie pradėjo į jį purkšti su dujų balionėliu. O R. stovėjo apačioj. Apsauginiai ėjo link R. ir įsitempė į vidų. Kažkas iškvietė greitąją. Viduj matė daug stiklo šūkių. J. R. užlaužė rankas, parklupdė ir kojomis laikė vienas galvą, kitas kojas ir bandė uždėti antrankius. Šviesa koridoriuje tarpu degė. Paskui ji buvo užgesinta. Kai atidarė duris pasakyti, kad nėra vietų ir pasiuntė, tai degė. Paskiau vėl prigesino. Kai atvyko, šviesa nedegė. Šviesa užsidegė, kai apsauginiai atėjo prie durų. Stiklas iškrito iš inercijos. Į jį purškė dujų balionėliu per tris kartus. Ir ėjo link R.. Jis pats nieko nedarė, stovėjo šalia, laikė telefoną, laukė žinučių. Necenzūrinius žodžius vartojo, kai pradėjo purkšti dujas. Iki to laiko nevartojo. Į duris beldėsi neilgai, ištisai nebeldė. Pabeldus, šviesas užsidegė ne iš karto. Durų nei vienas iš jų nedaužė, nespardė. Kai R. įsitraukė į vidų, matė, kad jam laužė rankas, kad surakintų antrankiais. R. buvo po operacijos, sunkiai valdė kūną. Nesileido dėti antrankius, nedavė rankų. Matė, kaip jį laikė užspaustą. Tamsu buvo. Koridoriuke buvo šviesa užgesinta. Nieko nematysi. Buvo du apsauginiai, stovėjo savininkas gale pačiam kampe ir dar iš kažkur vienas padėjo apsauginiams sutramdyti R.. Matė keturis žmones. Įvykio metu buvo truputį išgėręs, kažkur 50 gramų, gal 100 gramų brendžio. R. irgi taip pat. Abu vienodai buvo išgėrę. Kodėl jo parodymai, duoti teisme, skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, paaiškinti negali. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-19 liudytojo duotus parodymus (1 t., 116), parodė, kad tie parodymai yra neteisingi. Kadangi prirašo kelis lapus parodymų, jis neturi laiko sėdėti ir skaityti parodymus. Gal kažką tyrėja prirašė. Kaip jam buvo nustatytas neblaivumas, nežino, jis nepūtė. Jei policininkai ir darė jam spaudimą, to nesakytų. Savo, kaip liudytojo, atsakomybę supranta. D. Ž. grįžęs nepasakojo, kas išdaužė stiklą. Beldė, nes viduj buvo jo draugė, norėjo ją pasikviesti, kad važiuotų į kitą kavinę. Apsaugos darbuotojų veiksmai supykdė. Su tais apsaugos darbuotojais buvo susidūręs prieš savaitę iki to įvykio. Buvo užsukę į kavinę patikrinti savo darbuotojų, kad jie daug neprisigertų. Buvo neįleisti į vidų, nes vienas iš apsaugos darbuotojų pradėjo prašyti jo draugės, kad parodytų rankinę, pradėjo daryti kūno patikrą, ar nieko neįsineša. Gavosi konfliktas. Apsistumdė su apsaugos darbuotoju, kuris yra salėje. Praėjus savaitei po nagrinėjamo įvykio, jis vėl buvo nuvykęs į kavinę, bet jį sustabdė, pasakė, kad yra nepageidaujamas. Prieš savaitę iki įvykio kilusiame konflikte R. nedalyvavo ir kartu su juo nebuvo. Problemas patys bandė spręsti, siūlėsi sumokėti už duris. Tris kartus buvo susitikę su savininko žmona. Bet savininkai nenori, kad jie sumokėtų.
Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio metu kaip įmonės „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojas dirbo kavinėje „Aušrūta“ su kolega K. D.. Jeigu būna perpildyta salė, yra nurodymas neįleisti. Jie nusprendė neįleisti. Užsirakino duris. Buvo prie tų durų. Ar degė šviesa, neprisimena. Atėjo du vyrai ir moteris. Viena iš jų yra salėje. Šis vyriškis spardė duris, trankė, keikėsi. Norėjo įeiti į vidų. Iš pradžių gražiai norėjo įeiti. Paskui buvo paaiškinta, kad nėra vietos viduje, kad jų apranga netinka, nes buvo su sportiniais rūbais. Čia jau aprangos kodas irgi galioja. Buvo paaiškinta, kad šį vakarą nepaklius. Durys buvo uždarytos. Reiškė visokius nepasitenkinimus, pradėjo duris spardyti. Kaltinamasis spardė duris. Yra tuo įsitikinęs. Jį matė, atpažįsta iš veido bruožų, lūžusios nosies. Bespardydamas išspyrė duris. Tada kolega atrakino duris. Kaltinamasis kažką pasakė ir trenkė į krūtinę. Tą pats matė. Tuomet kolega nutarė jį sulaikyti. Įsitempė į vidų, paguldė ant žemės. Kaltinamasis muistytis pradėjo, nesileido suimamas, keikėsi, grasino sudeginti barą, užmušti, visokiais žodžiais plūdosi. Sulaikymo metu jis tik ranką prilaikė. Kolega uždėjo antrankius. Abu buvo atsitūpę ant žemės, kolega kojas prispaudė, nes jis spardėsi kojomis, o jis laikė ranką. Kaltinamasis muistėsi po tuos stiklus galvą į vieną pusę, į kitą. Ištraukė ir antrą ranką. Kažkuriuo momentu atėjo kavinės savininkas. Bet jis į tai nelabai susikoncentravęs buvo. Kaltinamajam nespyrė. Fizinė jėga buvo naudojama tik sulaikymo metu – pargriovimas ir laikymas. Smūgiai nebuvo naudojami. Dujomis purškė kolega. Iš pradžių, kai duris pradarė, kaltinamasis pasakė žodžius, trenkė į krūtinę. Buvo akivaizdu, kad R. ir R. buvo pasiruošę eiti aiškintis. Ypač po to, kai R. į vidų įsitempė, tai R. puolė muštis, tada jam dujų ir purškė. Asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Moteris, yra 90 proc. tikras, taip pat buvo išgėrusi. Duris spardė abu. I. R.. Kavinės savininkas gal duris atrakino, tiksliai neatsimena. R. į greitąją pagalbą jis pats nevedė. R. sąmonės nebuvo praradęs. Jis pats nuėjo į greitąją, niekas jo nenešė. Necenzūrinius žodžius vartojo abu. Tampymosi durimis nebuvo. Kai išgirdo beldimą, įsijungė šviesą. Kieme irgi lyg degė šviesa, tiksliai nepamena. Būnant koridoriuke, matosi viskas, kas yra už durų. Tikrai matė, kaip durų stiklą išspyrė R., jis buvo įsitvėręs durų rankeną ir spardė duris, į stiklą. Su kaltinamojo agresija neteko anksčiau susidurti.
Liudytoja J. K. paaiškino, kad aplinkybėse nurodytu laiku, atvažiavę iš namų, kur kaltinamasis ir R. išgėrė po porą stikliukų -250 g brendžio, norėjo įeiti į kavinę „Aušrūta“, bet durys buvo užrakintos, jų apsaugos darbuotojai neįleido. Suprato, kad apsaugos darbuotojai bloguose santykiuose su R.. Skambino viduje buvusiai draugei, administracijos atstovei, kuri pasakė, kad nėra vietų. A. baladojo į duris, o duris atidaręs apsaugos darbuotojas, pavartodamas necenzūrinį žodį liepė jiems „valinti“. Ji atsitraukė nuo durų, nes norėjo kviesti taksi. Buvo apie 5 metrų atstumu, ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad buvo apie 10 metrų suklydo. Buvo nusisukusi, tačiau girdėjo, kaip A. vėl baladojo, kaip atsidarė durys, įvyko susistumdymas ir dužo stiklo paketas. Stiklo paketas dužo tarp R. ir D., buvo papurkšta dujų. Šalia R. stovėjęs R., matyt gavęs dujų, užsidengė striuke ir nubėgo. R. apsauginiai įsitempė į vidų ir užrakino duris. Viduje pradėjo R. daužyti. R. rėkė, šaukė. Viduje koridoriuje buvo trys asmenys. Stambus apsauginis užstojo jai vaizdą, bet ji matė, kaip jis ir kitas apsauginis spardė R.. Ji norėjo nufilmuoti, bet buvo užgesinta šviesa. Ji iškvietė policiją ir greitąją. Koridoriuje buvo daug kraujo. Paaiškino, jog R. beldė kumščiu, nematė, kad jis būtų spyręs į stiklo paketą. Apsauginis pirmiausiai pradaręs duris papurškė dujomis. Susistumdymo ir kas bei kuo išdaužė stiklą ji nematė, tuo metu buvo nusisukusi, girdėjo, kad R. baladoja, bet kuo – ranka ar koja nematė. Dauguma stiklų subyrėjo į vidų. R., kai gavo dujų, paėjęs toliau trynė akis, šaukė, kad jam skauda. Kai R. apsauginiai įtraukė į vidų, R. jo ginti nepuolė, jau buvo atsitraukęs, prie durų nebegrįžo, užsiiminėjo savimi, keikėsi. Dar kai vyko beldimas, R. ir R. stovėjo šalia, R. dar vartojo kažkokius keiksmažodžius, kad neįleidžia. Abu aktyviai norėjo įeiti į kavinę. Priėjusi per išdaužta langą matė: kaip R. užlaužė rankas, lyg D. ant jo buvo atsisėdęs – priklaupęs ant kelių, laikė R., mušė ranka per šonus, o kitas - mažesnis „kūdesnis“ spardė. R. buvo mušamas ir spardomas. Kavinės savininko iš viso nebuvo. Pradžioje viską įžiūrėjo, nes degė šviesa, nors ir nelabai ryški. R. mušė, spardė šviesoje. R. muistėsi, rėkė, kad skauda. Pradžioje R. rankos gali ir buvo po pilvu, po to buvo už nugaros. Stambesnis apsauginis jai užstojo matymą, tai yra į kokias vietas buvo daužomas R., tačiau ji matė užsimojimą ir girdėjo smūgį. Matė, kad R. mušė dviese. Ar sudavė smūgius trečiasis asmuo – negali pasakyti. Jis buvo viso mušimo metu. Gal tas trečiasis irgi įspyrė, bet jai užstojo stambesnis apsauginis. Koridorius nėra didelis, per išsitiesusio žmogaus ūgį, visur viduje buvo stiklai. Kai R. daužė, šis muistėsi, trynėsi galva į stiklus, tai todėl tiek siūlių. Nors ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad trečiasis irgi mušė R., to tvirtinti negali, nes jai buvo užstotas matomumas, ji mano, kad ir trečiasis spardė, automatiškai galėjo taip padaryti, gal jam irgi patiko tai daryti. R. buvo mušamas į šonus, spardomas į galvą. Pradžioje R. aktyviai priešinosi, paskui nebe, gal buvo netekęs sąmonės, nes kai ji kvietė, nebeatsiliepė. Atvykus GMP į automobilį R. buvo vedamas felčerės ir policininko, jis svirduliavo. Nurodė, kad R. yra jos buvęs sugyventinis, šiuo metu jie yra draugai, kartu negyvena, tik gyvena viename name, yra kaimynai.
Apžiūros protokole (1 t., b. l. 5) fiksuota, kad apžiūrėjus kavinę nėra lauko durų stiklo paketo, durų rankena juda, durų rankena ištraukta, koridoriuje ant grindų matyti lašai, panašūs į kraują, kitoje kavinės patalpoje ant grindų padėtas sudaužytas stiklo, kurio viena dalis tamsinta, paketas. Ant stiklo matyti dėmės, panašios į kraują, fotografuota.
Iš pranešimų PK pažymos (1 t., b. l. 11-12) matyti, kad dėl muštynių kavinėje 2015-12-11 22.55 val. PK pranešė barmenė M., 2015-12-11 22.58 val. dėl užpuolimo kavinėje skambinta ir iš telefono, kuris priklauso D..
Nukentėjusysis K. D. atpažino A. R., kaip asmenį, kuris daužė ir spardė kavinės, išdaužė durų stiklo paketą, kumščiu sudavė jam į krūtinę. Atpažino ir liudytoją D. R., kuris taip pat daužė kavinės duris, vartojo necenzūrinius žodžius (1 t., b. l. 47-51, 52-56).
Liudytojas A. M. atpažino A. R., kaip asmenį, kuris daužė ir spardė kavinės, išdaužė durų stiklo paketą, kumščiu sudavė K. D. į krūtinę. Atpažino ir liudytoją D. R., kuris taip pat daužė kavinės duris, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti, padegti kavinę (1 t., b. l. 66-70, 71-75).
2015-12-11 23:53:13 kartu su kaltinamuoju buvusio liudytojo D. R. neblaivumo patikrinimo rezultatas - 1,67 promilės (1 t., b. l. 118).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2015-12-11 apie 22.50 val., A. R., viešoje vietoje – prie kavinės „Aušrūta“ pastato, esančio A. M. g. 24, Kėdainiai, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra vartodamas necenzūrinius žodžius ir nevykdydamas UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojų reikalavimų nesibelsti į kavinės lauko duris ir nesibrauti į kavinės vidų, tyčia spyrė ir išdaužė K. T. priklausančios kavinės lauko durų stiklo paketą ir taip sugadino svetimą, K. T. priklausantį turtą – lauko duris bei kumščiu vieną kartą sudavė apsaugos darbuotojui K. D. į krūtinę, sukeldamas jam fizinį skausmą.
BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, nurodė, kad buvo išgėręs alkoholio, bet nebuvo apsvaigęs, pripažino, kad beldėsi į duris, gal po apsaugos darbuotojų pasakytų necenzūrinių žodžių ir pats pavartojo necenzūrinius žodžius, bet durų neišspyrė ir neišdaužė ranka, apsaugos darbuotojams bandant duris uždaryti, o jam to padaryti neleidžiant, tačiau neišlaikius, durys trenkėsi į staktą ir nuo to smūgio iškrito bei išdužo stiklo paketas, apsaugos darbuotojui nesudavė, nebent galėjo atsiremti, kai buvo tempiamas į kavinės koridoriaus vidų. Su apsaugos darbuotojais jis anksčiau jokių konfliktų neturėjo. Kodėl jie jį apkalba, negali paaiškinti, gal todėl, kad „prisidirbę“ ginasi. Pripažįsta, kad dėl apsaugos darbuotojų pavartotų necenzūrinių žodžių buvo įpykęs, nors jam reikėjo imti ir išeiti. Įvykio metu liudytojas R. buvo šalia.
Teismas, įvertindamas kaltinamojo veiką, analizuoja tik tuos duomenis, kurie susiję su kaltinime nurodytų veiksmų atlikimu: fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo K. D. atžvilgiu ir K. T. turto sugadinimu.
Dėl smurto panaudojimo.
Nukentėjusysis K. D., įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, kad kaltinamasis tyčia jam sudavė smūgį į krūtinę, dėl ko jis juto skausmą, o kito kaltinamojo smūgio jam pavyko išvengti. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas A. M., kuris, taip pat įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog matė, kaip kaltinamasis, kažką pasakęs, trenkė D. į krūtinę. K. D. ir A. M. tokius savo parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu atlikto atpažinimo procesinio veiksmo metu. Netiesioginis liudytojas - nukentėjusysis K. T. teisiamajame posėdyje taip pat tvirtino, jog apsaugos darbuotojas po įvykio jam pasisakė, kad kaltinamasis jam sudavė smūgį į krūtinę. Teismas remiasi K. T. parodymais (BPK 20 str. 3 d.), nes daro išvadą, kad jo ir nukentėjusiojo K. D. parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir kito tiesioginio liudytojo A. M. parodymai, PK pažyma, iš kurios matyti, kad K. D. PK pranešė apie užpuolimą kavinėje, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais, kad jis galėjo „atsiremti“ į nukentėjusiojo krūtinę jį sulaikant. Nors teismo medicinos specialisto išvados ir nėra, tačiau akivaizdu, kad vieno smūgio panaudojimas nurodytų aplinkybių metu, K. D. vilkinti rūbus, galėjo ir nepalikti objektyviai nustatomo smurto pėdsako. Jokiais įrodymais nebuvo paneigta aplinkybė, kad kaltinamasis sudavė smūgį, sukėlusį fizinį skausmą, nukentėjusiajam, apie ką nukentėjusysis nurodė ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu iškart po įvykio 2015-12-12 bei 2015-12-16 (I t. b. l. 40, 42). Smurto panaudojimo aplinkybės nepaneigė ir liudytojais apklaustų kaltinamojo draugų J. K., D. R., įvykio metu buvusių kartu, parodymai, nes vertinant šių liudytojų parodymus smurto prieš apsaugos darbuotoją kontekste, tai nei liudytojas D. R., nei liudytoja J. K. šios aplinkybės nei patvirtino, nei paneigė. Duomenų, kad jie nepertraukiamai stebėjo prie kavinės durų vykstantį įvykį - nėra. J. K. nurodė, kad įvykio pradžioje stovėjo toliau ir buvo nusisukusi, net nematė stiklo dūžio momento, o D. R., kaip jis pats nurodė teisiamojo posėdžio metu - stovėjo šalia kaltinamojo ir rašė žinutę draugei, tačiau patvirtino, jog išdužus stiklui buvo papurkšta dujomis, kurios, kaip matyti iš bylos duomenų, pakenkė tik liudytojui D. R., dėl ko R. nebebuvo įvykio vietoje – atsitraukė, kaip tvirtino liudytoja J. K., po ko apsaugos darbuotojai ėjo link R., ką nurodė ir nukentėjusysis K. D. - kad būtent tuo momentu jam ir buvo suduotas smūgis. Kaltinamasis teismui nurodė, jog su apsaugos darbuotojais anksčiau konfliktų neturėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai. Kad buvo įpykęs neneigė ir pats kaltinamasis. Kaltinamojo argumentas, jog galimai taip apsaugos darbuotojai siekia išvengti atsakomybės dėl jo sužalojimo, nepagrįstas, nes kaltinamajam niekas neužkirto kelio šios aplinkybės įrodinėti kreipiantis į teismą, ko jis iki šiol nepadarė.
Dėl svetimo turto sugadinimo.
Nukentėjusysis K. D. patvirtino, kad durų stiklo paketas į koridoriaus vidų įkrito bei sudužo nuo smūgio - prie durų stovinti kaltinamajam. Prieš tai kaltinamasis su draugu reikalavo juos įleisti į kavinę, į pasakymus, kad įleisti nebus, nereagavo, abu daužė ir spardė duris, bet stiklui išlūžtant prie durų stovėjo būtent kaltinamasis. Stiklas iškrito dėl smūgio, tačiau ar stiklas įkrito nuo smūgio ranka ar spyrio, pasakyti negali. Jokio „tampymosi“ durimis nebuvo, durys buvo užrakintos. Tik siekdamas sulaikyti žalą padariusį asmenį duris atrakino, o tada gavo smūgį į krūtinę. Po įvykio durys sunkiai užsirakinėjo. Liudytojas A. M. patvirtino, kad norėjęs į kavinę įeiti kaltinamasis, kuomet jie jo neįleido, spardė duris, trankė, keikėsi. Bespardydamas būtent kaltinamasis kavinės duris ir išspyrė, tą tikrai matė. „Tampymosi“ durimis nebuvo. Nukentėjusysis K. T. patvirtino, kad iš darbuotojų sužinojęs, jog kažkas vyksta, atėjęs į koridoriuką jau pamatė išdaužtą stiklo paketą. Įsitikinęs, kad stiklo paketas galėjo išlūžti tik nuo smūgio, nes lengvai jo neišdauši, reikalingas „milžiniškas“ smūgis, kad išlaužti laikančias aliuminio konstrukcijas, o tąsant duris ar kumščiu stiklo paketo neišmuši. Paaiškino, jog iki įvykio durys veikė normaliai, o po įvykio buvo ne tik išdužęs stiklo paketas, bet ir sutrūkinėję suvirintų aliuminio konstrukcijų durų kampai. Naktį teko palikti žmogų budėti kavinėje, kad saugotų. Prieš Naujus metus niekas neapsiėmė nei sutaisyti durų, nei padaryti naujų. Jis pats važinėjo į Kauną, Šiaulius, degino kurą, gaišo laiką, ieškojo ir užsakė stiklo paketą, per kelias dienas pats įsidėjo stiklą. Duris reikia keisti, nes jos yra aliumininio rėmo, o niekas aliumininio rėmo nesutinka atitaisyti, sutinka tik keisti. Duris reikia keisti, nes jos normaliai neužsidaro, pro atsiradusius plyšius patenka šaltis ir apšąla, išsilenkė aliuminio konstrukcijos. Draudimo įmonė laukia teismo pabaigos, jis iš draudimo negavo jokios išmokos. Naujos durys, kurias jam siūlė įmonėse, pakankamai brangios, todėl kaltinamasis gali pats pasidomėti ir surasti kur pigiau, jis tam neprieštarautų. Liudytoja R. M. patvirtino, kad nors dirbdama barmene-padavėja kavinėje paties įvykio ir nematė, tačiau girdėjo stiprų stiklo dūžio garsą, dėl ko buvo pradariusi duris, matė, jog vyksta grumtynės, pranešė kavinės savininkui K. T., kvietė policiją. Visa tai jai sukėlė stresą, sutrikdė. Dužimo garsą galėjo girdėti ir arčiau durų buvę kavinės lankytojai. Klientams norint išeiti iš kavinės, ji neleido jiems išeiti pro įprastas duris, nes ten vyko konfliktas, klientus palydėjo pro tarnybinį įėjimą. Liudytoja V. Ž., liudytojo D. R. sugyventinė, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad grįžęs R. jai sakė, jog R. išdaužė durų stiklą, patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: „kiek pamenu, kai kalbėjau telefonu su R., jis tikrai man pasakė, kad išdaužė stiklą“, R. sakė, kad „mūsų neįleido, neleido net tavęs pakviesti J., prašėm, kad jie patys tave pakviestų, bet jie nekvietė, apsistumdėm, aš susinervinęs išdaužiau stiklą ir tada mane suvarė“. Liudytoja V. K., medicinos darbuotoja, parodė, kad medicininiuose dokumentuose ji užrašė tai, ką jai sakė į ligoninę atvežto paciento A. R. žmona prisistačiusi moteris, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. R. žmona jai sakė, jog A. R. buvo apsaugos darbuotojų sumuštas dėl to, kad išspyrė kavinės duris, kaip ji suprato – A. R. žmona tuo metu ten buvo pati ir matė. Liudytojas D. R. – kaltinamojo draugas, buvęs įvykio vietoje, taip pat nepaneigė, kad iškrentant durų stiklui prie durų buvo kaltinamasis, kad prieš iškrentant stiklui vyko konfliktas su apsaugos darbuotojais. Liudytoja J. K. – kaltinamojo draugė, patvirtino, kad ji buvo nusisukusi ir nematė, kas ir kuo išdaužė stiklą, tačiau girdėjo, kaip kaltinamasis, aktyviai siekęs įeiti į kavinę, kumščiu baladojo į kavinės duris, kad stiklo paketas dužo tarp R. ir D., patvirtino, kad dauguma stiklų subyrėjo į kavinės vidų. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus kavinę lauko durų stiklo paketo duryse nėra, durų rankena judėjo, buvo ištraukta, kitoje kavinės patalpoje ant grindų buvo padėtas sudaužytas stiklo, kurio viena dalis tamsinta, paketas. Nukentėjusysis K. D. ir liudytojas A. M. atpažinimo procesinio veiksmo metu patvirtino, kad turtą sugadino būtent kaltinamasis. Šių išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčiniais chuliganiškais veiksmais sugadino svetimą turtą - kavinės lauko duris.
Dėl tiesioginių įvykio liudytojų D. R. ir J. K. parodymų vertinimo. Liudytojas D. R., kaltinamojo draugas, teismui nurodė kitokias aplinkybes, nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, R. kelis kartus nurodė, kad kuomet dužo durų stiklas, jis stovėjo nusisukęs 5-7 metrų atstumu nuo kavinės ir nematė, kaip stiklas išdužo (1 t. b. l. 116). Tai, kad jis nematė, kaip išdužo stiklas, liudytojas tvirtino ir tuo metu, kai buvo apklaustas įtariamuoju tuoj po įvykio (1 t. b. l. 131). Gi apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis jau nurodė priešingai, tai yra, kad matė, kaip išdužo stiklas, matė, kaip R. laikė duris, o apsaugos darbuotojai smarkiai tempė duris į save, dėl ko stiklas išdužo nuo smūgio į durų staktą, iškrito iš inercijos. Be to, jo parodymai prieštaringi ir aiškinant kitas aplinkybes (Apklaustas įtariamuoju 2015-12-12, tai yra iš karto po įvykio, liudytojas nurodė, kad tada, kai jam buvo papurkšta dujomis į akis, R. buvo sulaikytas, ir ką kalbėjo R. - jis negirdėjo, nesigaudė kas vyksta aplinkui, nuėjo toliau ir sėdėjo ant žolės - apie jokius apsaugos darbuotojų smurtinius veiksmus R. atžvilgiu neužsiminė. Apklaustas liudytoju 2016-05-23 jis jau nurodė, kad nors jam buvo papurkšta dujomis į akis, jis matė, kaip R. spardė trise, nors liudytoja K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kuomet R. buvo papurkšta dujomis, jis atsitraukė ir prie durų nebegrįžo. Teisiamojo posėdžio metu R. jau nurodė, kad koridoriuje tramdant R. – buvo keturi žmonės, nurodė, kad matė tik tai, jog R. buvo bandoma uždėti antrankius, o jis nesileido, matė, tik kad R. buvo laikomas užspaustas – apie jokį mušimą, spardymą parodymų nebedavė, paaiškino, jog koridoriaus viduje buvo tamsu). Teismui bandant išsiaiškinti tokių aiškinimų skirtingumą, R. teismui nurodė, kad kodėl jo parodymai skirtingi - jis paaiškinti negali. Kadangi liudytojo D. R. parodymai turto sugadinimo kontekste skiriasi iš esmės ir liudytojas skirtingų parodymų davimo priežasties paaiškinti nesugebėjo, teismas negali jo parodymų vertinti kaip patikimų, vertina juos kritiškai, kaip siekimą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Liudytoja J. K., kaltinamojo teigimu – pastarojo sugyventinė, o liudytojos teigimu – tik kaltinamojo draugė, teismui taip pat nurodė kitokias aplinkybes, nei apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 85), įspėta dėl melagingų parodymų davimo, K. nurodė, kad R. ir apsaugos darbuotojai laikė durų rankeną, kiekvieni traukė duris į save ir ji išgirdo stiklo dūžį, tuo metu stovėjo apie 10 m. nuo durų. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja jau nurodė, kad ji nuo įvykio vietos buvo ne 10 metrų bet apie 5 metrų atstumu ir tik girdėjo, bet nematė, kaip R. baladojosi kumščiu, kaip įvyko susistumdymas bei dužo stiklo paketas, paaiškino, kad nematė dėl kokios priežasties stiklo paketas išdužo, nes buvo nusisukusi. Be to, jos parodymai skirtingi ir dėl kitų aplinkybių, tačiau jų analizuoti netikslinga, nes aplinkybės nesusijusios su kaltinamajam pateiktų kaltinimų vertinimu. Kadangi liudytoja J. K. teismui tvirtino, kad ji nematė dėl kokios priežasties išdužo durų stiklas, jos parodymai šio kaltinimo kontekste jokios įtakos įrodinėjimo procesui neturi.
Nei liudytojo D. R., nei liudytojos J. K. parodymai dėl šioje byloje nagrinėjamų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, tai yra dėl smurto panaudojimo prieš K. D. ir K. T. turto sugadinimo, teismui neleido padaryti išvados, kad nukentėjusieji K. D., K. T., liudytojas A. M., įspėti dėl melagingų parodymų davimo, duoda teismui melagingus parodymus, tyčia siekia apkaltinti kaltinamąjį padarius kriminalinį nusikaltimą. Kaip jau buvo pasisakyta, paminėtų asmenų parodymus patvirtina ir visuma teismo išnagrinėtų anksčiau aptartų kitų įrodymų. Kadangi teismo paminėtais įrodymais nėra pagrindo netikėti, teismas jais remiasi ir kaltinamojo neprisipažinimą atlikus kaltinime nurodytus veiksmus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės.
Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog A. R. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu – net jei tikėti kaltinamojo parodymais, kad jo atžvilgiu apsaugos darbuotojai elgėsi nemandagiai, vartojo necenzūrinius pasakymus, kas galėtų būti vertinama tik kaip mažareikšmė priežastis, tai yra ne priežastis siekiant pateisinti kaltinamojo elgesį, neįleistam į vidų daužant ir spardant į kavinės duris, išdaužiant lauko durų stiklo paketą, kas turi būti vertinama tik kaip chuliganiškas elgesys, dėl ko apsaugos darbuotojai turėjo teisę ir privalėjo imtis priemonių užkirsti kelią tokiam elgesiui ir sulaikyti žalą padariusį asmenį, suduodamas smūgį į apsaugos darbuotojo krūtinę, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir visa tai atliekant viešoje vietoje – prie kavinės, matant ir girdint kitiems asmenims, kurie ne tik patyrė nusikalstamos veikos pasekmes, bet ir tapo įvykio bei jo pasekmių liudytojais, dėl ko turėjo jaustis ir jautėsi nemaloniai, sutrikdyti, ką tvirtino ir savo apklausose, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, būdamas neblaivus, bet – kaip tvirtino kaltinamasis, nebūdamas apsvaigęs, tai yra visiškai galėdamas suprasti ir valdyti savo veiksmus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, viešoje vietoje - socialiai aktyviu laiku, nes kavinėje vyko poilsio vakaras, atlikdamas anksčiau aptartus chuliganiškus veiksmus numatė, jog tokiais neteisėtais veiksmais bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas nesugebėjimas susivaldyti, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams. Savo veiksmais kaltinamasis ne tik apsaugos darbuotojams, aplinkiniams, bet ir šalia stovėjusiems savo draugams siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Kaltinamasis, nors ir yra jau subrendusi asmenybė, ne tik nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiškai nesigailėjo, teisiamojo posėdžio metu teismui aiškino, kad elgėsi tinkamai ir dėl visko kaltino apsaugos darbuotojus. Nusikaltimas baigtas, nes įvykį matę/dalyvavę, girdėję ir apie įvykį sužinoję žmonės jautėsi sutrikę, nukentėjusysis dėl smurto patyrė fizinį skausmą, buvo išdaužtas kavinės durų stiklas, kavinės klientai buvo išvedami pro tarnybinį įėjimą, kviečiama policija, privalomai teko imtis priemonių naktį saugant kavinę dėl to, kad buvo sugadintos lauko durys, tai yra buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad A. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Atsakomybė sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (neišnykęs teistumas už tyčinį nusikaltimą).
Kaltinamasis pripažino, jog buvo išgėręs alkoholio, tačiau nepripažino, kad buvo apsvaigęs, o objektyviai tirtas kaltinamojo neblaivumas nebuvo. Nesant objektyviai patikimų duomenų negalima daryti išvados, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl neblaivumas kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe nepripažintinas.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į kaltininko asmenybę – praeityje teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs, administracinėmis nuobaudomis viso nuo 2005 metų baustas 15 kartų, tame tarpe už narkotinių medžiagų vartojimą, pasipriešinimą policijos pareigūnams, kt., paskirtų baudų nesumokėjęs, todėl tos nuobaudos galioja (ATPK 36 str.), registruotas priklausomybės ligų priežiūros grupėje, nedirba, tvirtina, kad mokosi, neįgalumas pasibaigęs 2016-03-24, turi mažametį vaiką (2 t., b. l. 54-97).
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam gali būti pasiektas skiriant jam laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį nustatant atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, į tai, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį sunkių pasekmių pastarajam nesukėlė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - mažesnį nei sankcijoje numatytos galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.) ir bausmės vykdymą atidedant (BK 75 str.), nes teismas viliasi, jog bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas be realios bausmės atlikimo, kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų kaltinamojo elgesį, leistų įrodyti, kad jis, būdamas suaugęs vyras, sugeba elgtis brandžiai.
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 52-53), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys. Nukentėjusysis K. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2811,71 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 23). Teisiamojo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti, nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų durys buvo sulankstytos, praleidžia šaltį, kad nė viena įmonė nesiima remontuoti sulankstytų aliumininių durų, sutinka tik duris pakeisti, tačiau jis durų iki šiol nėra pakeitęs. Byloje pateikė preliminarų paskaičiavimą, kiek kainuotų naujos durys. Nurodė, kad šiuo metu realiai patyrė 90 Eur turtinę žalą, nes 80 Eur kainavo pakeistas stiklo paketas, o 10 Eur išleido degalams. Teismui nurodė, kad ši 90 Eur suma įskaičiuota į 2811,71 Eur civilinį ieškinį.
Kaltinamasis A. R. sutiko atlyginti 90 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam. Tai, kad stiklo paketas kainavo 80 Eur, patvirtina PVM sąskaita faktūra (1 t., b. l. 30), 10 Eur išlaidos kurui, teismo įsitikinimu, realios.
Esant tokiai situacijai nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl 90 Eur tenkintinas, priteisiant turtinę žalą iš kaltinamojo A. R., nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str.).
Likusioje dalyje - 2721,71 Eur civilinis ieškinys ir su juo susiję klausimai perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. T. pripažįstant teisę į likusio civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.), nes nesant galimybės neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomų dokumentų tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, be to, šiame procese dalyvauti turi būti įtraukta ir draudimo įmonė, nes iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo turtas buvo draustas (1 t., b. l. 37).
Proceso išlaidos. Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 9,24 Eur, sutinkamai su BPK 103 str. pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir nuteisti – 6 (šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, A. R. per šį laikotarpį įpareigojant:
dirbti ar užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje arba mokytis;neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo A. R. 90,00 Eur (devyniasdešimties eurų 00 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. T., gim. (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. T. pripažinti teisę į likusio civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš kaltinamojo A. R. 9,24 Eur proceso išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.