- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- AN2-470-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01377-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- D. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, priimto D. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. J. 2019 m. gegužės 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. už tai, kad jis 2019 m. balandžio 26 d. 10.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės V. K. 2019 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 20_ANR_N-9247-2019 D. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam buvo paskirta 150 eurų dydžio bauda. Nesutikdamas su šiuo nutarimu D. J. pateikė dėl jo skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paliko Institucijos vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-9247-2019 nepakeistą ir D. J. skundo netenkino. Apylinkės teismas tokį savo sprendimą, motyvavo tuo, jog D. J. padarytas administracinis nusižengimas buvo tinkamai užfiksuotas, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir pareikalauti, jog Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktų dokumentus, įrodančius Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro stacionaraus fotoaparato įrengimo legalumą patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
4.1. D. J. apeliaciniame skunde nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 41 straipsnio 2 punktą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo: policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės, atliekančios valstybinę techninę apžiūrą, institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją, t. y. tik keturios valstybinės institucijos ir daugiau niekas negali vykdyti šio įstatymo kontrolės. Įstatymo 42 straipsnyje numatyta, jog Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių draudimo kontrolės principai nurodo, kad biuras, palyginęs duomenis apie transporto priemones, gautus iš institucijų, atsakingų už transporto priemonių valstybinę registraciją ir valstybinę techninę apžiūrą, su savo duomenų bazėje turima informacija apie apdraustas transporto priemones, turi teisę persiųsti policijai duomenis apie registruotas, bet neapdraustas transporto priemones. Policija, gavusi tokią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas atsakingam už draudimo sutarties sudarymą asmeniui.
4.2. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog vadovaujantis Įstatyme nurodytais straipsniais biuras turi teisę teikti duomenis institucijoms, vykdančioms įstatymo kontrolę tik gavęs iš tų institucijų prašymus apie tokius duomenis. Nagrinėjamu atveju viskas vyko atvirkščiai – asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, siekdama pelno, nes asociacijos nariai yra pelno siekiančios draudimo bendrovės, savo iniciatyva yra sukūrusi automobilių stebėjimo eisme sistemą, kuria vadovaujantis tikrina automobilių duomenis ir aptikusi nedraustus automobilius informuoja policiją. Tokia veikla Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nenumatyta ir policijos pareigūnai neturėtų vadovautis šios asociacijos vykdoma eismo kontrole ir nustatinėti administracinės teisės pažeidimo atvejus. Įstatymo 26 straipsnyje nėra nurodyta, jog asociacija užsiima eisme dalyvaujančių draustų ar nedraustų automobilių kontrole. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju draudikų biuras nusižengia įstatymui, savo iniciatyva tikrindamas automobilių dalyvavimą eisme ir apie tai siųsdamas informaciją policijai. Ir nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į įstatymo reglamentavimą biuras turėjo teisę negavęs paklausimo iš policijos perduoti policijai stacionariu fotoaparatu padarytą fotonuotrauką, tačiau nenurodo, kad nagrinėjamu atveju tokia nuotrauka buvo pateikta prijungimui prie administracinio nusižengimo bylos.
4.3. Taipogi apeliaciniame skunde pažymima, jog Asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra iš draudimo bendrovių turinčių teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą. Ši asociacija savo tinklalapyje nurodo, kad ji veikia kaip žalos atlyginimo institucija. Taigi, jos pagrindinė veikla yra transporto priemonių draudimas ir žalos atlyginimas nukentėjusiesiems. Jokios eisme dalyvaujančių automobilių kontrolės ji nevykdo ir vykdyti negali, nes tai yra pelno siekiančių komercinių bendrovių sambūris. Tokių komercinių bendrovių pranešimų, kurios siekdamos pelno turi tiesioginį interesą, kad kuo daugiau automobilių būtų apdraustų, savo iniciatyva, be įstatymą kontroliuojančių institucijų prašymo, teikdamos informaciją apie eisme dalyvaujančias nedraustas transporto priemones Lietuvos policija neturėtų nagrinėti.
4.4. Be kita ko, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nors skundžiamoje nutartyje ir nurodyta, kad Institucijai nekyla jokių abejonių dėl stacionaraus fotoaparato legalumo ir juo padarytų fotonuotraukų teisėtumo, tačiau Institucija prijungimui prie bylos medžiagos nepateikė jokių teisinių įrodymų, patvirtinančių, kad stacionarus fotoaparatas yra įrengtas legaliai.
4.5. Taip pat apeliaciniame skunde D. J. nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog jis neginčija fakto, kad vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu jis tik nurodė neatsimenantis minėtos aplinkybės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad Institucijai nekyla jokių abejonių dėl stacionaraus fotoaparato legalumo ar juo padarytos fotonuotraukos teisėtumo. Pažymima, kad aptariamu atveju informaciją apie nedraustą automobilį policijai perdavė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu turi teisę, atlikdamas jam pavestas funkcijas, rinkti informaciją apie eisme dalyvaujančių transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir užtikrinti šios informacijos koordinavimą bei pateikimą asmenims, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti tokią informaciją. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal minėto įstatymo 42 straipsnį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, palyginęs duomenis apie transporto priemones, gautas iš institucijų, atsakingų už transporto priemonių valstybinę registraciją ir valstybinę techninę apžiūrą, su savo duomenų bazėje turima informacija apie apdraustas transporto priemones, o policija, gavusi tokią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas atsakingam už privalomojo civilinio draudimo sutarties sudarymą asmeniui. Atsižvelgiant į numatytą įstatyminį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turėjo įstatymo nustatytą teisę perduoti policijos stacionariu fotoaparatu padarytą fotonuotrauką, tokiu būdu pranešant apie administracinio nusižengimo padarymą.
5.2. Taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad D. J. turėjo pareigą pasirūpinti privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir už jo įvykdymą turi būti nubaustas. Taip pat pažymima, kad tuo atveju jei aukštesnės instancijos teismas pripažins, jog aptariamo administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi trūkumų, tai nesudarys pagrįsto pagrindo administracinio nusižengimo bylos nutraukimui, kadangi aukštesnės instancijos teismas gali grąžinti bylą Institucijai, trūkumų šalinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos nutarties turinį, sprendžia, jog yra pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima nustatyti ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Nagrinėjamu atveju D. J. Institucijos 2019 m. liepos 9 d. nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 26 d. 10.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Nesutikdamas su tokiu Institucijos procesiniu sprendimu, D. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Skunde apeliantas nurodė, jog informacija, kuria remiantis jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo gauta neteisėtai, t. y. ją Institucijai perdavė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris pagal galiojantį įstatyminį reikalavimą neturėjo teisės be atskiro Institucijos prašymo pateikti jai duomenis apie transporto priemones, kurios nors ir registruotos Lietuvos Respublikos, tačiau neapdraustos privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.
9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl Institucijos 2019 m. liepos 9 d. nutarimo, konstatavo, jog D. J., teikdamas teismui skundą neginčijo aplinkybių, jog 2019 m. balandžio 26 d. automobilis, kurį jis vairavo buvo neapdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir, kad būtent jam buvo kilusi pareiga (kurios jis nevykdė) minėtu draudimu apdrausti aptariamą automobilį, o aptariamoje nutartyje pasisakė tik dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teise rinkti ir teikti Institucijai duomenis apie transporto priemones neapdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tampa akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų ir nesprendė ar jie iš tiesų įrodo D. J. kaltę padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė ANK 641 straipsnyje keliamą reikalavimą patikrinti institucijos priimto nutarimo pagrįstumą. Ir nors, kaip jau minėta anksčiau, D. J. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde tiesiogiai nenurodė ginčijantis savo kaltę dėl 2019 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytų jo neteisėtų veiksmų atlikimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kvestionuoja duomenų, kurių pagrindu ir buvo pripažinta jo kaltė padarius aptariamą administracinį nusižengimą, teisėtumą suteikė apylinkės teismui pareigą patikrinti ne tik šių duomenų teisėtumą, bet ir įvertinti jų pakankamumą, sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą.
10. Ir nors šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę, atlikdamas jam pavestas funkcijas, rinkti informaciją apie eisme dalyvaujančių transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir palyginęs duomenis apie transporto priemones, gautus iš institucijų, atsakingų už transporto priemonių valstybinę registraciją ir valstybinę techninę apžiūrą, su savo duomenų bazėje turima informacija apie apdraustas transporto priemones, turi teisę persiųsti policijai duomenis apie registruotas, bet neapdraustas transporto priemones, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad aptariama informacija iš tiesų buvo pateikta Institucijai. Pažymėtina, jog nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. skundo nagrinėjimo medžiagoje, nei D. J. administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK Nr. 19100729409 medžiagoje nėra stacionariu fotoaparatu padarytos fotonuotraukos, kurioje būtų užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje apelianto vairuojamas automobilis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pranešimo apie neapdraustą transporto priemonę, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, patvirtinančių aplinkybę, jog minėtas pranešimas iš tiesų buvo gautas, VĮ „Regitra“ duomenų, patvirtinančių, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytas automobilis iš tiesų priklauso D. J. ir kitų rašytinių duomenų įrodančių D. J. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, lieka visiškai neaišku kokių įrodymų pagrindu buvo konstatuotas apeliantui inkriminuotas nusižengimas.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. J. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nesurinkęs ir neištyręs įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimą apelianto veiksmuose, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, dėl ko ji naikinama, o byla grąžinama nagrinėti apylinkės teismui iš naujo, kadangi bet kokių įrodymų (tiek esamų, tiek naujų) rinkimas ir jų vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų D. J. teisę į apeliaciją.
11. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu priimamas sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – D. J. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Priėmęs tokį sprendimą, apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – D. J. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.