- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- eA-755-442/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01685-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- A. Ū.
- Pareiškėjas
- "Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras "
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. Ū. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. Ū. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Alytaus RATC) pateikė teismui prašymą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 162,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Alytaus miesto savivaldybėje. Atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 162,48 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuris atsakovui buvo apskaičiuotas, remiantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtintų „Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai) 15–20 punktuose numatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Ū. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašė prašymą atmesti ir įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės tarybą bei pareiškėją tobulinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą, nustatant, kad vietinė rinkliava yra apskaičiuojama pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, nes vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra skaičiuojama neteisingai, pažeidžiant proporcingumo principą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatyme. Tokia vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas prašė teismo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuriame išaiškinta, jog rinkliava už atliekas turėtų būti renkama ne pagal nekilnojamojo turto plotą, o pagal deklaruojamą šiukšlių kiekį. Pareiškėjas patvirtino, kad, pakeitus vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarką ir pagal ją perskaičiavus pareiškėjo mokėtiną vietinės rinkliavos sumą, vietinę rinkliavą sumokės. Pabrėžė, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, nes Alytaus miesto savivaldybėje ir Alytaus RATC dirba teisininkai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 147,70 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat pareiškėjui priteisė 13,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuosavybės teise nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, priklauso atsakovui, todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-155-422/2015 yra pateiktas pareiškėjo prašymas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas atsisako prašymo dalyje dėl reikalaujamos priteisti vietinės rinkliavos sumos už 2012 m. birželio mėnesį. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina nesumokėtos vietinės rinkliavos suma laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Patenkinus dalį pareiškėjo prašymo, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, iš dalies priteisė ir reikalaujamas bylinėjimosi išlaidas.
III.
Atsakovas A. Ū. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir pareiškėją skaičiuoti mokėtiną vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą pagal galintį susidaryti faktinį perduotą atliekų kiekį nuo 2012 m. liepos 1 d.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) prie nagrinėjamos bylos prijungti administracinę bylą Nr. I-155-442/2012.
Teigia, kad dabartinė apmokestinimo vietine rinkliava tvarka pažeidžia lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Nurodo, kad Nuostatų 11 ir 12 punktais nesuteikiama atliekų turėtojui pasirinkimo galimybė atliekas deklaruoti. Pažymi, kad principas „teršėjas moka“ nedraudžia vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuoti pagal turimą faktišką atliekų kiekį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimo sumokėti Alytaus miesto savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. Ū. prašymo bylą nagrinėti jam dalyvaujant, tačiau tokio prašymo iš esmės nemotyvuoja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, be to, atsakovas dalyvavo bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka ir išdėstė savo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam dalyvaujant, t. y. žodiniame teismo posėdyje, atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas A. Ū. nesutinka su jam paskaičiuota vietine rinkliava ir nurodo, kad vietinė rinkliava turi būti skaičiuojama pagal faktiškai susidarantį atliekų kiekį. Be to, pasak atsakovo, Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-214 patvirtinta vietinės rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažeidžia lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.
Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Remiantis aptartu reguliavimu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste (b. l. 19-21). Taigi atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kadangi A. Ū. nėra sumokėjęs Alytaus miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl iš atsakovo turėjo būti priteista nesumokėta minėtos rinkliavos suma – 147,70 Eur. Pastebėtina, kad byloje ginčo dėl apskaičiuotos rinkliavos dydžio nėra.
Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atliekų turėtojo, t. y. atsakovo turėtą siekį vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Todėl šiuo atveju vietinės rinkliavos mokėjimo pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį klausimas nėra aktualus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, konstatavo, jog vien tai, kad aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.
Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra atsakovo pateiktų įrodymų ar kitokių duomenų, kurie leistų nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį, taip pat nesant nustatyto realaus A. Ū. siekio vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti Nuostatų teisėtumo ta apimtimi, kuria juose nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį.
Atsakovo A. Ū. apeliaciniame skunde nurodytas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes atsakovo apeliacinį skundą atmetus, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra numatyta (ABTĮ 44 str.).
Dėl atsakovo prašymo prie nagrinėjamos bylos prijungti administracinę bylą Nr. I-155-442/2012, pažymėtina, kad minėta administracinė byla Nr. I-155-442/2012 prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu (b. l. 89).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą, tinkamai pritaikė aktualų teisinį santykį reglamentuojančias teisines normas, todėl tenkinti atsakovo A. Ū. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo A. Ū. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.