Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. J. atstovo adv. T. B. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-348-242/2012 pagal teismo pradėtą civilinę bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo neveiksniam asmeniui, suinteresuoti asmenys Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius, O. A. Č. ir P. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju suinteresuoto asmens P. J. atstovas prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-07-10 nutartį ir J. Č. globėju paskirti P. J.. Mano, kad nutartis nepagrįsta, neteisėta, teismas netinkamai taikė CPK 491 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų tinkamai apsaugotos globos reikalingo asmens teisės, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat netinkamai taikė CK 3.242 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius tam tikrus reikalavimus globėjui. Teismas, vertindamas Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus išvadą, pažeidė įrodymų vertinimo principą, kad jokie įrodymai teismui negali turėti iš anksto nustatytos galios. Teismas 2012-07-10 teismo posėdžio metu klaidino suinteresuotą asmenį P. J., nurodydamas, jog teismas gali paskirti globėju tik tą asmenį, kurį rekomendavo Socialinės paramos skyrius. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi ne objektyviu ir visapusišku aplinkybių, susijusių su abiejų kandidatų tinkamumu būti globėju ir atitikimu įstatymo nustatytiems globėjui keliamiems reikalavimams, išnagrinėjimu, bet klaidinga ir nepagrįsta nuostata, jog kandidatais į globėjus gali būti tik Socialinės paramos skyriaus rekomenduotas asmuo. Kadangi suinteresuotas asmuo P. J. nebuvo rekomenduotas, tai jo kaip globėjo kandidatūra nebuvo svarstyta, tai patvirtina 2012-07-10 teismo posėdžio protokolas. Teismas nepagrįstai laikė, jog vienintelis galimas kandidatas į globėjus yra O. A. Č., o jo nepaskyrus globėju, neveiksnus asmuo liktų be globėjo. Pažymi, jog suinteresuotas asmuo P. J. tinkamai ir laiku išreiškė pageidavimą būti paskirtam globėju. Sprendimą dėl globėjo paskyrimo priima ne Socialinės paramos skyrius, o teismas, todėl teismas privalėjo svarstyti P. J. kandidatūrą, remdamasis jo pateiktu prašymu socialinės paramos skyriui bei teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atitinkamo kandidato paskyrimo globėju, negali apsiriboti išvada, bet privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus apie abiejų pretendentų asmenines savybes ir sugebėjimus, t. y. svarstyti ir spręsti, kuris iš šių asmenų geriau sugebės užtikrinti pripažinto neveiksniu asmens teises ir interesus, sukurti tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką, apsaugos jo turtinius interesus, t. y. kuris iš pretenduojančių asmenų geriau atitinka CK 3.242 str. 3 d. globėjui keliamus reikalavimus ir gali būti skirtinas globėju. Teismas nepagrįstai laikė, kad išvada jam yra privaloma ir užkertanti kelią svarstyti kito suinteresuoto asmens P. J. kandidatūrą, neatsižvelgė, kad išvada viso bylos nagrinėjimo metu buvo ginčijama, dėl ko teismas, skirdamas J. Č. globėją, turėjo vadovautis ne tik minėta išvada, bet ir kitais byloje pateiktais įrodymais (suinteresuoto asmens P. J. paaiškinimais, jo prašytos apklausti liudytojos parodymais, įrodymais apie O. A. Č. teistumą). Mano, kad socialinės paramos skyriaus išvada yra neišsami ir nepagrįsta, nes ji neturėjo duomenų apie rekomenduojamo asmens teistumą ir jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis šia išvada. Teismas privalėjo imtis priemonių, kad atitinkami duomenys apie O. A. Č. teistumą, baudžiamąją bylą būtų išreikalauti. O. A. Č. praeityje buvo teistas dėl vaikų išlaikymo vengimo, tai jį kaip globėją charakterizuoja neigiamai, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus apie O. A. Č. teistumą baudžiamojoje byloje pagal BK 293 straipsnį, buvo pasyvus, nereikalaudamas duomenų apie rekomenduojamo asmens teistumą, o gavęs atitinkamus duomenis, vertino juos atmestinai, neišreikalavo papildomų bylai reikšmingų įrodymų (t.y., duomenų, ar yra priimtas nuosprendis dėl O. A. Č. teistumo pagal BK 293 str., ar minėtas nuosprendis įsiteisėjęs), todėl laikytina, kad skundžiama nutartis buvo priimta neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė, kad O. A. Č., net ir gyvendamas tame pačiame kaime, kaip ir J. Č., anksčiau neprižiūrėjo savo motinos, namuose motiną lankė itin retai, o visą priežiūrą realiai vykdė ir organizavo neveiksnios senelės anūkas - P. J.. Atitinkamai nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad O. A. Č. santykiai su neveiksnia J. Č. yra artimesni nei P. J. santykiai su neveiksnia J. Č., kadangi artimesnis giminystės ryšys nepreziumuoja artimų faktinių santykių. Juo labiau, kad P. J. yra užaugęs ne tik tame pačiame kaime, kaip ir J. Č., bet ir tame pačiame name, t.y. P. J. su senele J. Č. ir savo mama tame pačiame name gyveno 18 metų (iki studijų), vėliau nuolatos grįždavo ir lankydavosi senelės namuose, dėl to jų santykiai yra itin artimi. Apie P. J. rūpinimąsi senele turėjo paliudyti D. K., tačiau teismas atsisakė ją išklausyti, todėl buvo pažeisti visapusiško ir išsamaus įrodymų tyrimo principai. Teismo motyvai, kad O. A. Č. geriau pasirūpins globėja, nes gyvena tame pačiame kaime kaip ir globotinė, nepagrįsti. P. J. net ir gyvendamas Vilniuje, globotinę dažniau lankė ir ja rūpinosi negu O. A. Č. gyvendamas tame pačiame kaime. Be to, skubos atveju P. J. gali atvažiuoti iš Vilniaus pas senelę J. Č., o esant poreikiui išsivežtų ją į Vilnių. Teismas, skirdamas globėją, turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, nes jei O. A. Č. anksčiau neužtikrino savo neveiksnios motinos interesų ir nesirūpino nuolatine jos priežiūra, nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis tinkamai vykdys globėjo funkcijas ir geriausiai sugebės užtikrinti globotinės interesus. Be to, O. A. Č. patvirtino, kad pats neslaugytų savo motinos, o samdytų moterį. Todėl P. J. ne ką prasčiau užtikrintų priežiūrą nei O. A. Č.. Nesutinka su teismo teiginiu, jog „yra tokia praktika, kad globėjas turi gyventi su globotine“, nes atitinkamą reikalavimą įstatymas numato tik nepilnamečio asmens globos atveju, tuo tarpu suaugusio neveiksnaus globai tokio reikalavimo nėra. Kita vertus, kandidato į globėjus gyvenamoji vieta nėra vienintelis ir pagrindinis kriterijus, sprendžiant, kuris asmuo geriau užtikrins neveiksnaus asmens interesus. Mano, kad P. J., net ir gyvendamas Vilniuje, gali geriau nei O. A. Č. (gyvenantis tame pačiame kaime ir globotinė) pasirūpinti savo senele, yra tinkamesnis kandidatas į globėjus tiek moraliniu, tiek finansiniu atžvilgiu, be to, jį ir senelę sieja itin artimas emocinis ryšys.

Papildomu paaiškinimu suinteresuotas asmuo P. J. nurodo, kad O. A. Č. papildomi pateikti paliudijimai negali būti vertinti, nes liudytojai nėra apklausti teismo posėdyje, todėl nelaikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančias aplinkybes nurodytas O. A. Č. atsiliepime. Be to, O. A. Č. jau pirmos instancijos teisme patvirtino, jog nelankė ir nesirūpino savo motina. Pažymi, kad seniūnija rekomendavo skirti ne tik O. A. Č., bet ir P. J.. Aplinkybė, kad O. A. Č. teistumas nesusijęs su jo elgesiu J. Č. ar jos turto atžvilgiu, neeliminuoja O. A. Č.. kaip globėjo, neigiamos charakteristikos, kadangi jo teistumas (dėl vengimo išlaikyti vaikus) yra tiesiogiai susijęs su O. A. Č. elgesiu kitų šeimos narių - jo vaikų - atžvilgiu. Kadangi P. J. ir A. A. J. globojo ir rūpinosi J. Č., jos vardu tvarkė tiek buitinius, tiek finansinius reikalus, todėl įgaliojimo pasibaigimas nereiškia, kad A. A. J. ar P. J. negalėjo atsiimti J. Č. priklausančias išmokas. O. A. Č. neteisingai nurodo, jog anksčiau savo motiną neva lankydavo 4-5 kartus per savaitę darbo dienomis. Šią aplinkybę būtų paneigusi suinteresuoto asmens P. J. prašyta apklausti liudytoja D. K., kuri iki O. A. Č. paskyrimo globėju buvo samdoma kaip J. Č. prižiūrėtoja darbo dienomis. Be to, pats O. A. Č. nurodė, jog P. J. atvažiuodavo pas senelę savaitgaliais, o jis pats lankėsi dar rečiau, nes turėjo užsidirbti pragyvenimui. O. A. Č. teiginiai prieštaringi: iš pradžių teigia, jog lankydavo 4-5 k. per savaitę darbo dienomis, vėliau nurodo, jog rečiau nei savaitgaliais atvažiuojantis P. J.. Kita vertus, motinos lankymas ir rūpinimasis motina nėra tas pats. J. Č. pastaruosius kelis metus buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, tuo tarpu epizodiniai O. A. Č. apsilankymai motinos namuose, realiai neatliekant jokių rūpinimosi funkcijų, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis savo motina rūpinosi. Nesutinka, jog O. A. Č. pranašumas dėl globos yra tai, jog jis gyvena tame pačiame kaime, nes jis nesirūpino savo motina net ir tada kai ją buvo ištikęs insultas. Tuo metu taip pat egzistavo tos pačios aplinkybės, jog jis buvo be darbo, gyveno tame pačiame kaime, tačiau savo motina nesirūpino.

Atskirasis skundas tenkintinas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl globėjo paskyrimo neveiksniam asmeniui perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-05-09 sprendimu J. Č., gim. 1927-10-08, pripažinta neveiksnia. Teismas 2012-05-09 nutartimi pradėjo bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo J. Č. ir pavedė Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriui pateikti teismui išvadą pagal CPK 506 straipsnio reikalavimus (b. l. 2-4). Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius rekomendavo globėju skirti J. Č. sūnų O. A. Č. (b. l. 6). Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012-07-10 nutartimi šį asmenį paskyrė neveiksnios J. Č. globėju.

Kaip žinia, globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238, 3.245 str.). Įstatymas reglamentuoja, jog globos ir rūpybos institucija turi pateikti teismui išvadą dėl globėjo, kuris galėtų prižiūrėti ir tinkamai atstovauti neveiksnaus asmens interesams, kandidatūros (CPK 506 str.). Pateikiama išvada teismui reikšminga, kadangi ją, po visapusiško tyrimo, pateikia speciali institucija, kuriai ir pavesta prižiūrėti bei kontroliuoti globėjų veiklą. Nežiūrint į tai, ši išvada teismui neprivaloma, ji yra rekomendacinio pobūdžio ir padeda parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus.

Ignalinos rajono apylinkės teismas, skirdamas J. Č. globėju jos sūnų O. A. Č., neatskleidė bylos esmės, nes visiškai nesurinko įrodymų apie P. J., taip pat pareiškusį norą būti J. Č. globėju. Taip pat teismas nesiaiškino ir nevertino asmeninių ir moralinių O. A. Č. savybių, atsižvelgiant į jau esamus teistumus ir pažeidimus, neišreikalavo duomenų apie J. Č. turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei būtinybę skirti turto administratorių.

Skiriant globėją neveiksniai J. Č., Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus išvada teismo neriboja. Priešingai, teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, todėl privalu surinkti papildomus įrodymus bei įvertinti abiejų pretendentų, t. y. O. A. Č. ir P. J., asmenines savybes, jų šeimų požiūrį į globą ir globotinę, darbinę veiklą, užimtumą, sugebėjimą pasirūpinti globojamu asmeniu ir jo turtu. Tik ištyrus ir įvertinus visus surinktus įrodymus, teismas gali spręsti, kuris iš pretenduojančių asmenų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje globėjui keliamus reikalavimus ir gali būti tinkamu neveiksnios J. Č. globėju.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė globėjų tinkamumo ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali spręsti globėjo paskyrimo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismo 2010-07-10 nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, dėl kitų apelianto argumentų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl globėjo paskyrimo neveiksniam asmeniui perduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.