- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- 1-816-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00166-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- O. Č.
- Kaltinamasis
- J. Č.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirba, turi neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota gyvenamoji vieta, teistas:
1) 2012 m. balandžio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį- bauda;
2) 2012 m. gruodžio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį- 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;
3) 2017 m. gruodžio 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį- 10 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2018 m. spalio 29 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Č., 2019 m. sausio 1 d., apie 11.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia puodeliu sudavė savo šeimos nariui - sūnui O. Č., į galvą ir vieną kartą nagais drėskė per veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam O. Č. fizinį skausmą ir padarė jam nubrozdinimus veide, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad datos nepamena, bet įvykis vyko jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., buvo švenčiami Naujieji, metai, galėjo būti apie 11.00 val. G. su sūnumi O. šventė, gėrė alkoholinius gėrimus -degtinę, alų. Namuose buvo sugyventinė V. S.. G. prisigėrė ir su jo sūnumi O. susistumdė ir matomai prasidrėskė. Jis buvo blaivas, o tie du (G. ir O.) girti. Televizorius buvo sudaužytas, nes O. jį numetė. Jis gulėjo lovoje ir O. pasakė, kad negerai padarė, nes televizorius yra ne jo. Alkoholio nevartoja, gal tik per šventę panaudoja. Nematė sudaužyto puodelio, kas jį sudaužė nežino. Po įvykio jį išvežė į policiją. Policijos pareigūnams nesakė, kad sūnui trenkė per galvą puodeliu dėl to, kad jis geria, triukšmauja, neleidžia ilsėtis. Policijos pareigūnai prirašo per daug, nes nori pasikelti algas. Po nukentėjusiojo apklausos kaltinamasis parodė, jog iš dalies sūnus tiesą papasakojo. Jis nukentėjusiajam teisme pasakė: „Duok penkis, dovanok ir viskas“. Abu apsikabino.
Nukentėjusysis O. Č. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šventė su patėviu D. G. Naujuosius metus. Kitą dieną, apie 11.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini) tėvas J. Č. susipyko su jo mama V. S., jis gynė motiną, tada tėvas su moliniu puodeliu, kuriame buvo karšta kava trenkė jam vieną kartą į galvą, puodelis sudužo. Po to, tėvas J. Č. virš antakio, kaktoje, kaip katė jam įdrėskė. Vos nenualpo kai puodeliu trenkė. Skaudėjo, net greitąją kvietė. Kai sudavė puodeliu, tai kraujas bėgo. Atvažiavo greitoji, nuvalė kraują ir išvažiavo. Įvykį matė V. S. ir D. G., pastarasis dar padėjo juos su tėvu išskirti. Ieškinio neteiks. Tėčiui pretenzijų neturi, kaip ir susitaikė su juo.
Liudytoja A. V. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje, vyriausioji patrulė. Datos nepamena, bet su kolega V. M. nuvažiavo į iškvietimą. Pasitiko nukentėjusysis O. su perskelta galva. Nelabai ką jau ir atsimena. Tik pamena, kad tėvas nukentėjusiajam davė į galvą su puodeliu. O. sakė, kad tėvas jam sudavė puodeliu. Taip pat visi tris, tai G., O. ir jo mama sakė, kad tėvas sudavė su puodeliu O. į galvą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir teisingas aplinkybes nurodė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinus teismo posėdžio metu liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 17 d. duotus parodymus, liudytoja parodė, kad 2019-01-01 apie 11.05 val. gavo pranešimą iš budėtojo vykti adresu (duomenys neskelbtini)., dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo nurodyta, kad pranešėjui nepažįstamas asmuo buteliu trenkė per galvą. Nuvykus minėtu adresu, apie 11.23 val., juos pasitiko jaunuolis O. Č., kuris buvo neblaivus, jo veidas buvo kruvinas. O. Č. nurodė, kad kilo konfliktas su tėvu J. Č. ir tėvas jam puodeliu vieną kartą sudavė į galvą. Filmuojant jis rodė savo viršugalvį, kur jam puodeliu sudavė tėvas. Prie tarnybinio automobilio buvo priėjusi O. Č. motina V. S., kuri buvo blaivi. Pastaroji nurodė, kad ryte sūnus gėrė su G. ir sūnui tėvas- J. Č., puodeliu sudavė į galvą. D. G. buvo girtas, jis aiškino, kad J. Č. sudavė puodeliu O. Č.. J. Č. aiškino, kad jis nekaltas. (1 t. b. l. 78-81).
Liudytoja V. S. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad šventė ir Naujųjų metų antrą dieną apie 10.00 val. kvietė policiją, nes sūnaus O. veidas buvo kraujuotas kaktoje. Sūnus sakė, jog su puoduku tėvas uždavė. Puoduko nerado, bet turėjo molinį puoduką. Dabar to puoduko neturi, jis kažkur dingo.
Liudytojas D. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad datos nepamena, galėjo tai būti per Naujus metus buvo grumtynės tarp Ovidijaus ir Jono, bet dėl ko nežino, jis gynė Ovidijų. Matė kaip Ovidijui virš kaktos bėgo kraujas, bet nesuvokė dėl ko. Vidų aplinkybių neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, teisingas aplinkybes nurodė ir jas tvirtina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinus teismo posėdžio metu liudytojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 2 d. duotus parodymus, liudytojas parodė, kad pas J. Č. namuose gyvena jau apie 9 metus. Jis pats asmeniškai su J. Č. sutaria, jokių konfliktų neturėjęs. Kartu dar pas J. Č. namuose gyvena jo sugyventinė V. S., kuri yra buvusi J. Č. sugyventinė, dar gyvena J. sūnus O. Č.. J. Č. su sūnumi O. nesutaria, pastoviai pykstasi žodžiu. 2018 m. gruodžio 31 d. vakare jis kartu su O., sugyventine V. šventė Naujuosius metus, gėrė degtinę. J. Č. alkoholio negėrė, nes serga. Viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo. 2019 m. sausio 1 d. ryte su O. tęsė alkoholio vartojimą. Po to jis nuėjo atsigulti ir netrukus išgirdo triukšmą. Atsikėlęs pamatė, jog O. Č. trenkė į televizorių, sudaužė ekraną ir susižalojo rankas. J. ir O. mosikavosi rankomis ir jis nepastebėjo kada buvo suduoti smūgiai, bet kai atsisuko pastebėjo, kad bėga kraujas O. iš kaktos. Ant grindų buvo šukės. Mano, kad buvo šukės molinio puodelio (1 t. b. l. 66-67).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus teismo posėdžio metu liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 4 d. duotus parodymus, liudytojas parodė, kad 2019-01-01 apie 11.05 val. gavo pranešimą iš budėtojo vykti adresu (duomenys neskelbtini)., dėl smurto artimoje aplinkoje, kur pranešime buvo nurodyta, kad pranešėjui nepažįstamas asmuo buteliu trenkė per galvą. Nuvykus minėtu adresu, apie 11.23 val., juos pasitiko jaunuolis, kuris prisistatė O. Č., šio veidas buvo kruvinas. O. Č. nurodė, kad kilo konfliktas su tėvu J. Č. ir tėvas jam puodeliu vieną kartą sudavė į galvą. Ovidijus daugiau įvykio aplinkybių neaiškino, tik prašė išvežti tėvą J. Č.. Apžiūrėdamas įvykio vietą, tai yra namo vidų, patekus į antrą koridorių, kur grindys išdėtos gumine danga, prie virtuvės įėjimo matė, kad yra keletas smulkių molinio puodelio, šviesios spalvos šūkių. Šukės buvo smulkios, sumintos. Namuose buvo netvarka. Apžiūrėjus įvykio vietą, išėjus į lauką, ir paklausus O. Č., kur yra jo tėvas, jis pasakė, kad nežino, pabėgo. Paskui pamatė po kiemą vaikščiojantį vyrą. O. Č. nurodė, kad tai jo tėvas, kuris jį sumušė. J. Č. nusivedė iš karto į tarnybinį automobilį. J. Č. buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta, kad jis blaivas. Paklausus J. Č., kodėl trenkė sūnui O. Č., jis, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, atsakė, kad O. geria, triukšmauja, neleidžia ilsėtis, todėl sūnui trenkė puodeliu per galvą. (1 t. b. l. 72-75).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau - Kauno AVPK Kėdainių RPK) Reagavimo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 11.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., J. Č., mediniu puodeliu sudavė vieną smūgį į kaktą savo sūnui, O. Č., gyvenančiam tuo pačiu adresu, kuriam nustatytas 2,01 promilių girtumas. J. Č. sulaikytas ir uždarytas į Kauno AVPK areštinę. (1 tomas, b. l. 1-2)
Kauno AVPK Kėdainių RPK Reagavimo skyriaus tyrėjos N. S. tarnybiniu pranešimu kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir pranešime (1 tomas, b. l. 13)
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra O. Č.. Pažymėti sužalojimai: kraujuojanti žaizda, patinimas. Smurtu įtariamas asmuo J. Č.. Matomų J. Č. kūno sužalojimų nėra. O. Č. paaiškino, kad namuose tėvas Jonas moliniu puodeliu vieną kartą sudavė jam į kaktą, praskėlė, pasipylė kraujas, atsirado guzas. (1 tomas, b. l. 16-19)
Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Koridoriuje prie virtuvės įėjimo ant grindų matosi sutrintos smulkios puodelio šukės, padarytos fotonuotraukos. (1 tomas, b. l. 20-26)
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas 2019 m. sausio 1 d. įvykio vietoje. Vaizdo įraše užfiksuotas nukentėjusysis O. Č., kurio veidas kruvinas. O. Č. nurodo, kad vieną kartą tėvas puoduku sudavė jam į galvą. (1 tomas, b. l. 27-31).
Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 1 d. 11.04 val. gautas D. G. telefoninis pranešimas apie tai, kad sumuštas žmogus, su buteliu suduota per galvą. (1 tomas, b. l. 32)
2019 m. sausio 1 d. 11.30 val. J. Č. nustatyta 0,00 promilių. (1 tomas, b. l. 41-43)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 13/2019(02) matyti, jog O. Č. nustatyta: nubrozdinimai veide, sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis (laiku ir būdu). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 tomas, b. l. 63)
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, t. y. 2019 m. sausio 1 d., apie 11.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia puodeliu sudavė savo šeimos nariui - sūnui O. Č., į galvą ir vieną kartą nagais drėskė per veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam O. Č. fizinį skausmą ir padarė jam nubrozdinimus veide, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis yra tėvas, o nukentėjusysis jo sūnus, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku veikė tiesiogine tyčia, prieš nukentėjusįjį smurtavo nesant faktiškai jokios priežasties. Nors kaltinamasis ir neigė vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau teismo vertinimu, tai tėra gynybinė kaltinamojo pozicija. Byloje esantys duomenys pavirtina, kad kaltinamasis tyčia puodeliu sudavė savo šeimos nariui – sūnui į galvą ir vieną kartą nagais drėskė per veidą, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs pranešėjas liudytojas D. G. prašė pagalbos, nurodydamas, kad sužalotas žmogus (1 t., b. l. 32). Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusysis O. Č., liudytojai D. G. ir V. S. nurodė, kad J. Č. sudavė su puodeliu Ovidijui į galvą, kas užfiksuota ir vaizdo įraše, sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo ir liudytojų – įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų – parodymai, kuriems nukentėjusysis patvirtino, kad tėvas jam puodeliu sudavė į galvą ir dėl to jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat kitais byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinio veiksmo nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai ir šių pasekmių norėjo, todėl J. Č., nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą), (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, teistas, bausmę atlikęs, teismo paskirtus įpareigojimus vykdė, teistumas neišnykęs (2 tomas, b. l. 5-19), baustas administracine tvarka (2 tomas, b. l. 20-21), VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra, nuo 2015-04-29 yra VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje (2 tomas, b. l. 24), dirba, darbdavio ir Pernaravos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (2 tomas, b. l. 26, 29, 32). Nukentėjusysis nurodė, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, su tėvu susitaikė ir jam atleidžia. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą mažesnio nei vidutinio dydžio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam du kartus buvo skirta bausmė – laisvės apribojimas, tačiau savo tikslų kaltinamojo atžvilgiu šios rūšies bausmė nepasiekė, nes pastarasis vėl padarė nusikaltimą, todėl skirti švelnesnę - laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam, netikslinga. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau dirba, turi gyvenamąją vietą, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusysis nurodė, jog pretenzijų neturi, su tėvu susitaikė, tai rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas skirti arešto bausmę ir jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali vis dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamasis turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 10 punktas).
Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teisėtus interesus į saugumą nuo tėvo galimo agresyvaus elgesio ateityje.
Dėl kitų procesinių klausimų
Vadovaujantis BK 66 straipsniu bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 sausio 1 d. 11.30 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 14.52 val. (2 paros), (1 tomas, b. l. 96-98).
Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. (1 tomas, b. l. 31)
2019 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. (1 tomas, b. l. 126-127)
2019 m. sausio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, nesiartinti, nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. (1 tomas, b. l. 133-134)
Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį iš kaltinamojo nepriteistinos bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, J. Č. paskiriant įpareigojimus:
1) viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 sausio 1 d. 11.30 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 14.52 val. (2 paros).
Vadovaujantis BK 72² straipsniu J. Č. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2019 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
2019 m. sausio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, nesiartinti, nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.