Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai , tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Alfa Media“, I. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja RUAB „Diena media News“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti 2019-01-15 Žurnalistų etikos inspektorius tarnybos (toliau - atsakovė arba ŽEIT) sprendimą Nr. (SK-193) SPR-3 Dėl publikacijoje „Buvusio V. R. bendražygio veiklą lydi skandalai Klaipėdoje ir Panevėžyje“ („alfa.lt“, 2018-08-02) paskelbtos informacijos bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodo, kad išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl trečiojo asmens UAB „Alfa Media“ valdomame internetiniame portale www.alfa.lt patalpintoje UAB „Alfa Media“ žurnalistės I. Ž. publikacijoje „Buvusio V. R. bendražygio veiklą lydi skandalai Klaipėdoje ir Panevėžyje“ („alfa.lt“, 2018-08-02) paskelbtos informacijos, ŽEIT nusprendė pripažinti jį nepagrįstu.

Pareiškėja nurodo, kad UAB „Alfa Media“ valdomame internetiniame portale alfa.lt 2018-08-02 paskelbta žurnalistės I. Ž. publikacija „Buvusio V. R. bendražygio veiklą lydi skandalai Klaipėdoje ir Panevėžyje“ (toliau - Publikacija). Publikacijos pabaigoje, įskaitant paantraštę, skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, skleidžianti dvi žinias: kad Publikacijoje iš neigiamos pusės aprašytas asmuo E. S. A. yra įsigijęs ir valdo UAB „Diena Media News“ kontrolinį akcijų paketą bei kad bendrovėje įtaką turi V. R. aplinkos žmonės: Valdo „Kauno dieną“ <...> E. S. A. po „Ūkio banko" bankroto per savo valdomą bendrovę „Sunra" įsigijo dienraščius „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ leidžiančios bendrovės „Diena Media News“ kontrolinį akcijų paketą. Iš pradžių E. S. A. aktyviai dalyvavo vykdant pokyčius redakcijose, vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgavo kiti V. R. aplinkos žmonės. Po to, kai pareiškėja kreipėsi su skundu į Visuomenės informavimo etikos komisiją ir pastaroji pripažino Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau - Kodeksas) pažeidimą, trečiasis suinteresuotas asmuo minėtąją Publikacijos dalį minimaliai pakoregavo iš išdėstė taip: Valdo „Kauno dieną“ <„.> E. S. A. po „ Ūkio banko“ bankroto per savo valdytą bendrovę „Sunra“ buvo įsigijęs dienraščius „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ leidžiančios bendrovės „Diena Media News“ kontrolinį akcijų paketą. Iš pradžių E. S. A. aktyviai dalyvavo vykdant pokyčius redakcijose, vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgavo kiti V. R. aplinkos žmonės.

Trečiojo suinteresuoto asmens padaryta korekcija formali, žodį „įsigijo“ pakeičiant žodžiais „buvo įsigijęs“, kurie nekeičia pagrindinės šia Publikacijos dalimi skleidžiamos žinios, kad pareiškėjai neva įtaką daro V. R. aplinkos žmonės. Būtent šios žinios ŽEIT savo sprendime objektyviai neįvertino ir rėmėsi išimtinai trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, kurie grindžiami jo rengtomis publikacijomis, o ne objektyviais įrodymais. Skundžiamame sprendime atsakovė išsamiai išnagrinėjo Publikacijos dalį, kurioje kalbama apie E.S. A. ryšius su pareiškėja, konstatavo netikslumą, kuris, atsakovės nuomone, leidžiamas pagal viešosios informacijos rengimą ir skleidimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau nepripažino dalykinės reputacijos menkinimo fakto. Atsižvelgiant į tai, kad po VIEK konstatuoto Kodekso pažeidimo trečiasis suinteresuotas asmuo pataisė Publikaciją, kas įvyko dar prieš ŽEIT sprendimo paskelbimą, Publikacijos dalis apie E.S. A. santykius su pareiškėja formaliai pataisyta, kadangi E.S. A. iš tiesų buvo pareiškėjos akcininku, iš akcininkų gretų pasitraukė 2016 m. birželio mėn., o patikslintas Publikacijos tekstas pabrėžia E.S. A. dalyvavimą pareiškėjos akcininkų struktūroje būtajame laike. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad tai tik formalus pažeidimo ištaisymas. E.S. A. Publikacijoje aprašomas iš neigiamos pusės, siejamas su „skandalais“, STT tyrimais. Pažymėtina, kad šie įvykiai yra vėlesni, t.y. po E.S. A. pasitraukimo iš pareiškėjos akcininkų tarpo. Atitinkamai, negatyvios informacijos apie E.S. A. veiklą ir klaidingos informacijos apie tariamą pareiškėjos priklausomybę E.S. A. sugretinimas, pabrėžiant, kad E.S. A. dalyvavo redakcijos veikloje (kas vėlgi yra netiesa), skaitytojui formuoja įspūdį, neva pareiškėja yra tiesiogiai susijusi su aprašoma neigiama informacija. Nurodo, kad pagal Publikacijos temą netgi nebuvo jokio poreikio apskritai minėti pareiškėjos ir leidžiamų leidinių, t.y. šita informacija nesusijusi su Publikacijos tema. Pagrindinės ir didžiausios pretenzijos dėl Publikacijos pareiškėjos keliamos dėl teiginio „vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgavo kiti V. R. aplinkos žmonės“. Pareiškėjos nuomone, dėl šio teiginio ŽEIT pasisakė tik formaliai, nenagrinėdama jo turinio ir daromo neigiamo poveikio pareiškėjos dalykinei reputacijai: „Dėl teiginio „<...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“ paskelbimo aplinkybių pažymėtina, kad ši Publikacijos autoriaus nuomonė turi faktinį pagrindą. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pagrįstai galėjo vadovautis valstybės įmonės Registrų centras pateikta informacija, jog E. S. A. yra susijęs su Pareiškėja. Taip pat akivaizdu, jog E. S. A. buvo Pareiškėjos akcininkės UAB „Suma“ akcininkės KŪB „Sunra investment“, komanditorius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra nurodęs, jog laikraštis, kuris aktyviai dalyvauja viešosiose diskusijose visuomenei rūpimais klausimais, kaip ir kiti asmenys, aktyviai dalyvaujantys viešajame gyvenime, turėtų rodyti didesnį pakantumą kritikai jų atžvilgiu. Todėl demokratinėje visuomenėje jų atžvilgiu išsakytos kritikos ribos yra daug platesnės, negu privataus asmens (EŽTT 2016-07-06 sprendimas Kurski prieš Lenkiją, prašymo Nr. 26115/10). Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tokią informaciją, kuri šokiruoja, trikdo visuomenę ar jos dalį (EŽTT sprendimai bylose: 1976-12-07 Handyside prieš Jungtinę Karalystę; 1991-11-26 Observer & Guardian prieš Jungtinę Karalystę). “ Atsakovė sprendime tiesiog konstatavo, kad teiginys „<...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“ yra Publikacijos autoriaus nuomonė ir turi faktinį pagrindimą. Pažymi, kad savo išvados atsakovė visiškai nepagrindė, nes toliau išsamiai nagrinėja teiginį dėl E.S. A. buvimo pareiškėjos akcininku. Atsakovės išvados dėl informacijos apie E.S. A. visiškai nepaaiškina teiginio „<...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“ tariamo atitikimo tikrovei.

Teiginiu „ <...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“ aprašomas laikotarpis po E.S. A. buvimo pareiškėjos akcininku, ką nurodo žodis „vėliau“. Nepaisant to, atsakovė tai ignoruoja ir aiškinasi tik tai, ar trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai nurodė, kad E.S. A. įsigijęs pareiškėjos akcijų. Dėl teiginio „<...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės “ atsakovė tik pasisako, kad yra Publikacijos autoriaus nuomonė ir turi faktinį pagrindimą. Savo išvadą, kad tai nuomonė, atsakovė aiškina tuo, kad vartojamas žodis „pastebėta“, kuris, jos teigimu, yra nuomonės išreiškimas, dėl faktinio pagrindimo atsakovė nepasisako iš viso.

Pareiškėja nesutinka, kad teiginys „<...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“ gali būti prilyginamas nuomonei. Pareiškėjos įsitikinimu, tai yra aiškus fakto konstatavimas, konkreti išvada. Pareiškėjos įsitikinimu, žodis „pastebėta“ teiginio nepaverčia nuomone, priešingai - jis reiškia, kad kažkas kažką pastebėjo, pamatė, nustatė, užfiksavo, t.y. neva Publikacijos autorius ar tretieji asmenys realybėje matė, kad neva „V. R. aplinkos žmonės“ įgijo įtaką „laikraščius leidžiančioje bendrovėje“. Sakinys pateikiamas ne klausiamąja forma, o kaip teiginys. Teiginyje nevartojamos jokios sąvokos, kurios leistų skaitytojui manyti, kad tai ne fakto konstatavimas, o spėjimas, abejonė ar hipotezė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Pateikiama informacija laikytina žinia. Žinia laikoma informacija apie faktus ir jų duomenis, tai yra reiškinius, dalykus, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Publikacijose paskelbta informacija neatitinka teisės aktų reikalavimų ir teisminėje praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

Pareiškėja nėra susijusi su V. R. ir/ar kokiais nors jo aplinkos žmonėmis. Tai yra akivaizdžiai neigiama žinia apie pareiškėją, kadangi skelbiama apie tariamą pašalinių asmenų (ne akcininkų ir ne vadovų) įtaką, kuri visuomenėje gali būti suprantama kaip neteisėta. Viešai žinomas ir neginčijamas faktas, kad V. R. yra įtariamas padaręs eilę finansinių nusikaltimų bei slapstosi užsienyje nuo Lietuvos teisėsaugos. Viešoje erdvėje V. R. įvaizdis išimtinai neigiamas. Atitinkamai siejimas su besislapstančiu nuo teisėsaugos prieštaringos reputacijos verslininku V. R. ar tariama jo aplinka, kaltinimai neva pareiškėja patiria kokią nors šių asmenų įtaką, menkina pareiškėjos kaip dienraščio „Kauno diena“ ir savaitraščio „Vilniaus diena“ leidėjos dalykinę reputaciją, nes tokiu būdu formuojama visuomenės nuomonė apie dienraštį „Kauno diena“ ir kitus leidinius kaip nelaisvą žiniasklaidą, įtakojamą prieštaringai vertinamų asmenų, susijusių su Rusijos valstybe, galimai vykdžiusių neteisėtą veiklą. Tokiu būdu netiesiogiai metamas kaltinimas, neva pareiškėja ir jos leidinių žurnalistai nesilaiko Kodekse įtvirtintų žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų nepriklausomumo ir veiklos skaidrumo reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, paskleisdamas informaciją, nekritikavo pareiškėjos veiklos, o tik pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, jų neanalizuodamas ir neaiškindamas. Kritika yra viena iš nuomonės reiškimo formų. Teiginiai yra žinia ir negali būti prilyginami nuomonei, o tuo pačiu kritikai. Žinia yra faktų arba tikrų (teisingų) duomenų skelbimas (VIĮ 2 straipsnio 88 dalis). Tuo metu nuomonė - tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis). Išsakant nuomonę asmens garbė ir orumas (dalykinė reputacija) gali būti pažeisti tik tuo atveju, jeigu toks saviraiškos būdas yra nesąžiningas, neetiškas ir neturi jokio objektyvaus pagrindo. Net jeigu būtų teismo pripažinta, kad teiginys „ <...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“ gali būti prilyginamas nuomonei, nuomonė turi turėti faktinį pagrindimą, turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Nagrinėjamu atveju pateikiant teiginį „<...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“ nebuvo nei viešos diskusijos, nei visuomenės intereso. Tai pat nebuvo sudarytos sąlygos pareiškėjai pateikti savo komentarą. Teiginys pateiktas kaip „nuogas“ faktas, nagrinėjant temą, kuri susijusi ne su pareiškėjos veikla, o su E.S. A. veikla, kuri savo ruožu niekaip nesusijusi su pareiškėja. Tokios aplinkybės neleidžia ginčijamo teiginio vertinti kaip kritikos, kuriai pareiškėja dėl savo statuso (buvimo visuomenės informavimo priemone) turėtų būti pakanti. Faktas, kad Publikaciją paskelbęs trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat yra visuomenės informavimo priemonės valdytojas, taigi - pareiškėjos konkurentas, leidžia manyti, kad ginčijama Publikacijos dalis galimai buvo paskelbta tikslingai, siekiant sumenkinti konkurentės reputaciją ir tokiu būdu nesąžiningai sustiprinti savo pozicijas rinkoje. Nagrinėdama skundą, atsakovė turėjo kritiškai vertinti trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, ypač tuos, kuriuos jis parėmė savo pačio publikacijomis.

Atsakovė - Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad 2019-01-15 žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimą Nr. (SK-193) SPR-3 „Dėl publikacijoje „Buvusio V. R. bendražygio veiklą lydi skandalai Klaipėdoje ir Panevėžyje“ (alfa.lt, 2018-08-02) paskelbtos informacijos“ (toliau - Sprendimas). Išnagrinėjus pareiškėjos 2018-08-08 skundą (toliau - Skundas), atlikus tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu bei įvertinus Skundo tyrimo medžiagą, jis pripažintas nepagrįstu.

Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko Skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į Skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir EŽTT, LAT bei LVAT suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose.

Atsakovė, atlikdama VIĮ priežiūrą, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų jų neturtinių teisių, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi VII ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo jai priskirtas funkcijas. Asmens skundo pateikimas savaime nesuponuoja jo pagrįstumo. Tai, kad pareiškėjos skundas buvo pripažintas nepagrįstu, t. y. nepateisino pareiškėjos lūkesčių, jokiu būdu nereiškia Sprendimo neteisingumo, juo labiau pareiškėjai nepalankaus Sprendimo nėra pagrindo laikyti nepagrįstu. Pareiškėja ginčija tik dalį sprendimo, t. y. teiginio „<...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“ priskyrimą nuomonei, jo neatitikimą tikrovei ir faktą, jog Sprendime neaptartos aplinkybės, jog informaciją paskelbęs asmuo yra pareiškėjos konkurentas. Pareiškėja skunde teismui nurodo, jog teiginys „<...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“ yra žinia, su šia pareiškėjos pozicija atsakovė nesutinka. Kaip nurodoma Sprendime, teiginys nėra konstatuojamojo pobūdžio, t. y. vartojama sąvoka „pastebėta“. Atkreipia dėmesį, kad Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne žodžio „pastebėti“ reikšmė (kita reikšmė siejama su matymu) - „atkreipti dėmesį, patirti“, todėl akivaizdu, jog yra skelbiama subjektyvi publikacijos „Buvusio V. R. bendražygio veiklą lydi skandalai Klaipėdoje ir Panevėžyje“ (alfa.lt, 2018-08- 02) autoriaus patirtis, manymas. Subjektyvų teiginio pobūdį rodo vartojamos vertinamojo pobūdžio sąvokos „daugiau“, „vėliau“, dėl kurių neįmanoma patikrinti teiginio atitikties tikrovei.

Kaip minėta Sprendime, nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų bei duomenų (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis). Išsakant nuomonę asmens garbė ir orumas (dalykinė reputacija) gali būti pažeisti tik tuo atveju, jeigu toks saviraiškos būdas yra nesąžiningas, neetiškas ir neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Pareiškėja skunde teismui nepateikė jokių nesąžiningos, iškraipančios faktus nuomonės reiškimo įrodymų. Faktas, kad V. R. aplinkos žmonės (tarp jų ir E. S. A.) galėjo daryti įtaką pareiškėjos valdymui, objektyviai egzistavo, to neginčija ir pareiškėja. Skunde teismui pareiškėja nurodo, jog teiginyje skelbiama informacija apie dabartinę situaciją (vartojamas esamasis laikas „nėra susijusi“, „patiria“) ir, nors iš teiginyje vartojamo būtojo laiko „įgijo“ ir sąvokos „vėliau“, nėra aišku, kada buvo atlikti teiginyje įvardyti veiksmai, tačiau akivaizdu, jog ne dabartiniu metu, o praeityje. Sprendime konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sąžiningai klydo, nes vadovavosi Valstybės įmonės Registrų centro pateikta informacija, jog E. S. A. buvo pareiškėjos akcininkės UAB „Šurna“ akcininkės KŪB „Sunra investment“, komanditorius. Šių Sprendime nustatytų aplinkybių pareiškėja teismui neginčijo. Taip pat pareiškėja nei skunde, nei skunde teismui neginčija fakto, jog E. S. A. gali būti siejamas su V. R.. Todėl vien pareiškėjos sąsajos su E. S. A. pakanka konstatuoti faktinį pagrindą skelbti nuomonę, jog praeityje (vartojamas būtasis laikas) V. R. aplinkos žmonės galėjo įgauti daugiau įtakos pareiškėjai. Teiginyje nėra nurodoma, kad įtaka buvo daroma publikacijų rengimui ir skelbimui, tačiau vartojama sąvoka „bendrovėje“. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad iš skelbiamo teiginio vienareikšmiškai aišku, jog pareiškėjos žurnalistai nesilaiko Visuomenės informavimo etikos kodekse įtvirtintų nepriklausomumo ir veiklos skaidrumo principų, atmestini.

Sprendime konstatuota - jeigu ir egzistuotų tam tikri neesminiai netikslumai, pareiškėja, valdanti visuomenės informavimo priemonę, turėtų juos toleruoti. EŽTT yra nurodęs, jog laikraštis, kuris aktyviai dalyvauja viešosiose diskusijose visuomenei rūpimais klausimais, kaip ir kiti asmenys, aktyviai dalyvaujantys viešajame gyvenime, turėtų rodyti didesnį pakantumą kritikai jų atžvilgiu. Todėl demokratinėje visuomenėje jų atžvilgiu išsakytos kritikos ribos yra daug platesnės, negu privataus asmens (EŽTT 2016-07-06 sprendimas Kurski prieš Lenkiją, prašymo Nr. 26115/10). Pažymėtina, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tokią informaciją, kuri šokiruoja, trikdo visuomenę ar jos dalį (EŽTT sprendimai bylose: 1976-12-07 Handyside prieš Jungtinę Karalystę; 1991-11-26 Observer & Guardian prieš Jungtinę Karalystę).

Dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kad atsakovas neįvertino ginčo šalių padėties (konkuruoja visuomenės informavimo srityje) ir dėl to nepasisakė , pažymėjo, kad tyrimas atliekamas objektyviai, nešališkai. Vertinama paskleista informacija (šiuo atveju Publikacija), o ne ankstesni pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens santykiai, todėl aplinkybė, jog pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra konkuruojančios įmonės, įtakos vertinimui neturėjo ir negalėjo turėti. Tikslas pakenkti pareiškėjos interesams, nesąžiningas elgesys Sprendime nebuvo konstatuotas. Atsakovas, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens skundą, atliko visus privalomus, jo kompetencijai priskiriamus veiksmus bei priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl toks Sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl tarnybos 2019-01-14 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į ŽEIT su skundu (b.l.14-18) dėl publikacijoje „Buvusio V. R. bendražygio veiklą lydi skandalai Klaipėdoje ir Panevėžyje“ (alfa.lt, 2018-08-02), kuriame nurodoma, kad minėtoje publikacijoje paskelbta tikrovės neatitinkanti , dalykinę reputaciją ir visuomenės informavimo principus pažeidžianti informacija. 90). Atsakovė 2018-08-31 kreipėsi į UAB „Alfa media“ dėl paaiškinimų pateikimo (b. l. 66).

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018-09-13 pateikė Tarnybai paaiškinimą dėl pareiškėjos skundo (b. l. 67-68).

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019-01-14 sprendimu Nr. (SK-193)SPR-3 nusprendė pripažinti pareiškėjos skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu (b.l.8-12). Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą dėl Sprendimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai: viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi inter alia pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Žinia yra faktų arba tikrų (teisingų) duomenų skelbimas (VIĮ 2str.88d.). Nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 str.36d.).VIĮ nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tikslai ir nešališkai (3str.3d.) .Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (19str.2d.).Atsakovas pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimą nagrinėjo tik VIĮ 3str.3d. kontekste.

Pareiškėja teismui ginčija iš esmės tik dalį Sprendimo, t.y. teiginio „ <...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“ priskyrimą nuomonei, jo neatitikimą tikrovei ir faktą, kad Sprendime neaptartos aplinkybės, jog informaciją paskelbęs asmuo yra pareiškėjos konkurentas. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad teiginys „ <...> vėliau pastebėta, kad daugiau įtakos laikraščius leidžiančioje bendrovėje įgijo kiti V. R. aplinkos žmonės“ nėra konstatuojamojo pobūdžio, t.y. vartojama sąvoka „pastebėta“, taip išreiškiant subjektyvią Publikacijos autoriaus nuomonę, patirtį. Subjektyvų teiginio pobūdį rodo ir vartojamas vertinamojo pobūdžio sąvokos „daugiau“, „vėliau“, dėl kurių neįmanoma patikrinti teiginio atitikimo tikrovei. Išsakant nuomonę, asmens garbė ir orumas (dalykinė reputacija) gali būti pažeisti tik tuomet, jeigu toks saviraiškos būdas yra nesąžiningas, neetiškas, neturintis objektyvaus pagrindo. Tai, kad V. R. aplinkos žmonės (tarp jų ir E. S. A.) galėjo daryti įtaką pareiškėjos valdymui, objektyviai egzistavo. Sprendime taipogi nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sąžiningai klydo, nes vadovavosi VĮ Registrų centro pateikta informacija, kad E.S. A. buvo pareiškėjos akcininkės UAB „Sunra“ akcininkės KŪB „Sunra investment“ komanditorius. Šių aplinkybių pareiškėja neginčija, be to neginčijamas ir faktas, kad E.S. A. gali būti siejamas su V. R.. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad vien pareiškėjos sąsajos su E.S. A. pakanka konstatuoti faktinį pagrindą skelbti nuomonę, kad praeityje V. R. aplinkos žmonės galėjo įgauti daugiau įtakos pareiškėjai. Teiginyje nurodyta sąvoka „bendrovėje“, tačiau nėra nurodoma, kad įtaka buvo daroma rengiant ir skelbiant publikacijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sprendime nurodyta- jeigu ir egzistuotų tam tikri neesminiai netikslumai, pareiškėja, valdanti visuomenės informavimo priemonę, turėtų juos toleruoti bei rodyti didesnį pakantumą kritikai jos atžvilgiu. Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tokią informaciją, kuri šokiruoja, trikdo visuomenę ar jos dalį. Atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens padėtį , vertindamas paskleistą informaciją (Publikaciją) , o ne pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens santykius, kaip konkuruojančių įmonių.

LVAT 2016 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-633-858/2016 išaiškino, jog saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. birželio 27 d. sprendimą Constantinescu prieš Rumuniją). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). .

Kadangi nustatyta, kad atsakovė pagrįstai nekonstatavo pareiškėjos teisių (dalykinės reputacijos) pažeidimo, pagrįstai buvo pripažinta, jog pareiškėjos skundas dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos yra nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovė skundžiamame sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai įvertino ir išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos nurodytais argumentais ar kitais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimai netenkinami, pareiškėja neįgyja teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.