Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35721-22 ir baudžiamąją bylą, kurioje M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, 144 straipsnį, 60 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, paskyrus įpareigojimus;

3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskyrus įpareigojimus;

4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 70 parų arešto bausme;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme subendrinta, galutine 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, paskyrus įpareigojimus;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, paskyrus įpareigojimus;

8) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. ir 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis subendrinta, galutine 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, paskyrus įpareigojimus; 2016 m. sausio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojus per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui, 2020 m. balandžio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei S. T., o būtent: 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 23. 00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai S. T. į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, nosies muštinę žaizdą.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamojo M. T. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. T. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 22.00-23.00 val. su draugu A. R. gėrė alkoholinius gėrimus garaže, po to parėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kai grįžo namo, matė, kad žmona S. T. gėrė su savo drauge alkoholinius gėrimus virtuvėje. Jie su draugu atsisėdo prie stalo šalia jų. Praėjus kiek laiko, galėjo būti apie 23.00 val., S. T. jam pasakė: <..keiksmažodis..>, buvo labai girta, todėl jis po jos tokio pasakymo trenkė kumščiu vieną kartą jai į veidą, nosies sritį. Tuomet atbėgo jo sesuo B. J., gyvenanti tame pačiame name, klausė, kas įvyko. Jis kartu su draugu išėjo lauk iš namų, nebenorėjo konfliktuoti. Įvykio metu jie visi buvo neblaivūs, neprisimena dėl ko žmona jam pasakė <..keiksmažodis..>. Prieš jam išeinant žmona sakė, kad kvies policiją. Dėl šio įvykio jis tikrai nuoširdžiai gailisi. Sutiktų, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nukentėjusioji S. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su sutuoktiniu M. T. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, susituokę apie 11 metų. Bendrų vaikų neturi, nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. Gyvena nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis sudaryta jos vardu. 2022 m. rugsėjo 17 d. ji buvo namie, apie 18.30 val. pas ją buvo atvažiavusi jos draugė K. G., su kuria gėrė alų. Viskas buvo ramu iki tol, kol į namus apie 22.30 val. grįžo M. T. su kaimynu A. R.. Jie abu buvo neblaivūs. Ji ir jos draugė sėdėjo virtuvėje prie stalo, gėrė alų, kai M. T. su kaimynu atsisėdo prie to paties stalo, bet gerti su jomis nepradėjo, tiesiog sėdėjo. Tuomet, galėjo jau būti apie 23.00 val., tikslaus laiko nepasakys, M. T. vieną kartą kumščiu jai sudavė į veidą, nosies sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Viskas tuo ir baigėsi, o išgirdusi triukšmą atbėgo M. T. sesuo B. J., kuri pradėjo šaukti ant M. T., liepė jam nurimti. Ji tuomet iš karto čiupo už savo telefono ir pradėjo skambinti policijai, o M. T. su kaimynu A. R. iš karto dingo iš namų. Įvykį matė jos draugė K. M.. Daugiau pašalinių asmenų įvykio metu namuose nebuvo, kaip jau sakė, M. T. sesuo į namus atbėgo jau po įvykio, kai ji vonioje jau plovėsi kraują nuo veido, nes buvo prakirsta nosis, stipriai bėgo kraujas. Jai sukeltą fizinį skausmą skalėje nuo 1 iki 10 , vertina 7 balais. Dėl ko M. T. jai sudavė smūgį negali paaiškinti, nes prieš tai su juo jokio konflikto nebuvo. Ji jam buvo sakiusi, kad pas ją atvažiuos draugė K. M., todėl supykti dėl to, kad gėrė su drauge, negalėjo. Po smūgio ji tiesiog išbėgo į vonią praustis, atbėgo vyro sesuo, kuri gyvena virš jų buto, todėl nežino kas būtų buvę, jei namie nebūtų buvę pašalinių asmenų. Daugiau smurto M. T. tą vakarą prieš ją nebenaudojo. Kai atvažiavo policija, M. T. namuose jau nebebuvo, jis jau buvo pabėgęs. Kur jis pabėgo, negali pasakyti. Atvykusiems policijos pareigūnams ji viską papasakojo kas nutiko, pareigūnai siūlė jai iškviesti medikus, tačiau medikų pagalbos ji atsisakė, todėl greitoji pagalba nebuvo atvykusi. Ji pati po įvykio į medikus nesikreipė, kreiptis neketina. Prieš įvykį ant veido jokių sužalojimų neturėjo, turėjo tik smulkią mėlynę ant kojos, tačiau ta mėlynė buvo atsiradusi dirbant ūkio darbus, pati kažkur buvo užsigavusi. Po įvykio ant jos nosies atsirado kirstinė žaizda, nosį M. T. prakirto kumščiu, kai sudavė jai smūgį į veido sritį, tačiau jokių žiedų jis neturėjo, ar kitokių daiktų, kuriais būtų galėjęs jai prakirsti nosį. Sekmadienį vakare, tai yra 2022 m. rugsėjo 18 d. M. T. apie 20.00 val. buvo grįžęs į namus girtas, bet jis nieko nebesakė ir nebedarė, tiesiog nuėjo į lovą ir užmigo. Ji pati jam irgi nieko nesakė, bijojo, kad vėl nepanaudotų prieš ją smurto, todėl tylėjo. 2022 m. rugsėjo 19 d., apie 3.00 val. parėjusi namo po darbo, apie 11. 00 val. M. T. namie neberado, jis jau buvo išėjęs. Po tos dienos jo nebematė, su juo nebendravo. Jis pats jai irgi neskambino, nebandė susisiekti. M. T. yra bedarbis, bet turi daug draugų, pas kuriuos gali būti apsistojęs ir girtuokliauti. Smurtą M. T. prieš ją naudoja jau nebe pirmą kartą, yra naudojęs prieš kelis metus, tą kartą ji jam atleido, jis buvo gavęs laisvės apribojimo bausmę. Yra supažindinta, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. 11.20 val. yra užregistruota kūno apžiūrai, pažada nuvykti. Civilinio ieškinio dėl įvykio nereikš, tegul M. T. atsako įstatymų nustatyta tvarka.

5. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35721-22 pradėtas 2022 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuos užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu M. T. sumušė neblaivią (2,48 prom.) žmoną S. T., suduodamas vieną kartą kumščiu į veido sritį. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė, medikų pagalbos atsisakė. Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. Apie įvykį informuotas specializuotas pagalbos centras. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. M. T. nesulaikytas ieškomas.

6. Iš 2022 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kaip paaiškino neblaivi pranešėja S. T. (nustatytas 2,48 prom. neblaivumas), jai namuose su drauge vartojant alkoholį, grįžo jos sutuoktinis M. T., su kuriuo įvyko žodinis konfliktas dėl moters vartojamo alkoholio. Kaip nurodė moteris, su sutuoktiniu apsižodžiavo ir šis jai vieną kartą kumščiu trenkė į nosies sritį. Nukentėjusiosios teigimu, dėl tokių sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, kurį įvertino 6 balais. Po smūgio ji iškart pasišalino į lauką ir iškvietė tarnybas. Kartu su ja buvusi draugė taip pat išvyko į namus. Bendraujant su pranešėja ši nurodė, kad sutuoktinis po įvykio liko bute, daugiau ji jo nematė. Aiškinantis įvykio aplinkybes sutuoktinis namuose nerastas. Apžiūrėjus teritoriją aplink gyvenamąjį namą, M. T. nerastas. Bendraujant su moterimi, jos veide – nosies srityje buvo matyti kraujuojanti žaizda. Moteris medikų pagalbos kategoriškai atsisakė.

7. Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) matyti, kad 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) telefonu buvo iškviesta policija dėl to, kad moterį rankomis sumušė vyras.

8. 2022 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą niekas nepaimta, fotografuota.

9. 2022 m. rugsėjo 18 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota nukentėjusiosios S. K. kūno apžiūros eiga ir jos veide matomi sužalojimai.

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktoje specialisto išvada Nr. G 1347/2022 (04) nustatyta, kad S. T. nustatyti kūno sužalojimai: dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, nosies muštinė žaizda. S. T. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

11. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir M. T. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, M. T. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kiti rašytiniai įrodymai. M. T. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. M. T. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ir su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

14. Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.

15. Prokuroras prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti M. K. kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 parų areštą. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti M. K. 50 parų arešto bausmę.

16. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

17. M. T. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas teistas devynis kartus, pastarąjį kartą – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikalstamą veiką žmonos S. K. atžvilgiu. Bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų nėra. Nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, byloje pateiktais duomenimis, neregistruotas. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar gydęsis. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, M. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir ta, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

18. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį – areštą, nustačius didesnį už vidurkį šios bausmės rūšies terminą, numatytą BK 49 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kadangi kaltinamasis arešto bausme teisiamas ne pirmą kartą, bausmės vykdymo atidėjimo klausimas nespręstinas.

19. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. K. galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti M. K., jog nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio/teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai (nagrinėjamu atveju – Šiaulių tardymo izoliatoriui, Trakų g. 10, Šiauliai, darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadienį nuo 7.30 val. iki 15.15 val., tel. 8 41 430921) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.