Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. J. pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma V. J. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą. Teikime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi V. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai) ir 245 straipsnyje, būnant nepakaltinamu, buvo pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. 2016 m. liepos 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. 2017 m. vasario 9 d., 2017 m. spalio 16 d., 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimis pratęstas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pagal gyvenamąją vietą. 2020 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartis pratęsti priverčiamosios medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo paties paciento V. J. apskųsta. 2020 m. vasario 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi skundas buvo atmestas ir palikta galioti 2020 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo nutartis. 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2021 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi pratęstas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pagal gyvenamąją vietą. V. J. psichikos liga serga nuo vaikystės – jam nustatyta nediferencijuotos šizofrenijos diagnozė. Paskutinį kartą teismo sprendimu šioje ligoninėje gydytas nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. jis gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, nes gyventi savarankiškai nesugeba. Nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. nustatytas darbingumo lygis 35 procentai. V. J. nuolat stebimas VšĮ (duomenys neskelbtini), psichikos sveikatos centro specialistų: gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės, socialinės darbuotojos ir psichikos sveikatos slaugytojos, skiriamas palaikomasis gydymas prailginto veikimo neuroleptikais.

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė J. Dzindulienė teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teikime. Prašo teikimą tenkinti.

V. J. atstovas advokatas A. Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimas yra pagrįstas, todėl siūlė pratęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtų V. J. psichinės būklės vertinimo išvados ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų socialinės būklės vertinimo akto, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi, kaip padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), 245 straipsnyje, būnant nepakaltinamu, buvo pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kuri 2015 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis buvo pratęsta, o 2016 m. liepos 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Paskutinį kartą medicininio poveikio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis V. J. buvo pratęsta Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. J. psichinė sveikata nesikeičia, jo būklė nepagerėjo, psichikos liga – (duomenys neskelbtini) jis serga nuo vaikystės. Jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Iš psichinės būklės vertinimo išvados matyti, kad V. J., mąstymas stokoja nuoseklumo, svarstymai – logikos. Jam svarbu rami aplinka. Socialinis supratingumas menkas, sutrikusi socialinė adaptacija visuomenėje; frustruojančiose situacijose elgesys neprognozuojamas. Paskirtus vaistus išgeria personalo priežiūroje, nes mano esantis sveikas.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtos V. J. psichinės būklės vertinimo išvados, matyti, kad V. J. nėra pasveikęs, jo sveikatos būklė nepagerėjusi. Asmeniui reikalinga kito asmens pagalba, priežiūra ir medikamentinė kontrolė. Tiek Komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė rekomendavo tęsti priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Pagrindo abejoti specialistų komisijos išvados pagrįstumu, teismas neturi. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nors V. J. destruktyvaus elgesio nepastebėta, tačiau jo elgesys frustruojančiose situacijose neprognozuojamas, jis nekritiškas savo padarytai veikai ir savo sveikatos būklei, kas teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog jam ir toliau reikalingas priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymas. Pastebėtina, kad taikant priverstines medicininio poveikio priemones atliekama ne tik skirtų vaistų vartojimo kontrolė, bet V. J. teikiamos ir papildomos paslaugos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas V. J. pratęstinas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. J. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės V. J. pratęsimo tenkinti.

Pratęsti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti V. J. priverstinį stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. J. reikalingumo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.