Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-23422-752/2019 pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusio skolininko įpėdiniams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pažymėtina, kad paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

13. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kauno vandenys“ teikė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Vadovaujantis ieškovės į bylą pateiktais duomenimis nustatyta: butas nuosavybės teise nuo 2003 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. vasario 25 d. priklausė D. M. (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), kuri nuo 2008 m. kovo 1 d. nemokėjo pareiškėjai už jos suteiktas paslaugas (priskaitymų apmokėjimų žiniaraščiai, periodas nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d.); Gyventojų registro išrašo duomenys patvirtina, kad D. M. mirė (duomenys neskelbtini) taigi, kreditorinis reikalavimas jos įpėdiniams turėjo būti pareikštas iki (duomenys neskelbtini) (CK 5.63 straipsnio 1 dalis); palikimą po D. M. mirties priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko – 2019 m. vasario 7 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (Testamento registro išrašas, VĮ Registrų centras išrašas); pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui skolininkės D. M., mirusios (duomenys neskelbtini) įpėdiniams pareikšti. Ginčo byloje dėl šių nustatytų aplinkybių nėra. Pareiškėja teigia, kad apie skolininkės mirties faktą sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 30 d., patikrinus Gyventojų registrą ir Testamentų registrą, ir iškart kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, argumentuodamas tuo, kad pareiškėja ne tik nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant įstatymo nustatyta tvarka apginti savo teises – ilgą laiką nesidomėjo susikaupusia skola, bet ir neįrodė, kad terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido būtent dėl objektyvių, nepriklausančių nuo jos valios priežasčių. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos veiklos ir susidariusios skolos pobūdžio (aptarnaujamas didelis kiekis vandens vartotojų, pareiškėja neturi galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti vartotojų duomenų Gyventojų registre) nepripažino svarbia termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastimi.

17. Pažymėtina, kad svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Tuo tarpu skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

18. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad pareiškėja neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus Gyventojų registre, tačiau skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis patikrinti periodiškai. Iš priskaitymų apmokėjimų žiniaraščių (periodu nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d.) matyti, kad skolininkė už teikiamas paslaugas reguliariai nemokėjo, paskutinė įmoka gauta 2012 m. lapkričio mėn. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja nuo šio momento būtų atlikusi aktyvius veiksmus, siekdama išaiškinti mokesčių nemokėjimo priežastis. Dar daugiau, pačios pareiškėjos kartu su ieškiniu pateiktas Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog ji apie skolininkės mirties faktą iš tiesų sužinojo ne 2019 m. rugpjūčio 30 d., kaip ta įrodinėja, bet 2017 m. gruodžio 12 d. (Gyventojų registro išrašo suformavimo data). Nors pareiškėjai sužinojus apie skolininkės mirtį, jau buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjos įpėdiniams, tačiau net ir tokiu atveju ji nesielgė atidžiai ir rūpestingai, t. y. tik beveik po dviejų metų ėmėsi priemonių palikėjos paveldėtojams išsiaiškinti ir kreipėsi į teismą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą kreditoriaus delsimą ir nerūpestingumą (CPK 185 straipsnis). Be to, pareiškėjos teiginiai apie aptarnaujamų asmenų kiekį nepagrįsti jokiais įrodymais, pareiškėja taip pat nenurodė ir nepagrindė, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrina vartotojų duomenis Gyventojų registre, koks yra realus už paslaugas nemokančių vartotojų skaičius, kokie kaštai reikalingi šių skolų administravimui (CPK 178 straipsnis).

19. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Taigi, pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasidomėti, kokios yra nemokėjimo už vandenį bei nukanalizavimą priežastys. Taigi, pareiškėjai nenurodžius jokių objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininkės mirties, praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjai praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

20. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.