Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8040-2022, ROIK Nr. 22155592920.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8040-2022 (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) A. G. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 10 Eur bauda ir pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1300 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskiriant galutinę 1300 Eur baudą už tai, kad jis 2022 m. sausio 6 d. 13.20 val., Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldęs automobilio staiga pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į priekyje buvusią tvorą. Eismo įvykio metu apgadinta 4,2 metrų ilgio tvoros ir automobilis. Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešęs policijai su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sudarė tvoros remonto darbų sąmatą, tačiau jokių pažymėjimų ar atestatų neturi, įmonė veikia kaip privati ir atlieka žalos atstatymo vidaus ir laiko darbus, o inžinieriai samdomi pagal individualią veiklą. Kadangi per mėnesį parengiama apie 30 sąmatų, negali pasakyti, kas tiksliai rengė sąmatą, tačiau gali būtų, kad ją rengė inžinierius. Paskaičiavimai vyksta pagal ,,Excel“ eilutes, suvedamos medžiagos, darbai ir paskaičiuojama suma. Kiek prisimena, kovo mėnesį buvo pakilusi metalo kaina ir vienas toks metalinis tvoros stulpas kainavo apie 200 Eur. Defektinį aktą, kuriame užfiksuoti apgadinimai, pateikė draudimo bendrovė. Pateiktas komercinis pasiūlymas už kokią suma įmonė galia atlikti darbus, jame nurodoma tik preliminari darbų kaina, kadangi viskas gali keistis, atvykus į vietą, kadangi įskaičiuojamos ir transporto, administracinės ir kitos išlaidos, tačiau tai nėra tvoros remonto darbų sąmata. Jis pats įvykio vietoje nebuvo, todėl tik pagal gautas nuotraukas ir apžiūros aktą buvo padaryta prielaida ir surašytas pasiūlymas.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Teismas patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu sprendžia, kad A. G. A. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais (2022 m. sausio 20 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22155592920, b. l. 9–11), 2022 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime užfiskuotasi duomenimis (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22155592920, b. l. 13) ir 2022 m. sasusio 13 d. pateiktame pareiškėjo rašytiniame paaiškinime (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22155592920, b. l. 12)). Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje pareiškėjas A. G. A. taip pat pripažino savo kaltę ir nurodė, jog gailisi dėl padarytų adminitracinių nusižengimų. Iš A. G. A. skundo bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog jis neginčija jo nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, taip pat jis neneigia savo kaltės sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintas svetimas turtas – MB ,,(duomenys neskelbtini)“ pastatą juosianti tvora, ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Pareiškėjas taip pat neneigė, jog tik po kurio sužinojo, kad sukėlė eismo įvykį ir dėl jo padarė turtinę žalą, apgadindamas tvorą. Abejonių dėl šių objektyviųjų bei subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių buvimo pareiškėjo A. G. A. veikoje, teismui taip pat nekyla. Skunde keliamas tik tinkamo jo veiksmų kvalifikavimo klausimas, teigiant, kad jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, o ne 2 dalį, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismui pateiktu skundu taip pat prašoma taikyti ANK 34 staipsnio 6 dalį, nutarimą pakeisti perkvalifikuojant jo veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir už šiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą skirti mažesnę administracinę nuobaudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

ANK 426 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. To paties straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tuomet, kai padaryta žala viršija penkioliką bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, sprendžiant klausimą, pagal kurią ANK 426 straipsnio dalį turėtų būti kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis.

Kaip matyti iš Institucijos priimto nutartimo, kuriame nurodyta, kokiais konkrečiais įrodymasi grindžiama pareiškėjo A. G. A. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, Institucija nustatydama padarytos žalos dydį, rėmėsi byloje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 12 d. tvoros remonto darbų sąmata Nr. 22/016 (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22155592920, b. l. 44), kurioje nurodyta, jog preliminari tvoros remonto darbų kaina yra 2854,34 Eur su PVM, kas sudaro 57,08 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo vadovaujamos įmonės pateiktas komercinis pasiūlymas, surašytas pagal gautas fotonuotraukas ir apžiūros aktą, kuriame nurodyta preliminari darbų atlikimo kaina, kuri įprastai, įvertinus realiai reikalingus atlikti darbus, gali kisti, ir tai nėra tvoros remonto darbų sąmata. Pareiškėjas Institucijai pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ lokalinę tvoros sąmatą Nr. 001, kurioje nurodyta, kad tvoros remonto darbų kaina 241,92 Eur, bei UAB ,,Rolavento“ kvalifikacijos atestatą, leidžiantį būti ypatingo statinio statybos rangovu ir ,,Statinio konstrukcijų dalies statinio projekto konstrukcijų ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalių eksperto konsultacinį aktą“, pasirašytą kvalifikuoto eksperto Juozo Adomaičio. Šie duomenys kartu taip pat pateikti teismui kartu su skundu. Iš teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančio 2022 m. vasario 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog administracinė byla grąžinta protokolą surašiusiam padaliniui, siekiant išsiaiškinti realias išlaidas tvoros remontui bei siekiant nustatyti žalą ne pagal komercinį pasiūlymą, kadangi nustatytos žalos dydis skyrėsi, tačiau matyti, jog Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo A. G. A. pateiktais duomenimis ir kvalifikuotų specialistų išvadomis bei papildomai jų nevertino administracinio nusižengimo byloje atliekamo tyrimo metu ir pagal tai pareiškėjo sukelto eismo įvykio metu padarytos žalos dydį įvertino neobjektyviai.

Kartu su skundu pareiškėjas A. G. A. teismui pateikė teismo eksperto Sergiejaus Kovo 2022 m. gegužės 24 d. konsultacinę išvadą ,,Dėl pažeistos tvoros defektų ir defektų atstatymo“. Išvadoje nurodomi po autoįvykio atsiradę toros apgadinimai, apgadinimams pašalinti reikalingi darbai bei privalomų atstatymo darbų atlikimo kaštai, t. y. 633,52 Eur. Teismas, siekdamas įvertinti, ar pagrįsti konsultacinės išvados teiginiai, teismo posėdžio metu apklausė teismo ekspertą Sergiejų Kovą, kuris patvirtino savo konsultacinę išvadą bei papildomai paaiškino, kad lokalinę sąmatą sudarė kvalifikuotas sąmatininkas, o jo paties pagrindinė funkcija buvo defektų nustatymas ir jų pašalinimo darbų aprašymas. Pagal tai, ką jam pateikė sąmatininkas, buvo surašyta išvada, kadangi sąmata buvo aiški ir jokių papildomų klausimų nekilo, buvo įvertinta ir žala, tačiau be po eismo įvykio atsiradusių defektų, apžiūros metu buvo nustatytas ir tvoros montavimo brokas, kuris taip pat turėjo įtakos po eismo įvykio kilusiems padariniams, kadangi, jei tvora būtų buvusi sumontuota tvarkingai, pareiškėjo sukelto eismo įvykio metu, nebūtų buvusi pažeista. Kadangi teismo eksperto Sergiejaus Kovo konsultacinė išvada nėra ekspertizės aktas, teismui pateiktos konsultacinės išvados rezultatai, šiuo atveju teismo vertinami kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais (pareiškėjo parodymais, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovo paaiškinimais bei kitais įrodymais). Tačiau teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesivadovauti specialiųjų žinių turinčio ir atestuoto teismo eksperto Sergiejaus Kovo, įtraukto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, konsultacine išvada, kadangi jo atlikti skaičiavimai ir nustatytas žalos dydis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, skaičiavimais, padarytų apgadinimų įvertinimais įvykio vietoje, kurie nėra prieštaringi bei atitinka ir administracinio nusižengimo aplinkybes, be to, pažymėtina ir tai, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė jokių pažymėjimų ar kvalifikacijos atestatų neturi, į įvykio vieta apžiūrėti padarytos žalos tvorai nuvykę nebuvo, o komercinis pasiūlymas buvo teikiamas tik pagal pateiktus rašytinius duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog komercinis pasiūlymas yra tik vieno subjekto (potencialaus pardavėjo) informacija kitam subjektui (potencialiam pirkėjui) apie turimą ir galimą suteikti paslaugą, kas savaime nepatvirtinta padarytos žalos dydžio.

Iš pareiškėjo A. G. A. teismui pateikto statinio konstrukcijų dalies, statinio projekto konstrukcijų ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalių eksperto Juozo Adomaičio 2022 m. liepos 20 d. konsultacinio akto matyti, jog įvertinus pateiktos remonto darbų sąmatą, parengtą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nustatyta, jog sąmata sudaryta nesant defektiniam aktui, sąmatoje aprašyti darbai, neatitinka numatomų vykdyti darbų, o sąmatos kaina nėra objektyvi, nes parengta netikslingiems darbams ir apimtims (b. l. 65–67). Teismo vertinimu, tokios sąmatos reikšmė, vertinant padarytos žalos dydį, negali būti lemiama. Institucija, nepagrįstai vadovaudamasi privačios įmonės komerciniame pasiūlyme ir remonto darbų sąmatoje pateiktais skaičiavimais, ignoruodama pareiškėjo A. G. A. pateiktus duomenis ir kvalifikuotų specialistų skaičiavimus, nustatė žalos dydį, kuris neva viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bei priėmė nutarimą dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. G. A. eismo įvykio, iš kurio pasišalino prieš tai apie jį nepranešęs policijos įstaigai, metu padarė didesnę nei 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių turtinę žalą, teismas sprendžia, jog A. G. A. 2022 m. sausio 6 d. 13.20 val., Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldęs automobilio staiga pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į priekyje buvusią tvorą, dėl ko padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešęs policijai su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl pareiškėjo A. G. A. administracinis nusižengimas iš ANK 426 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ir skirtina nuobauda, atitinkanti šį administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

Skirdamas apreiškėjui A. G. A. administracinę nuobaudą už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldęs automobilio staiga pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į priekyje buvusią tvorą, tuo padarydamas žalą jos savininkui, ir iš eismo įvykio vietos neteisėtai pasišalino. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas ne kartą yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas charakterizuoja pareiškėją neigiamai. Tačiau praeityje pareiškėjo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra analogiško pobūdžio, be to, kiti duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, iš esmės vertintini jo naudai – jis praeityje neteistas, už administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad šioje byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs šių nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus A. G. A. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

Nors pareiškėjas A. G. A. skundu taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti jam dar mažesnę baudą, t. y. paskirti jam mažesnę baudą negu ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, tačiau teismas taikyti minėto straipsnio nuostatas ir skirti mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos dydis, pagrindo nesižvelgia. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tokių aplinkybių A. G. A. administracinio nusižengimo byloje nėra, jų pareiškėjas nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis nėra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kadangi yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Prašydamas paskirti jam mažesnę negu ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, pareiškėjas A. G. A. akcentuoja savo finansinę padėtį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra prasta, tokių įrodymų nėra ir administracinio nusižengimo byloje. Be to, pažymėtina, jog sušvelninus administracinę nuobaudą, atsižvelgiant tik į pareiškėjo turtinę padėtį, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, iš esmės būtų sukuriama ydinga situacija, kai asmuo, padaręs įstatymų uždraustą veiką, sulauktų švelnesnės atsakomybės nei kiti tokį patį pažeidimą padarę, tačiau geresnėje finansinėje situacijoje esantys asmenys.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Institucijai kvalifikavus A. G. A. veiką pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, ši administracinio poveikio priemonė nebuvo paskirta, taip pat į tai, kad nesant Institucijos ar nukentėjusiojo skundo, teismas, vadovaujantis non reformatio in peius (nekeitimo į blogąją pusę) principu, negali sunkinti pareiškėjo teisinės padėties, todėl administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas nesprendžiamas.

Teismo vertinimu, pareiškėjui skirtina minimali ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, kuri yra laikytina teisinga ir proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ar pareiškėjo asmenybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. G. A. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8040-2022, pakeisti:

A. G. A. administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 417 straipsnio 7 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. G. A. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 22155592920 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.