Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-10-10 · Administracinė byla Nr. A-2907-415/2018

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-10
Bylos Nr.
A-2907-415/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01017-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Dainius Raižys, Virginija Volskienė, Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
Administracinė byla Nr. A-2907-415/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01017-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose jam teko per mažai ploto. Dalį kamerų ploto taip pat užėmė jose esantys įvairūs baldai, sanitarinis mazgas. Kamerose buvo tik dvi kėdės, dėl to prie stalo neužtekdavo vietos visiems kalinamiems asmenims, o maistas buvo ir ilgai dalinamas kalinamiems asmenims, todėl tekdavo valgyti atšalusį maistą. Kamerose buvo drėgna, tamsu (dėl įrengtų langų grotų mažai patekdavo šviesos), jos buvo prastai vėdinamos, nepatekdavo pakankamai švaraus oro kiekio. Dėl drėgmės puvo čiužiniai, rūdijo lovos. Kamerų dirbtinė šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo galvą. Kamerose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta. Kamerose taip pat veisėsi pelėsis, grybelis, buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų. Šiaulių TI nevykdė deratizacijos ir dezinfektcijos, t. y. tai nebuvo atliekama savalaikiai arba buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų. Be to, deratizacija ir dezinfekcija nebuvo efektyvi, iš karto po šių procedūrų kalinami asmenys buvo įvedami į kameras ir tokiu būdu buvo priversti kvėpuoti nuodais. Nuo kamerų sienų ir lubų byrėjo tinkas, dažai, o sienos buvo nepritaikytos valymui. Tualetas, įrengtas kamerose, neatitiko jo įrengimui keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, tualete nebuvo įrengtas tinkamas unitazas (tik skylė grindyse). Kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžio, tueleto reikmenų spintelės (lentynėlės). Sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, dėl to kamerose būdavo nemalonus kvapas. Kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai. Kamerose nebuvo sudarytos sąlygos plauti ir džiovinti rūbus. Rūkantys asmenys kamerose buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Šiukšlių konteineriai buvo laikomi šalia kamerų langų, dėl to to į kameras sklisdavo nemalonus kvapas.